Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Temos / Buitinis vartojimas / Buitinis vartojimas

Buitinis vartojimas

Pakeisti kalbą
Supratus namų ūkyje pasirinktą vartojimo modelį įmanoma perprasti žmogaus elgesį. Europos vartojimo modeliai gerokai skiriasi nuo taikytųjų prieš 50 metų. Mūsų vartojimą lemiantiems svarbiausiems veiksniams yra priskiriama pajamų didėjimas, ekonomikos globalizacija, technologijų naujovės (pvz., internetas ir mobilieji telefonai), mažesni namų ūkio dydžiai, senėjantys gyventojai, įpročiai ir kultūra.

Prekių ir paslaugų vartojimas EAA valstybėse narėse yra svarbiausias veiksnys, lemiantis pasaulinį išteklių naudojimą, taigi ir susijusį poveikį aplinkai. Europos gyventojų vartojimas (maisto, gėrimų, naudojimasis būstu, judrumas ir turizmas) sukelia vis didesnį poveikį aplinkai visame pasaulyje bei skatina pasaulinės prekybos plėtrą. Siekiant gerokai sumažinti šį poveikį būtina keisti privataus ir viešojo sektoriaus vartojimo modelius, kad būtų padidinti tobulesnių technologijų ir gamybos procesų teikiami rezultatai.

27 ES valstybių narių vartojimo išlaidos 1990–2010 m. padidėjo 33 %. Vakarų Balkanų šalių ir Turkijos šios išlaidos tuo pačiu laikotarpiu didėjo dar labiau – atitinkamai 120 % ir 63 %. Namų ūkiai, palyginti su viešuoju sektoriumi, išleido 2–6 kartus daugiau. Prekių naudojimo Europoje neigiamas poveikis aplinkai aprėpia visą pasaulį – išteklių gavyba, gamyba, perdirbimas ir gabenimas turi įtakos ir kitiems regionams.

Mūsų valgymo ir gėrimų vartojimo įpročiai daro didelį poveikį aplinkai: šį poveikį sukeliame tiesiogiai, kai važiuojame į parduotuves, kaupiame atsargas, ruošiame maistą ir gaminame atliekas, ir netiesiogiai, – šis poveikis net svarbesnis, – kai gaminame, apdirbame ir gabename maisto produktus.

Perkame vis daugiau elektros ir elektronikos prekių (pvz., televizorių, asmeninių kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir virtuvės įrangos) ir šias prekes keičiame dažniau negu keisdavome seniau. Namų ūkiai vartoja vis daugiau elektros energijos. Mūsų namuose energija vartojama efektyviau, tačiau mes taip pat statome didesnius namus, kuriuose gyvena keli žmonės, šildymui sunaudojamos energijos kiekis tik šiek tiek mažėja. Kiekvienas Europos pilietis 2008 m. išmetė apie 445 kg buitinių atliekų.

Kelionių automobiliais ir orlaiviais nenutrūkstamai daugėja, todėl suvartojama daugiau energijos ir išmetamas didesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; suintensyvėjęs automobilių eismas yra didžiausias oro taršos ir kenksmingo triukšmo miestuose šaltinis. Šiandien stengiamasi įsikurti retai apgyvendintose miestų teritorijose, dėl to miestai išsidriekia, vadinasi, didėja energijos, išteklių, transporto ir žemės naudojimas.

Sparčiai plečiasi turizmo verslas ir dažniausiai į paskirties vietą vykstama automobiliu ar lėktuvu ir taip pat grįžtama į namus. Turizmo vietovėse vandens ir energijos vartojimas, žemės naudojimas, atliekų ir (arba) nuotekų susidarymas dažnai daro didelį poveikį aplinkai.

ES politika

Europa tik pastaruoju metu pradėjo rengti priemones, kuriomis siekiama keisti netvaraus vartojimo įpročius. Europos iniciatyvomis, pvz., integruota produktų politika ir Ekologinio projektavimo direktyva (2009/125/EB), siekiama mažinti produktų poveikį aplinkai, įskaitant per visą jų gyvavimo ciklą suvartojamos energijos kiekį. Be to, vykdant ES politiką taip pat skatinama kurti naujovėms pritaikytas rinkas pagal ES pirmaujančios rinkos iniciatyvą. Įgyvendinant 2008 m. Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų planą, persvarstytiną 2012 m., siekiama toliau diegti gyvavimo ciklo metodą, teikti pirmenybę aplinką tausojantiems viešiesiems pirkimams ir siūlomi vartotojų elgseną keisiantys veiksmai. Tačiau dabartine politika, neretai grindžiama savanoriškai diegtinomis priemonėmis, tik iš dalies šalinamos netvaraus vartojimo priežastys; paprastai šiomis priemonėmis sprendžiami kokie nors klausimai ir neužtikrinama, kad būtų mažinamas poveikis.

2011 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija priėmė Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą. Į jį įtrauktas pasiūlymas skatinti aplinką tausojančius viešuosius pirkimus ir spręsti su produktų aplinkosauginiu veiksmingumu susijusius klausimus. Įgyvendinant šį planą siekiama parengti produktų, paslaugų ir bendrovių aplinkosauginio veiksmingumo įvertinimo, pateikimo ir lyginamosios analizės bendrą metodiką ir užtikrinti geresnį vartotojų elgsenos supratimą. Minėtame plane taip pat rekomenduojamos priemonės, kurias taikant būtų mažinamas poveikis aplinkai maisto produktų vartojimo, gyvenamųjų būstų ir judrumo srityse.

Tvarus vartojimas yra tvaraus vystymosi veiksmų plano, Darbotvarkės 21, patvirtintos 1992 m. Rio de Žaneire vykusioje Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencijoje (UNCED), pagrindas. 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais (Rio+20) siekiama susitarti dėl pasaulinės tvaraus vartojimo ir gamybos programų sistemos. Daug iniciatyvų ir veiksmų taip pat imamasi nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, pvz., įgyvendinant regionines tvaraus vystymosi strategijas ir Darbotvarkės 21 procesus.

Tvarus vartojimas yra bendras uždavinys, ir atsakomybę turi prisiimti visi dalyviai, įskaitant valstybės institucijas, verslą ir vartotojus.

Europos aplinkos agentūros veikla

EAA su vartojimu susijusi veikla aprėpia:

EAA šios srities veiklą remia Tvaraus vartojimo ir gamybos Europos teminis centras (ETC/SCP).

Perspektyva

2012 m. EAA rems Europos Komisiją ir Europos Parlamentą, taip pat EAA nares ir bendradarbiaujančias šalis ir šiuo tikslu skelbs rodiklių rinkinį, kurį naudojant būtų galima nustatyti pažangą siekiant tvaraus vartojimo ir gamybos, bei atnaujins 2010 m. atliktą vartojimo ir aplinkos vertinimą. Be to, EAA remia aukščiausiojo lygio susitikimą Žemės klausimais (Jungtinių Tautų Tvarios plėtros konferencija (Rio+20), skirtą tvariam vystymuisi; jame bus nagrinėjama įvairi veikla, susijusi su tvariu gyvenimo būdu, tvaraus verslo modeliais ir kt.

Susijusios nuorodos

 

 

 

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33023 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100