Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2012 / Straipsniai / Kurkime žaliąją ekonomiką

Kurkime žaliąją ekonomiką

Pakeisti kalbą
Daugelio mūsų atmintyje 2011-ieji išliks kaip finansinės suirutės, Japonijos žemės drebėjimo, cunamio ir atominės katastrofos, finansinės pagalbos Europos šalims ir masinių protestų, susijusių su Arabų pavasariu, judėjimu „Okupuokime Volstrytą“ (angl. Occupy Wall Street) ir Ispanijos Indignados („Pasipiktinusieji“), metai. Tik nedaugelis prisimins, kad šiais metais mokslininkai mūsų planetoje atrado daugiau kaip 18 000 naujų rūšių. Dar mažiau žmonių galės nurodyti bent vieną biologinę rūšį, kuri paskelbta išnykusia.
Indian farmer

Indian farmer  Image © EEA/John McConnico

Iš pirmo žvilgsnio rūšių, kurioms gresia išnykimas, likimas atrodo labai tolimas ekonomikai. Tačiau, pažvelgus atidžiau, galima suvokti tarpusavio ryšį. Gera gamtos sistemų būklė – būtina mūsų socialinių ir ekonominių sistemų geros būklės sąlyga. Ar galima teigti, kad visuomenė klesti, jei oro ir vandens tarša jai kelia sveikatos problemų? Be to, ar visuomenė yra „veikianti“, jei didelė dalis žmonių neturi darbo arba nesuduria galo su galu?

Nors žinių mums stinga, o abejonių ne, matome, kad pasaulis keičiasi. 10 000 metų buvusi palyginti stabili pasaulinė temperatūra kyla. Nors Europos Sąjunga išmeta vis mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, deginant iškastinį kurą į atmosferą patenka daugiau jų, negu mūsų sausuma ir vandenynai gali sugerti. Kai kurie regionai labiau pažeidžiami galimo klimato kaitos poveikio – ir dažniausiai tai šalys, prasčiausiai pasirengusios prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų.

Mūsų planetoje gyvena daugiau kaip septyni milijardai žmonių. Jiems tenka svarbus vaidmuo, norint suvaldyti ir lėtinti šiuos pokyčius. Dabartinis mūsų vartojimo ir gamybos lygis taip kenkia aplinkai, jog kyla pavojus, kad mūsų planeta taps nebetinkama gyventi daugeliui biologinių rūšių – taip pat ir mums. Daugelis besivystančių šalių žmonių trokšta pasiekti gyvenimo lygį, panašų į išsivysčiusių šalių, o tai gali dar labiau apkrauti gamtines sistemas.

Biologinė įvairovė pasaulyje nyksta taip sparčiai kaip niekad. Išnykimo lygis jau gali būti iki 1 000 kartų aukštesnis už istorinį vidurkį. Viena pagrindinių priežasčių – biologinių rūšių arealų ardymas.

Nors pastaruosius dešimtmečius bendras miškų plotas Europoje augo, pasaulyje padėtis visiškai kitokia. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad kasmet iškertama apie 13 milijonų hektarų pasaulio miškų (apytikriai prilygstančių Graikijos plotui), ir šis plotas panaudojamas kitai paskirčiai, pavyzdžiui, gyvulių ganykloms, kasykloms, žemės ūkio veiklai ar miestų plėtrai. Miškai nėra vienintelė ekosistema, kuriai gresia pavojus. Žmogaus veikla kelia pavojų ir daugeliui kitų arealų.

Kelias pirmyn – visaapimanti žalioji ekonomika

Pagrindinis kasdienis milijardų žmonių rūpestis – apsirūpinti maistu ir išleisti vaikus į mokyklą, puoselėjant geresnės ateities viltį, todėl daugumai jų beveik neįmanoma išvengti trumpalaikių sprendimų. Nebent jiems būtų pasiūlyta kitų, geresnių galimybių…

Mūsų ekonominei veiklai reikia gamtos išteklių. Tačiau klaidinga manyti, jog turime rinktis: išsaugoti aplinką ar vystyti ekonomiką. Jei norime ilgainiui užtikrinti ekonominę ir socialinę raidą, turime tvariai naudoti gamtos išteklius.

2011 metų pabaigoje Europos Sąjungoje darbo neturėjo vienas iš dešimties žmonių. Tarp jaunų žmonių šis rodiklis viršijo vieną iš penkių. Nedarbo padariniai sunkūs pavieniams asmenims, šeimoms ir visai visuomenei. Beveik ketvirtadalis ES gyventojų 2010 m. atsidūrė prie skurdo ar socialinės atskirties ribos. Pasauliniai skurdo rodikliai dar aukštesni.

Dabartiniai ekonomikos modeliai nepajėgūs įvertinti daugelio naudingų dalykų, kuriuos mums užtikrina sveika aplinka. Bendrasis vidaus produktas (BVP) – ekonomikos rodiklis, dažniausiai naudojamas šalių išsivystymo lygiui, gyvenimo standartams ir būklei palyginti, – pagrįstas ekonominių rezultatų verte. Jis neapima socialinės ir žmogiškosios kainos, kurią mokame už ekonominės veiklos šalutinį poveikį, pavyzdžiui, oro taršą. Priešingai, sveikatos paslaugos, suteikiamos sergantiems kvėpavimo takų ligomis, įskaičiuojamos kaip pajamos į BVP.

Iššūkis mums – rasti būdų pertvarkyti savo ekonominius modelius taip, kad skatintume augimą ir pagerintume gyvenimo kokybę visame pasaulyje, nedarydami žalos aplinkai ir apsaugodami ateities kartų interesus. Šis sprendimas pavadintas „žaliąja ekonomika“.

Nors ši koncepcija atrodo paprasta, paversti idėją realybe – daug sunkiau. Aišku, kad prireiks technologinių naujovių. Tačiau reikės dar daug ką iš esmės keisti – verslo organizavimo, miestų projektavimo, žmonių ir prekių judėjimo būdus ir gyvenseną.

Kalbant verslo sąvokomis – privalome užtikrinti ilgalaikę tvarią plėtrą visose mūsų valdomose gerovės kūrimo srityse: gamtinio kapitalo, žmogiškojo kapitalo, socialinio kapitalo, gamybinio kapitalo ir finansinio kapitalo. Žaliosios ekonomikos koncepcija gali būti aiškinama, remiantis šiomis atskiromis, bet susijusiomis kapitalo sąvokomis.

Vertindami savo sprendimų sąnaudas ir naudą, turime atsižvelgti į visų kapitalo išteklių poveikį. Investicijos į kelius ir gamyklas gali padidinti gamybinį kapitalą, bet kartu padaryti žalos mūsų bendrajam turtui, jei jos bus susijusios su žala miškams (daliai gamtinio kapitalo) ar visuomenės sveikatai (daliai žmogiškojo kapitalo).

Ateities galimybės

Pakeitus gyvenimo, gamybos ir vartojimo būdus, mums iš tiesų atsivertų naujų galimybių erdvės. Leidinyje „Signalai 2012“ apžvelgiama dabartinė padėtis, praėjus lygiai 20 metų po Žemės susitikimo, įvykusio 1992 m. Rio de Žaneire, Brazilijoje. Jame išdėstytos ekonomikos ir aplinkos sąsajos bei priežastys, verčiančios siekti žaliosios ekonomikos. Jame taip pat galėsite susipažinti su įvairiomis atsiveriančiomis galimybėmis.

Vieno sprendimo, padėsiančio greitai persitvarkyti arba tinkančio visiems atvejams, nėra. Pavyzdžiui, tvarkant Grenlandijos atliekas, be įprastų bendrų efektyvaus atliekų tvarkymo užduočių, vietiniu lygiu gali tekti spręsti visai kitokias realias problemas negu Liuksemburge.

Svarbiausia – suderinti veiksmus. Šiandien aplinkos problemas turime spręsti naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis, nepamiršdami, kad reikia nuolat tobulinti politines priemones ir verslo sprendimus, pritaikant juos prie gilėjančio aplinkos suvokimo ir technologinių naujovių. Daug sprendimų jau priimta ir dar daugiau rengiama.

Pasirinkimo klausimas

Copyright: Gülcin KaradenizGaliausiai, tai bus pasirinkimo – politikų pasirinkimo, įmonių pasirinkimo ir vartotojų pasirinkimo – klausimas. Tačiau kaip pasirinkti geriausią variantą?

Ar turime informacijos apie priemones, kurios reikalingos tinkamai politikai parengti? Ar klausimą sprendžiame „tinkamu“ lygiu? Ar turime „tinkamų“ paskatų ar rinkos signalų, skatinančių investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius? Ar informacija ir etiketės ant mūsų perkamų prekių yra „tinkamos“ ir skatina rinktis ekologiškesnę alternatyvą?

Laiku įgytos žinios yra priemonė, padedanti įvairioms bendruomenėms „teisingai“ pasirinkti. Galiausiai, žinios suteikia mums galimybę priimti sprendimus ir sukurti naujų galimybių dalijantis jomis su kitais.

Prof. Jacqueline McGlade,
Vykdomoji direktorė

Daugiau informacijos

Geographical coverage

[+] Show Map

kategorijoje:

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33059 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100