Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2012 / Straipsniai / Kuriant tvarų pasaulį

Kuriant tvarų pasaulį

Pakeisti kalbą
Per keturis aplinkos valdymo dešimtmečius sukūrėme institucijas, padedančias geriau suvokti ir spręsti aplinkos problemas. Praėjus dvidešimčiai metų nuo 1992 m. aukščiausiojo lygio susitikimo Žemės klausimams aptarti pasaulio lyderiai vėl susitiks Rio de Žaneire, kad atnaujintų pasaulinius įsipareigojimus siekti žaliosios ekonomikos ir gerinti pasaulio valdymą.
India

India  Image © Thinkstock

Pirmą kartą pasaulinius aplinkos ir vystymosi poreikius tarptautinė bendruomenė aptarė JT žmogaus aplinkos konferencijoje (Stokholmas, 1972 m.). Po šios konferencijos priimta Jungtinių Tautų aplinkos programa (JTAP), kuriai 2012 m. sukaks 40 metų. Tuo pat metu daugelyje pasaulio šalių įsteigtos aplinkos ministerijos.

Tvarus vystymasis daugeliui žmonių reiškia daugelį dalykų. Tačiau įsimintiname 1987 m. suformuluotame apibrėžime jis nusakomas kaip „vystymasis, kuris tenkina dabarties poreikius neatimdamas galimybės iš ateities kartų patenkinti savo poreikius“ (Brundtlando komisijos pranešimas „Mūsų bendra ateitis“). Šie „poreikiai“ – tai ne tik ekonominiai interesai, bet ir aplinkos, ir socialinės struktūros pagrindai, užtikrinantys pasaulinę gerovę.

1992 m. birželį sprendimų priėmėjai iš 172 šalių susitiko Rio de Žaneire vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje aplinkos ir vystymosi klausimais. Jų žinia buvo aiški: „būtiniems pokyčiams įvykdyti būtina pakeisti mūsų požiūrį ir elgseną“. 1992 m. viršūnių susitikimas buvo lemtingas – aplinkos ir vystymosi problemos buvo ryžtingai iškeltos į viešąją erdvę.

Žemės susitikimas padėjo pagrindus daugeliui svarbiausių tarptautinių susitarimų aplinkos klausimais:

  • „Darbotvarkei 21“ – tvaraus vystymosi veiksmų planui
  • Rio de Žaneiro deklaracijai dėl aplinkos ir plėtros
  • Pareiškimui dėl miškų principų
  • Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai
  • Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijai
  • Jungtinių Tautų konvencijai dėl kovos su dykumėjimu

Praėjus lygiai dvidešimčiai metų po istorinio Rio viršūnių susitikimo, pasaulio veikėjai dar kartą susitinka aptarti ir nuspręsti, kaip žengti pirmyn. 2012 m. Žemės susitikimas bus jau ketvirtas tokio pobūdžio viršūnių susitikimas, ženklinantis kitą tarptautinių pastangų etapą siekiant tvaraus vystymosi. Pagrindiniai darbotvarkės klausimai yra žalioji ekonomika ir aplinkos valdymas.

Kalbu daugiau kaip pusėsŽemės gyventojų vardu. Mes esame tylioji dauguma. Skyrėte mums vietą šioje salėje, bet mūsų interesams nėra atstovaujama. Ko reikia turėti norint dalyvauti šiame žaidime? Lobistų? Korporatyvinę įtaką? Pinigų? Jūs tariatės jau visą mano gyvenimą. Per šį laiką nesugebėjote įvykdyti įsipareigojimų, nepasiekėte užsibrėžtų tikslų ir sulaužėte pažadus.

Anjali Appadurai, Atlanto koledžo (angl. College of the Atlantic) studentė, kalbanti nevyriausybinių jaunimo organizacijų vardu 2011 m. gruodžio 9 d. Durbane, Pietų Afrikoje.
Jungtinių Tautų klimato konferencijos uždarymo diena

Tvarus vystymasis nėra greitai ir lengvai įgyvendinamas. Perėjimas prie jo reikalauja politikų, verslo įmonių ir piliečių bendrų pastangų. Kai kuriais atvejais politikai turi teikti paskatas inovacijoms ar paramą aplinką tausojančiam verslui.

Kitais atvejais vartotojams gali tekti prisiimti papildomas išlaidas, susijusias su tvaresnės gamybos procesais. Jie taip pat turėtų tapti reiklesni savo mėgstamų prekių ženklų gamintojams arba rinktis ekologiškesnius produktus. Įmonėms gali tekti sukurti švarios gamybos procesus ir eksportuoti juos pasauliniu mastu.

Sudėtingos problemos, sudėtingi sprendimai

Pasaulinių sprendimų priėmimo struktūrų sudėtingumas atspindi mus supančios aplinkos įvairovę. Rasti pusiausvyrą tarp teisėkūros, privataus sektoriaus iniciatyvų ir vartotojų pasirinkimo nėra lengva. Lygiai taip pat sunku nustatyti „tinkamą lygį“ siekiant tikslo – jo diapazonas kinta nuo vietinio iki pasaulinio.

Aplinkos politika yra daug efektyvesnė, jei sprendimai priimami ir diegiami skirtinguose lygiuose, o „tinkamas lygis“ priklauso nuo problemos pobūdžio. Imkime, pavyzdžiui, vandentvarką. Gėlas vanduo yra vietinis išteklius, kurį veikia pasauliniai veiksniai.

Copyright: Thinkstock

Nyderlanduose, pavyzdžiui, vandentvarka patikėta vietos valdžios institucijoms, tačiau jai taikomi nacionaliniai ir Europos teisės aktai. Tvarkant Nyderlandų vandens išteklius tenka ne tik spręsti vietines problemas, bet ir domėtis, kas vyksta aukštupiuose esančiose šalyse. Manoma, kad dėl visuotinio atšilimo kils jūros lygis, o tai reiškia, jog Nyderlandų vandens tarybos turi pradėti atitinkamai planuoti.

Dauguma esamų veiklos krypčių ir institucijų, taip pat ir JTAP, buvo sukurta, nes problemoms išspręsti nepakako vietos ar nacionalinių sprendimų, ir buvo tikimasi, kad pasaulinis ar tarptautinis koordinavimas leis pasiekti geresnių rezultatų. Po Stokholmo konferencijos buvo parengta JTAP, kadangi jos dalyviai sutarė, jog kai kurias aplinkos problemas verčiau spręsti pasauliniu lygiu.

Reikia atnaujinti įsipareigojimus

Copyright: ShutterstockPasaulinė prekyba šiandien daugeliui iš mūsų suteikia galimybę mėgautis pomidorais ir bananais ištisus metus, taip pat vartoti produktus, kurių sudėtinės dalys tiekiamos iš viso pasaulio. Tokie ryšiai turi daug privalumų, bet jie kelia ir riziką. Kito asmens teršalai gali atsidurti mūsų kieme. Toks ryšys reiškia, kad mes negalime ignoruoti savo atsakomybės saugoti pasaulio aplinką.

JT bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) – tai vienas iš 1992 m. Rio Žemės susitikimo pasiekimų. Jos tikslas – stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kuris prisideda prie klimato kaitos. Daugelio tarptautinių sutarčių, kaip antai JTBKKK, sėkmė priklauso nuo joje dalyvaujančių šalių įsipareigojimo. Deja, jei įsipareigojimus priims tik nedaugelis šalių, to veikiausiai nepakaks aplinkai apsaugoti net ir tuo atveju, jei sutartis apims visus žaliosios ekonomikos principus.

Šių metų viršūnių susitikimas suteikia progą atnaujinti pasaulinius įsipareigojimus siekti tvarumo. Piliečiai, vartotojai, mokslininkai, įmonių vadovai, politikai – visi privalome prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, taip pat ir už savo neveiklumą.

Ištrauka iš Rio deklaracijos dėl aplinkos ir vystymosi

Jungtinių Tautų konferencija aplinkos ir vystymosi klausimais, 1992 m. birželio 3–14 d., Rio de Žaneiras, Brazilija

  • 1 principas: Siekiant tvaraus vystymosi, dėmesys sutelkiamas į žmogų, kuris turi teisę į sveiką ir produktyvų gyvenimą, suderintą su gamta.
  • 2 principas: Vadovaudamosi Jungtinių Tautų Chartija ir tarptautiniais teisės principais valstybės turi suverenią teisę eksploatuoti nuosavus išteklius pagal savo aplinkos ir plėtros politiką ir privalo užtikrinti, kad jų jurisdikcijos ar valdymo ribose vykdoma veikla nedarytų žalos kitų valstybių aplinkai arba teritorijoms, esančioms už nacionalinės jurisdikcijos ribų.
  • 3 principas: Teisė į vystymąsi turi būti įgyvendinama taip, kad atitiktų dabarties ir ateities kartų vystymosi ir aplinkos poreikius.
  • 4 principas: Siekiant tvaraus vystymosi, aplinkos apsauga yra neatskiriama bendrojo raidos proceso dalis ir negali būti atsieta nuo jo.
  • 5 principas: Visos valstybės ir visi žmonės turi bendradarbiauti siekdami panaikinti skurdą, nes tai yra būtina tvaraus vystymosi sąlyga, mažinant gyvenimo lygio skirtumus ir geriau tenkinant daugumos pasaulio žmonių poreikius.

Daugiau informacijos

Geographical coverage

[+] Show Map

kategorijoje:

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33185 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100