Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2012 / Straipsniai / Nustatyti „teisingą“ kainą?

Nustatyti „teisingą“ kainą?

Pakeisti kalbą
Gelbėdamos savo žmones nuo skurdo daugelis besivystančių šalių savo ūkio raidą paremia gamtos išteklių eksploatavimu, galinčiu pažeisti žmonėms gyvybiškai svarbias gamtines sistemas. Neretai trumpalaikiai sprendimai pakenkia ilgalaikei gyventojų gerovei. Ar gali vyriausybės padėti rinkoms nustatyti „teisingą“ kainą už gamtos paslaugas ir daryti įtaką ekonominiams sprendimams? Toliau atidžiau pažvelgsime į tai, ką vandens naudojimas medvilnės gamybai reiškia Burkina Fasui.
Shopping trolleys

Shopping trolleys  Image © Shutterstock

99 % pasaulio medvilnės augintojų gyvena besivystančiose šalyse. Tai reiškia, kad pesticidai naudojami regionuose, kur neraštingumo lygis yra aukštas, o saugumo suvokimas menkas, dėl to kyla pavojus ir aplinkai, ir žmonių gyvybėms.

Steve’as Trentas, Aplinkos teisingumo fondo (angl. Environmental Justice Foundation) direktorius

Kaip nurodo Pasaulio bankas, daugiau kaip milijardas pasaulio žmonių gyvena „visiškame skurde“; jie išgyvena už mažiau kaip 1,25 JAV dolerio per dieną. Nors skurstančių pasaulio gyventojų dalis per pastaruosius 30 metų smarkiai sumažėjo, nemažai šalių – dauguma jų Afrikoje – itin sunkiai to siekė.

Šiose šalyse ekonominė veikla dažnai sutelkta į gamtos išteklių eksploatavimą – per žemės ūkį, miškininkystę, kasybą ir t. t. Todėl pastangos paskatinti ekonomikos augimą ir patenkinti gyventojų, kurių skaičius sparčiai auga, poreikius gali sukelti nemažą įtampą ekosistemose.

Daugeliu atvejų ištekliai, pavyzdžiui, medvilnė, išauginami arba išgaunami besivystančiose šalyse ir eksportuojami į turtingesnius regionus, pavyzdžiui, į Europą. Ši aplinkybė suteikia pramoninio pasaulio vartotojams svarbų vaidmenį –padėti ištraukti „apatinį milijardą“ iš skurdo; tačiau šių žmonėms galimybės gali būti apribotos pažeidus gyvybiškai jiems svarbias gamtines sistemas.

„Baltasis auksas“

Copyright: ShutterstockBurkina Fase – sausringoje, išėjimo į jūrą neturinčioje ir labai vargingoje Sacharos pietinio pakraščio šalyje – medvilnė yra stambus verslas. Iš tiesų, tai didžiulis verslas. Pastaraisiais metais sparčiai padidinęs gamybos apimtį, šiuo metu Burkina Fasas yra didžiausias Afrikos medvilnės gamintojas. Pajamos iš „baltojo aukso“, kaip ji vadinama regione, 2007

m. sudarė 85 % Burkina Faso eksporto pajamų ir 12 % gamybos apimties.

Svarbu tai, kad pajamos iš medvilnės plačiai paskirstomos. Sektoriuje dirba 15–20 % šalies darbo jėgos, jis užtikrina tiesiogines pajamas 1,5–2 milijonams žmonių. Pastarąjį dešimtmetį šis sektorius buvo pagrindinė ekonomikos augimo varomoji jėga ir atnešė mokesčių pajamų reformoms, pavyzdžiui, sveikatos ir švietimo, finansuoti.

Medvilnės auginimo nauda Burkina Faso žmonėms aiški, o štai kaina – dažnai ne tokia akivaizdi.

Ketvirtadalis gyventojų neturi prieigos prie saugaus geriamojo vandens šaltinio. Daugiau kaip 80 % iš jų pragyvenimo šaltinis yra žemės ūkio veikla, ir vanduo jiems yra gyvybiškai svarbus, norint patenkinti esminius maisto ir būsto poreikius. Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) duomenimis, metinė vandens išteklių paklausa viršija esamus vandens išteklius 10–22 %.

Šiame kontekste smarkus medvilnės gamybos apimties didėjimas pastaraisiais metais atrodo rizikingas. Medvilnė yra daug drėgmės reikalaujantis augalas – sausesniais mėnesiais ją reikia laistyti. Be to, ji sunaudoja daug daugiau vandens negu kitos plačiai auginamos kultūros.

Vandens naudojimas medvilnei gaminti reiškia, kad jo mažiau lieka kitoms reikmėms. Didžioji dalis derliaus eksportuojama, vadinasi, dideli kiekiai vandens sunaudojami užjūrio vartotojų poreikiams patenkinti. Šis procesas vadinamas „virtualiojo vandens“ eksportu.

Pusė Burkina Faso medvilnės eksportuojama į Kiniją, kur ji parduodama vietos verpimo įmonėms, o po to drabužių gamintojams, aptarnaujantiems pasaulines rinkas. Medvilnės vartotojai, esantys tiekimo grandinės gale, iš tikrųjų importuoja didelius kiekius vandens – kartais iš daug sausesnių pasaulio vietų. Viename medvilnės tyrime nustatyta, kad 84 % Europos vandens pėdsako yra už jos ribų.

Sausoms šalims, tokioms kaip Burkina Fasas, iš esmės geriau importuoti daug vandens reikalaujančius produktus, o ne juos eksportuoti. Galiausiai „virtualiojo vandens“ eksportas gali reikšti, kad jo nepakankamai lieka vietos gyventojams ir ekosistemoms.

Tai reiškia, kad vienintelis būdas nuspręsti, ar Burkina Faso sprendimas auginti medvilnę yra tinkamas – įvertinti visas sąnaudas ir naudą, o gautus rezultatus palyginti su kitoms reikmėms naudojamo vandens rodikliais. Pati virtualiojo vandens koncepcija nepadeda nuspręsti, kaip geriausia elgtis su vandeniu, nors ji ir suteikia labai naudingos informacijos apie mūsų gamybos ir vartojimo pasirinkimų poveikį.

Trumpai apie vandens sąvokas

Vandens pėdsakas ir virtualusis vanduo yra sąvokos, padedančios suprasti, kiek vandens suvartojame.

Vandens pėdsakas yra gėlo vandens kiekis, sunaudojamas asmens ar bendruomenės vartojamoms arba verslo įmonės gaminamoms prekėms ir paslaugoms pagaminti. Jį sudaro trys komponentai. Mėlynasis vandens pėdsakas yra paviršinio ir gruntinio vandens kiekis, sunaudojamas prekėms ir paslaugomas pagaminti. Žaliasis vandens pėdsakas yra lietaus vandens kiekis, sunaudojamas gamybai. Pilkasis vandens pėdsakas yra gamybos metu užteršto vandens kiekis.

Eksportuojant prekę ar paslaugą eksportuojamas ir „virtualusis vanduo“ – vanduo, panaudotas prekei ar paslaugai pagaminti. Virtualusis vanduo eksportuojamas, kai prekė ar paslauga vartojama už baseino, iš kurio šis vanduo išgautas, teritorijos ribų.

„Virtualųjį vandenį“ importuojančioms šalims ar teritorijoms tai suteikia galimybę vietinius vandens išteklius panaudoti kitoms reikmėms. Tai gali būti labai naudinga toms šalims, kuriose trūksta vandens. Deja, daugelyje virtualųjį vandenį eksportuojančių šalių vandens trūksta ir vyrauja saulėtas klimatas, tinkamas žemės ūkio produkcijai auginti. Tokiose vandens stygių patiriančiose šalyse virtualiojo vandens eksportas reiškia papildomą naštą vandens ištekliams ir dažnai padidina socialines bei ekonomines sąnaudas, kadangi vandens pritrūksta kitai veiklai ir poreikiams.

Šaltinis: Vandens pėdsakų tinklas

Daugiau taršos, mažiau miško

Vandens eikvojimas nėra vienintelis rūpestis, susijęs su medvilnės gamyba Burkina Fase. Auginant medvilnę paprastai naudojama daug pesticidų. Medvilnei išauginti sunaudojama 16 % viso pasaulyje sunaudojamo pesticidų kiekio, nors jos plantacijos užima tik 3 % dirbamos žemės pasaulyje.

Poveikis vietos gyventojams ir ekosistemoms gali būti skaudus. Tačiau, kol pesticidus naudojantys žmonės nepatiria jų poveikio patys ir gal net nieko apie jį nežino, priimdami sprendimus jie į jį neatsižvelgs. (Todėl šviesti ir informuoti vietinius augintojus apie pesticidus ir jų poveikį gali būti svarbu.)

Vanduo nėra vienintelis naudojamas išteklius. Kitas esminis išteklius yra žemė. Kaip ir daugumoje vietų, Burkina Fase žemę galima naudoti įvairiai. Ar Burkina Faso gyventojams medvilnės auginimas yra pats naudingiausias žemės naudojimo būdas?

Copyright: IHH Humanitarian Relief Foundation/TurkeyBūdamas vos aštuonerių metų Modachirou Inoussa jau padėdavo savo tėvams medvilnės laukuose. 2000 m. liepos 29 d. po sunkaus darbo Modachirou ištroškęs bėgo namo. Pakeliui jis rado tuščią butelį ir juo pasisėmė vandens atsigerti iš griovio. Tą vakarą jis negrįžo namo. Kaimo gyventojai jo kūną rado šalia tuščio Callisulfan butelio.

Apsinuodijimo endosulfanu atvejis Vakarų Afrikoje, apie kurį pranešė PAN UK (2006 m.)

Tai, kas gerai vienam, nebūtinai bus gerai visiems

Ne veltui to klausiame. 1990–2010 m. Burkina Faso miškų plotas sumažėjo 18 %, iš dalies dėl žemės ūkio plėtros. Miškų plotas mažėja vis sparčiau. Burkina Fase miško savininkas gali nuspręsti auginti medvilnę, kadangi jam ar jai pelningiau parduoti medieną (arba panaudoti ją kurui) ir išdirbti žemę nei išsaugoti mišką. Tačiau šaliai – jos žmonėms ir ekosistemoms – tai nebūtinai geriausias pasirinkimas.

Copyright: Pawel KazmierczykMiškai žmonėms – arti ir toli – duoda daug daugiau naudos, nei vien medieną. Jie yra biologinės įvairovės arealai, užkerta kelią dirvos erozijai, sugeria anglies dioksidą, suteikia rekreacinių galimybių ir t. t. Jei visuomenė bendrai spręstų, kaip naudoti žemę, ir sprendimą priimtų nuodugniai įvertinusi visų variantų sąnaudas ir naudą, galbūt žemė ir vanduo nebūtų eikvojami tik medvilnės gamybai.

Šis skirtumas tarp naudos ir sąnaudų, tenkančių vienam žmogui, ir tų, kurios tenka visai visuomenei, yra esminis.

Spręsdami esminius klausimus, – kiek vandens, kiek pesticidų ir kiek žemės naudoti medvilnės gamybai, – ūkininkai visame pasaulyje atsižvelgia tik į santykines sąnaudas ir naudą. Tačiau nors visas pelnas iš parduotos medvilnės tenka ūkininkui, ne visos su tuo susijusios sąnaudos tenka jam ar jai. Pavyzdžiui, pesticidų pirkimo išlaidas dažnai užgožia jų poveikis sveikatai. Taigi, kainą tenka sumokėti kitiems žmonėms, taip pat būsimoms kartoms.

Problemos kyla dėl to, kad, kaip ir dauguma mūsų, ūkininkai daugumą sprendimų priima paisydami savo asmeninių interesų. Šis iškraipymas plinta iš rinkos į rinką. Kainos, kurias moka prekybininkai, drabužių gamintojai ir galiausiai vartotojai, neatspindi sąnaudų ir naudos, susijusių su išteklių naudojimu ir gamyba.

Tai rimta problema. Didžiojoje pasaulio dalyje rinkos priemonėmis ir kainomis siekiama paveikti mūsų sprendimus, todėl, jei kainos nėra tolygios gamybos ir vartojimo poveikiui, mes priimame blogus sprendimus. Istorija byloja, kad rinkos gali būti labai efektyvi priemonė mūsų sprendimams dėl išteklių naudojimo ir gamybos paveikti ir klestėjimui skatinti. Tačiau jei kainos neteisingos, rinkos neveikia.

Kai rinkos neveikia: taisomosios priemonės ir suvaržymai

Copyright: ShutterstockKaip spręsti šią problemą? Vyriausybės gali imtis tam tikrų priemonių padėčiai rinkoje ištaisyti. Jos gali reguliuoti vandens ir pesticidų naudojimą ir taikyti mokesčius, kad ūkininkai jų naudotų mažiau arba ieškotų mažiau kenksmingų alternatyvų. Jos taip pat gali numatyti išmokas miškų savininkams, atspindinčias naudą, kurią miškai duoda visuomenei nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, ir taip suteikti alternatyvų pajamų šaltinį. Svarbiausia yra suderinti paskatas asmeniui su visai visuomenei teikiamomis.

Taip pat svarbu vartotojus išsamiau informuoti apie kainas. Daugelyje šalių matome vis daugiau etikečių, informuojančių apie tai, kaip prekės gaminamos, taip pat vykdomos interesų grupių kampanijos, padedančios įsisąmoninti šias problemas. Jei žinotume savo sprendimų poveikį, dauguma mūsų sutiktume mokėti daugiau arba vartoti mažiau.

Kai kuriais atvejais vyriausybės turėtų ne tik koreguoti rinkos trūkumus ir faktiškai apriboti savo funkciją skirstyti išteklius. Išgyventi ir klestėti vanduo reikalingas ir žmonėms, ir ekosistemoms. Juk daugelis teigtume, kad žmogus turi teisę į pakankamą kiekį geriamojo vandens, vandens maisto gamybai, higienos reikmėms ir sveikai aplinkai. Todėl vyriausybių pareiga – užtikrinti, kad žmonių poreikiai būtų patenkinti, prieš leidžiant likusius išteklius paskirstyti rinkoje.

Burkina Faso vyriausybė ir tarptautiniai partneriai susitelkė ties esminiu uždaviniu – aprūpinti žmones saugiu geriamuoju vandeniu. Nors ketvirtadaliui gyventojų tai dar nėra realybė, šiandieninė padėtis, palyginti su buvusia prieš 20 metų, kai 60 % žmonių neturėjo galimybės patenkinti šio poreikio, yra smarkiai pagerėjusi.

Kitos galimybės

Pasaulyje jau dedamos pastangos padėčiai atvirosiose rinkose ištaisyti ir tokioms rinkoms apriboti, pasinaudojant jų teikiamais privalumais. Tačiau šiuo metu rinkos kainos dažnai klaidina – ir rezultatas yra blogi sprendimai, priimami tiek gamintojų, tiek vartotojų.

Jei rinkos veiktų tinkamai ir kainos atspindėtų visas mūsų veiksmų sąnaudas ir naudą, ar Burkina Fasas augintų medvilnę?

Nors sunku būti visiškai tikriems, labai tikėtina, kad augintų. Tokiai skurdžiai, išėjimo į jūrą neturinčiai, mažai išteklių teturinčiai šaliai kaip Burkina Fasas nėra lengva siekti gero gyvenimo. Medvilnės sektorius bent leidžia gauti nemažas pajamas, suteikiančias pagrindą ūkio plėtrai ir kokybiškesniam gyvenimui.

Tačiau norint tęsti medvilnės gamybą nebūtina taikyti daug vandens ir pesticidų reikalaujančių auginimo metodų arba mažinti miškų plotų. Taikant alternatyvius metodus, pavyzdžiui, ekologinio medvilnės auginimo, vandens sunaudojama mažiau, o pesticidų visiškai nereikia. Tiesioginės ekologiškos medvilnės auginimo sąnaudos yra didesnės, t. y. vartotojai už tokios medvilnės produkciją moka daugiau, bet tai su kaupu kompensuoja medvilnės augintojų ir jų bendruomenių patiriamų netiesioginių sąnaudų sumažėjimas.

Vartotojas renkasi

Copyright: ThinkstockPolitikai turi stengtis užtikrinti, kad rinkos veiktų tinkamai ir kainų siunčiami signalai skatintų priimti tvarius sprendimus. Tačiau tai nėra tik politikų rūpestis – gerai informuoti piliečiai taip pat gali padėti keisti padėtį.

Pasaulinės tiekimo grandinės reiškia, kad Europos gamintojų, mažmenininkų ir vartotojų priimami sprendimai gali turėti didelį poveikį žmonėms tokiuose tolimuose kraštuose kaip Burkina Fasas. Mūsų sprendimai gali skatinti kurti darbo vietas ir suteikti galimybių užsidirbti, bet jie taip pat gali reikšti pernelyg intensyvų ribotų vandens išteklių eksploatavimą ir vietinių žmonių bei ekosistemų nuodijimą.

Galų gale vartotojai gali rinktis. Kaip politikai gali paveikti mūsų vartojimą, darydami poveikį kainoms, taip vartotojai gali siųsti signalus gamintojams, reikalaudami ekologiškos medvilnės. Pagalvokite apie tai, kai kitą kartą pirksite džinsus.

Daugiau informacijos

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33043 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100