Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Temos / Pakrantės ir jūros / Pakrantės ir jūros

Pakrantės ir jūros

Pakeisti kalbą
Žmogus dar nematyto masto savo veikla sukelia pakrančių ir jūros ekologinių sistemų aplinkos pokyčius. Visame pasaulyje didėja žvejybos, sausumoje ir jūroje esančių taršos šaltinių, urbanizacijos poveikis, prarandamos vertingos buveinės ar prastėja jų būklė ir plinta ne endeminės rūšys. Visą šį poveikį dar labiau didina besikeičiantis klimatas.

Europą supa keturi jūros regionai: Viduržemio, Juodosios ir Baltijos jūrų bei Šiaurės Atlanto vandenyno, kuriam priskiriama ir Šiaurės jūra. Be to, Europa vykdo plačią jūrinę veiklą Arktyje.

Žmonių veikla dažniausiai sutelkiama pakrantės regionuose, kurie menkai tėra pritaikyti šiai veiklai vykdyti ir kuriuose aiškiausiai matomas neigiamas poveikis. Didžiausią grėsmę Europos pakrantėms kelia vandens tarša ir vandens eutrofikacija, biologinės įvairovės nykimas, miestų plėtra, kraštovaizdžio darkymas ir pakrančių erozija.

Europos jūros ir pakrantės: įdomūs faktai

  • ES valstybių narių jurisdikcijai priklausantis jūros rajonas yra didesnis negu bendras ES sausumos plotas.
  • ES kranto linijos ilgis yra 68 000 km – daugiau negu tris kartus viršija Jungtinių Valstijų ir beveik du kartus Rusijos kranto linijos ilgį; su Europos ekonominės erdvės šalimis, įskaitant Islandiją, Norvegiją ir Turkiją, šios linijos ilgis yra 185 000 km.
  • Beveik pusė ES gyventojų gyvena mažesniu kaip 50 km atstumu nuo jūros; dauguma susitelkę miestų teritorijose išilgai pakrantės. 2001 m. 70 milijonų žmonių, arba 14 % visų ES gyventojų, gyveno ne toliau kaip 500 m nuo pakrantės.
  • Jūra yra mėgstamiausia atostogų vieta: 63 % Europos poilsiautojų atostogoms renkasi pajūrį. Pavyzdžiui, apytikriai apskaičiuota, kad 8–10 milijonų žvejų mėgaujasi sportine žūkle ar žvejoja savo malonumui; kiekvienais metais Europos pramonė jiems parduoda gaminių už 8–10 milijardų eurų.
  • Ekonominio turto, esančio ne toliau negu 500 m atstumu nuo jūros, ekonominė vertė yra nuo 500 iki 1 000 milijardų eurų.
  • Manoma, kad ES viešosios išlaidos 1990–2020 m. kranto linijai apsaugoti nuo erozijos ir potvynių keliamos rizikos sieks 5,4 milijardo eurų per metus.

 

[EC, 2006: Maritime Facts and Figures (2010 m. rugsėjo 27 d.)]

Apie pakrantes ir jūras

Regional sea characteristics

Regioninių jūrų apibūdinimas

Europos krantus skalauja Baltijos jūra, Juodoji jūra, šiaurės rytų Atlantas ir Viduržemio jūra. Šiaurės rytų Atlantui priskiriama Šiaurės jūra, taip pat Arkties, Barenco ir Keltų jūros, Biskajos įlanka ir Pirėnų pakrantė.

Baltijos jūra yra pusiau uždara jūra, jos vanduo palyginti nesūrus, nes jis nedaug maišosi su šiaurės rytų Atlanto vandeniu ir į ją įteka daug upių. Todėl jūra ypač neatspari taršai mitybinėmis medžiagomis.

Juodoji jūra taip pat yra pusiau uždara jūra; ji yra didžiausias žemyninis vandens telkinys, kurio vanduo tik iš dalies maišosi su Viduržemio jūros vandeniu. Juodosios jūros vandenyje, didesniame negu 150–200 m gylyje, trūksta deguonies. Paviršinis Juodosios jūros vanduo yra vidutinio sūrumo. Tikimasi, kad didesniojoje Juodosios jūros dugno dalyje glūdi naftos ir dujų ištekliai; jie šiuo metu yra žvalgomi.

Viduržemio jūra taip pat yra pusiau uždara jūra ir jos vanduo gana sūrus, nes gana dideli jo kiekiai išgaruoja ir į šią jūrą įteka nedaug upių. Viduržemio jūros vanduo šiek tiek maišosi su Atlanto vandenyno ir Juodosios jūros vandeniu. Viduržemio jūroje aptinkama didžiausia biologinių rūšių įvairovė.

Šiaurės rytų Atlantui priskiriamos įvairios jūros ir jam būdinga didelė klimato sąlygų įvairovė. Šiaurės rytų Atlantas yra labai našus rajonas, jame yra dauguma vertingų Europos žvejybos rajonų ir daug unikalių buveinių bei ekologinių sistemų. Be to, šiaurės rytų Atlante yra dauguma naftos ir dujų išteklių.

Pakrantė yra rajonas, kuriame sausuma susisiekia su jūra. Europos ekonominės erdvės 24 pakrančių šalyse pakrantės zonos aprėpia 560 000 km2; šis plotas sudaro 13 % šių šalių visos sausumos teritorijos (2000 m. CORINE žemės dangos duomenimis).

Gelminė jūra ir jūros dugnas yra plati ir sudėtinga sistema, ji susijusi su kitomis planetos dalimis ir su jomis keičiasi medžiagomis, energija ir biologine įvairove. Gelminės jūros ekologinių sistemų gyvybingumas yra tiesiogiai susijęs su pasaulio biologiniais ir geocheminiais ciklais, nuo kurių priklauso dauguma sausumos gyvybės formų ir žmonių civilizacija. Ši sistema aptinkama Europos bei tarptautiniuose Atlanto vandenyse ir Arkties vandenyne. Paprastai gelminės jūros sistema laikomi tie rajonai, kuriuose jūros gylis viršija 400 m.

Jūros ir pakrančių ekologinių sistemų būklė blogėja Baltijos, Juodojoje, Viduržemio, šiaurės rytų Atlanto jūrose ir Arktyje. Poveikį aplinkai darančią veiklą vykdome siekdami patenkinti savo žmogiškuosius poreikius, tačiau ji veikia rūšis ir buveines, kurios išsivystė ir susidarė per tūkstančius, o galbūt milijonus metų, ir kartais šis poveikis sukelia negrįžtamus pokyčius.

Ši veikla susijusi su dideliu ir  nuolat didėjančiu gyventojų tankumu Europos pakrančių zonose, su žvejyba, vykdant žemės ūkio veiklą skleidžiama tarša, pramoninėmis cheminėmis medžiagomis, turizmo plėtra, laivyba, energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių infrastruktūra ir kitokia jūros veikla.

Konkretūs klausimai:

  • Nepaisant gerokai patobulinto nuotekų valymo, žemės ūkio veiklos sukelta pasklidoji tarša maistinėmis medžiagomis toliau lieka didžiausia grėsme pakrančių ir jūros aplinkai; ši tarša skatina fitoplanktono augimą ir jam dauginantis dideliuose plotuose gali sumažėti deguonies.
  • Visose Europos jūrose pasirinktose vietose kai kurių sunkiųjų metalų ir patvariųjų organinių teršalų koncentracija jūros faunoje ir floroje viršija maisto produktams nustatytas ribines vertes. Dabar didžiulių naftos išsiliejimų įvyksta rečiau, tačiau nafta į aplinką patenka vykdant reguliarią veiklą, pvz., transporto veiklą ir naftos perdirbimo gamyklų veiklą. Šios medžiagos kaupiasi maisto grandinėje.
  • Invazinės rūšys platinamos vykdant laivybą ir akvakultūros veiklą; šios rūšys gali padaryti pavojingą poveikį ekologinėms sistemoms ir bendruomenei. Apytikriai apskaičiuota, kad dėl vandens aplinkos invazinių rūšių pasaulyje patiriama daugiau kaip 100 milijardų JAV dolerių ekonominių nuostolių. 
  • Visose Europos jūrose vykdoma netausi žvejyba, todėl keliama grėsmė Europos žuvų išteklių gyvybingumui. Nenutraukiama žalinga žvejybos praktika, pvz., žvejyba dugniniais tralais. Žuvys, paukščiai, žinduoliai ir vėžliai tampa priegauda ir taip kenkiama jūros buveinėms bei ekologinėms sistemoms. Žvejyba gali pakeisti jūros ekologinę sistemą.
  • Nors jūros ir pakrantės buveinių ir rūšių apsauga tobulinama, šias pakrančių teritorijas ir jūros rajonus paskelbus „Natura 2000“ dalimi, šis procesas vyksta vangiai ir sunkiai. Tam tikrų pakrantės ir daugumos jūros buveinių statusas kol kas nėra įvertintas; 22 % jūros žinduolių gresia išnykimas.
  • Turizmas, paskatinęs Viduržemio jūros pakrančių vystymąsi, dabar yra pasidaręs pagrindiniu vystymosi veiksniu ir Juodosios jūros pakrantėse.
  • Dėl klimato kaitos kyla jūros vandens paviršiaus temperatūra ir jūros vandens lygis. Dėl šių pokyčių keičiasi jūros ir pakrančių rūšių geografinis ir sezoninis paplitimas; valdant žvejybos rajonus ir natūralias buveines, turi būti vis labiau paisoma šių pokyčių siekiant išsaugoti aplinkos tvarumą. Atmosferoje didėjant CO2 koncentracijai, nenumaldomai mažėja vandenynų pH vertė; Europos užjūrio teritorijų koralų rifams, biologinės įvairovės centrams grėsmę kelia padidėjusi temperatūra ir rūgštėjimas.

Europos politika

Europos pakrančių ir jūrų aplinkos problemoms spręsti būtina nustatyti politiką, kuri aprėptų visas su vandeniu, gamta, tarša, žvejyba, klimato kaita ir vietovių planavimu susijusias politikos sritis. Minėtos sritys anksčiau laikytos atskiromis politikos sritimis, tačiau 2008 m. priėmus Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD) dabar laikomasi integruotų veiksmų požiūrio: taikant valdymo metodą nagrinėjama visa ekologinė sistema ir iškeliami geros aplinkos būklės užtikrinimo tikslai atsižvelgiant į konkrečius aplinkos aspektus. JSPD taikoma kartu su Vandens pagrindų direktyva (VPD), pagal kurią nustatoma ekologinė pakrantės ir tarpinių vandenų būklė atsižvelgiant į patenkančių maistinių medžiagų, cheminių medžiagų ir hidromorfologinį poveikį, ir su Buveinių ir paukščių direktyva, kurioje iškelti tam tikrų jūros ir pakrantės buveinių ir rūšių apsaugos tikslai.

Spėjama, kad jūros, žemės ūkio ir turizmo sektoriai bus toliau plėtojami; svarbus būsimas JSPD tikslas – užtikrinti, kad ši plėtra būtų suderinama su aplinkos tausojimu ir vykdoma taikant valdymo strategijas. Šias strategijas galima paremti įgyvendinant planavimo principus, nustatytus Integruotame pakrantės zonos tvarkyme (IPZT) ir Jūrų erdvės planavime (JEP).

Nors JSPD iškeliami su žuvų išteklių statusu susiję aplinkos tikslai, visus žuvininkystės aspektus reglamentuoja bendra žuvininkystės politika (BŽP). Naują reformą numatoma patvirtinti 2012 m.

Susijusios nuorodos

  • JSPD nustatyta, kad daugumos biologinių elementų, įskaitant žuvis, gera aplinkos būklė jūrų vandenyse turi būti užtikrinta iki 2020 m. Tikimasi, kad turėtų pavykti sumažinti taršos poveikį jūrų aplinkai ir jos mastą.
  • IPZT rekomenduojama rengti tvaraus pakrančių rajonų vystymosi strategijas.
  • JEP yra priemonė, naudojama rengiant tvaraus jūrų naudojimo strategijas, kai reikia suderinti skirtingų jūros naudotojų interesus.
  • VPD nustatyta, kad biologinių ir cheminių elementų gera ekologinė būklė ar geras ekologinis potencialas upių žiotyse ir pakrantėse visoje ES turi būti užtikrintas iki 2015 m., ir tikimasi, kad upių žiotyse ir pakrantės rajonuose pavyks sumažinti taršos poveikį ir jos mastą. Taip pat taikant šią direktyvą bus sumažintas hidromorfologinių pokyčių poveikis.
  • Taikant Nitratų direktyvą siekiama sumažinti iš apdirbamos žemės sklindančią taršą nitratais.
  • Taikant Miesto nuotekų valymo direktyvą siekiama sumažinti dėl nuotekų valymo darbų atsirandančią ir tam tikrų pramonės sektorių skleidžiamą taršą.
  • ES Buveinių ir Paukščių direktyvos (žr. ES gamtos teisės aktai) yra pagrindiniai Europos gamtos išsaugojimo politikos dokumentai. Buveinių direktyva grindžiama dviem pagrindiniais dalykais: „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklu ir griežta rūšių apsaugos sistema.
  • Klimato kaitos keliamas poveikis mažinamas visame pasaulyje ir šiuo tikslu naudojamasi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencija (UNFCCC). Šios konvencijos Kioto protokole ją ratifikavusioms išsivysčiusioms šalims, pvz., ES valstybėms narėms, iškelti privalomieji išmetamų teršalų kiekio tikslai. Žr. išsamiau apie kovos su klimato kaita politiką.

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33098 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100