Biologinė įvairovė. Ekosistemos

Pakeisti kalbą
Puslapis Paskutinį kartą keista 2017-02-03 15:10
Biologinė įvairovė – tai apibūdinimas, taikomas įvairioms ekosistemoms (gamtos turtui), rūšims ir genams pasaulyje arba konkrečioje natūralioje buveinėje. Ji yra būtina žmonių gerovei, nes teikia mūsų ekonomikoms ir visuomenėms būtinas paslaugas. Be to, biologinė įvairovė yra labai svarbi ekosisteminėms paslaugoms (paslaugoms, kurias teikia gamta) – augalų apdulkinimui, klimato reguliavimui, apsaugai nuo potvynių, dirvos derlingumui ir maisto, kuro, pluošto bei vaistų gamybai.

Tačiau šiuo metu stebime nuolatinį biologinės įvairovės nykimą, o tai turi gilių pasekmių gamtos pasauliui ir žmonių gerovei. Pagrindinės tokio nykimo priežastys yra natūralių buveinių pokyčiai dėl intensyvios žemės ūkio gamybos sistemų poveikio, statyba, karjerų eksploatavimas, miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvos išteklių pereikvojimas, invazinės rūšys, tarša ir vis labiau – pasaulio klimato kaita. Biologinės įvairovės nykimas ypatingą nerimą kelia dėl to, kad jai tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant mūsų pasaulio ir mūsų gyvenimo tvarumą.

Europoje žmogaus veikla biologinei įvairovei įtakos turi nuo tada, kai prieš daugiau kaip 5 000 metų joje paplito žemdirbystė ir gyvulininkystė. Vis dėlto pastarųjų 150 metų žemės ūkio ir pramonės revoliucijos lėmė didelius ir vis spartėjančius žemės naudojimo pokyčius, žemdirbystės, urbanizacijos ir žemės apleidimo procesų intensyvėjimą. Dėl to ima nykti įvairi veikla (pvz., tradiciniai žemdirbystės metodai), kuri padėdavo išsaugoti turtingos biologinės įvairovės kraštovaizdžius.

Aukšti Europos vartojimo ir atliekų susidarymo vienam gyventojui rodikliai reiškia, kad mūsų poveikis ekosistemoms neapsiriboja mūsų žemynu. Europiečių gyvenimo būdas labai priklauso nuo išteklių ir prekių importo iš viso pasaulio ir dažnai skatina netausų gamtos išteklių naudojimą už Europos ribų.

Naujieji pasaulio ir ES tikslai iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją atkurti  yra ambicingi, todėl, norint juos pasiekti, reikės geriau įgyvendinti politiką, koordinuoti įvairių sektorių veiksmus, diegti ekosistemų valdymo metodus ir didinti supratimą apie biologinės įvairovės vertę. 

Šios srities ES politika

Nors įvairiais lygmenimis pripažįstama, kad sustabdyti biologinės įvairovės nykimo kol kas nepavyko, akivaizdu, kad tokio tikslo nustatymas paskatino didesnį visuomenės dėmesį šiai problemai. Nuo 2001 m. labai patobulėjo kovai su biologinės įvairovės nykimu skirta politika ir pažangos vertinimo rodikliai.

ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. padės toliau integruoti biologinės įvairovės poreikius į sektorių politikos kūrimo ir įgyvendinimo procesą. Šeši strategijos tikslai yra susiję su gamta (1 tikslas), ekosistemomis ir jų atkūrimu (2 tikslas), tausiu Europos gamtos, žemės ir jūros išteklių naudojimu žemdirbystės, miškininkystės ir žuvininkystės reikmėms (3 ir 4 tikslai), svetimų rūšių problema (5 tikslas) ir ES poveikiu pasaulio mastu (6 tikslas). Biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. padeda įgyvendinti 2014 m. sausio mėn. įsigaliojusios Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos (7-osios AVP) iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ su gamtos turtais susijusį tikslą; be to, strategija bus remiamasi įgyvendinant Europos aplinkos politiką iki 2020 m. Abiejų šių priemonių ilgalaikė vizija apima laikotarpį iki 2050 m. 

Biologinės įvairovės strategija – vizija ir pagrindinis tikslas
Vizija
Iki 2050 m. Europos Sąjungos biologinė įvairovė ir jos užtikrinamos ekosisteminės paslaugos – jos gamtos turtas – yra saugomos, vertinamos ir tinkamai atkuriamos atsižvelgiant į biologinės įvairovės vertę ir į minėtų paslaugų esminį indėlį į žmogaus gerovę ir ekonominį klestėjimą, taip pat siekiant išvengti biologinės įvairovės nykimo lemiamų pražūtingų pokyčių.
Pagrindinis tikslas
Iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės nykimą bei ekosisteminių paslaugų blogėjimą, taip pat jas atkurti, kiek tai įmanoma, kartu didinant ES indėlį siekiant užkirsti kelią pasaulio biologinės įvairovės nykimui. 

Biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. remiasi 2006 m. ES biologinės įvairovės veiksmų planu ir jo įgyvendinimo patirtimi bei kelia ambicingesnius tikslus. Be to, strategija yra sąlygota ir visiškai suderinta su JT biologinės įvairovės konvencija, kuri yra svarbiausias pasaulio biologinės įvairovės politikos dokumentas, skirtas sustabdyti biologinės įvairovės, o kartu ir ekosisteminių paslaugų nykimą iki 2020 m. 

2010 m. spalio mėn. Japonijoje susitiko 193 JT biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusios šalys, įskaitant ES ir visas jos valstybes nares. Šiame 10-ajame konvenciją pasirašiusių šalių susitikime buvo priimta keletas susitarimų, įskaitant dėl vadinamųjų Aičio tikslų, kuris šalims suteikia pagrindą imtis svarbių veiksmų siekiant išlaikyti, sustiprinti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemas ir jų paslaugas. 

Kaip konvenciją pasirašiusi šalis, ES privalo savo biologinės įvairovės politiką suderinti su minėtais tarptautiniais įsipareigojimais. Tai atsispindi 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, jos 2020 m. politikos tiksluose ir 2050 m. vizijoje. JT darnaus vystymosi tiksluose nustatytoje 2030 m. vizijoje toliau plėtojamas ir įtvirtinamas šis politinis procesas, visų pirma tų tikslų integravimo į sektorių politiką atžvilgiu. 

Per 2015 m. atliktą Biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą prieita prie išvados, kad po to, kai buvo priimtas 2010 m. ES biologinės įvairovės bazinio lygio scenarijus, biologinės įvairovės nykimas ir ekosisteminių paslaugų būklės blogėjimas paspartėjo. Tai taip pat patvirtinta EAA ataskaitoje Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2015 m.. Toks blogėjimas sutampa su pasaulio tendencijomis, ir tai turės rimtų padarinių biologinės įvairovės galimybėms ateityje patenkinti žmonių poreikius. Daug sėkmingų vietos bendruomenių projektų leidžia teigti, kad vietinių bendruomenių pastangos padeda pasiekti teigiamų rezultatų, tačiau šiuos pavyzdžius būtina skatinti siekiant apčiuopiamo poveikio bendroms neigiamoms tendencijoms. 

ES gamtos apsaugos politika vykdoma remiantis dviem teisės aktais: Paukščių direktyva ir Buveinių direktyva. Abi šios direktyvos yra Europos ypatingos svarbos rūšių ir buveinių apsaugos teritorijų tinklo „Natura 2000“ teisinis pagrindas.

Vidaus ir jūrų vandenims taikomos dvi atitinkamos pagrindų direktyvos: Vandens pagrindų direktyva ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva. Jose nustatyti tikslai, kuriuose numatyta, kad biotiniai ir abiotiniai ekosistemų elementai padės įgyvendinti Biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. ir 7-osios AVP tikslus, susijusius su biologine įvairove, ekosistemomis ir jų paslaugomis. 

Europos aplinkos agentūros (EAA) veikla

EAA aktyviai siekia politikos formuotojams ir Europos piliečiams teikti naujausią informaciją apie Europos biologinę įvairovę ir ekosistemas. EAA bendrasis tikslas šioje srityje – paremti ir pagrįsti politikos rengimo ir įgyvendinimo procesą, teikiant duomenis, informaciją, rodiklius ir vertinimus, kuriuose rūšių ir buveinių analizė derinama su platesniais ekosistemų ir jų paslaugų vertinimais. 

EAA prisideda prie pirmiau minėtų gamtos direktyvų įgyvendinimo teikdama ataskaitas per tinklą REPORTNET ir Biologinės įvairovės duomenų centrą, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su EAA Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklu EIONET ir su Europos biologinės įvairovės teminiu centru. Pagrindinės priemonės yra: 

  • Europos biologinės įvairovės informacinė sistema (BISE),
  • Europos gamtos informacinė sistema (EUNIS),
  • „Natura 2000“,
  • Supaprastinti Europos biologinės įvairovės rodikliai (SEBI2020),
  • Gamtos turtų ir ekosisteminių paslaugų apskaitos žinių inovacijų projektas (KIP INCA),
  • Ekosisteminių paslaugų kartografavimas ir vertinimas (MAES).

Perspektyvos

Siekiant atitikti gamtos direktyvų reikalavimus, taip pat ES biologinės įvairovės ir Pasaulio biologinės įvairovės strategijas, būtina toliau tobulinti EAA informacines sistemas. Be kita ko, EAA toliau tobulins Europos biologinės įvairovės informacinę sistemą – žiniatinklio portalą, kuriame telkiama informacija apie Europos biologinę įvairovę (pvz., politika, duomenys ir vertinimai). 

EAA, remdamasi patikimomis, laiku diegiamomis ir politikai pritaikytomis metodikomis, toliau sieks tobulinti rodiklius ir vertinimus. Tuo bus siekiama atsižvelgti į poreikius, kuriuos lems politikos efektyvumo analizė, visų pirma Biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra ir atskirų pasaulio dalių ar regioninių ekosistemų vertinimai, taip pat paremti mokslines politines sąsajos platformas Europos ir pasaulio lygmenimis, pvz., Tarpvyriausybinę mokslinę politinę biologinės įvairovės ir ekosistemos paslaugų platformą (IPBES).

Susijusi informacija

Naujienos ir straipsniai

Susiję leidiniai

Taip pat žr.

Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100