Politikos kontekstas

1999 m. Europos teritorijų planavimo perspektyvos nukreipė Europos politikos kryptis link teritorinės pusiausvyros ir sanglaudos, konkurencingumo gerinimo, rinkos ir žinių prieigos, taip pat – išmintingesnės gamtinių ir kultūrinių išteklių vadybos. Pastaruoju metu integruota erdvinė plėtra buvo reglamentuota ES Teritorijų darbotvarke, kurios paskirtis – sutelkti Europos regionų ir miestų potencialą darniam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti.

Žemės naudojimo planavimo ir vadybos sprendimai paprastai priimami vietiniu arba regioniniu lygiu. TačiauEuropos Komisija turi suvaidinti savo vaidmenį užtikrindama, kad Valstybės narės atsižvelgtų į aplinkosaugos interesus rengdamos savo žemės naudojimo plėtros planus. Siekiama šių tikslų:

•          išanalizuoti siūlomos plėtros poveikį aplinkai;
•          pagerinti geografinės informacijos apie žemės naudojimo aspektus srautą;
•          parengti ir įgyvendinti Europos miestų aplinkos strategiją;
•          pagerinti Europos pakrančių sričių planavimą, vadybą ir panaudojimą.

Europos ekonomika priklauso nuo gamtinių išteklių, įskaitant žaliavas ir erdvę (žemės išteklius). ES teminė tausaus gamtinių išteklių naudojimo strategija erdvę taip pat laiko ištekliu. Tai taikoma žemės ir jūros erdvės plotams, kurie būtini gamybos tikslais (pvz., mineralų, medienos, maisto) ir įvairiai socialinei bei ekonominei veiklai. Šie interesai dažnai konkuruoja dėl tų pačių teritorinių išteklių.

Pastangos modifikuoti žemės naudojimo praktiką, kad mažėtų nevietinė oro ir vandens tarša apimaintegruotąją upių baseinų vadybą ir konkrečiai Nitratų direktyvą. Nepralaidžių paviršių statybos (pvz., pastatų ir kelių) ir gamtos stichijų sukelti potvyniai reglamentuojami nauja Europos Potvynių direktyva. Kompleksinis žemės naudojimo pobūdis taip pat pabrėžiamas ES kaimo plėtros ir regionų politikoje.

UNFCCC Kioto protokolas, be kitų dalykų, skatina ir metano bei azoto oksido išmetimą iš žemės ūkio plotų mažinimo praktiką. ES prisitaikymo prie klimato kaitos politika yra tiesiogiai susijusi su esama ir būsima žemės naudojimo praktika bei nuo to priklausančiais ekonomikos sektoriais.