Asmeniniai įrankiai

kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Gerovė ir aplinka / Signalai 2012 / Straipsniai / Gyvenimas vartotojiškoje visuomenėje

Gyvenimas vartotojiškoje visuomenėje

Pakeisti kalbą
Dešimtmečius palyginti stabiliai Europoje augusi ekonomika pakeitė mūsų gyvenimo būdą. Pagaminame ir suvartojame daugiau prekių, teikiame ir naudojamės daugiau paslaugų. Daugiau keliaujame ir ilgiau gyvename. Tačiau mūsų ekonominės veiklos poveikis aplinkai namuose ir užsienyje tapo didesnis ir labiau matomas. Tinkamai įgyvendinami aplinkos teisės aktai leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau pažvelgę į tai, kas pasikeitė per pastaruosius dvidešimt metų, ar galime pasakyti, kad padarėme viską, ką galėjome?
Consumer choices

Consumer choices  Image © Thinkstock

1989 m., kai gimė Carlosas Sánchezas, didesniojoje Madrido miesto teritorijoje gyveno beveik 5 milijonai žmonių. Carloso šeima gyveno dviejų miegamųjų bute miesto centre; jie neturėjo automobilio, tačiau turėjo televizorių.

Tuo metu Carloso šeima nebuvo vienintelė ispanų šeima, neturinti nuosavo automobilio. 1992 m., praėjus šešeriems metams nuo prisijungimo prie Europos Sąjungos, Ispanijoje tūkstančiui gyventojų teko 332 automobiliai. Maždaug po dviejų dešimtmečių, 2009 m., iš tūkstančio ispanų automobilius turėjo 480. Šis skaičius šiek tiek viršijo Europos Sąjungos vidurkį.

Kai Carlosui buvo penkeri metai, Sánchezų šeima nusipirko gretimą butą ir sujungė abu butus. Kai jam buvo aštuoneri, jie nusipirko savo pirmąjį automobilį, nors jis ir nebuvo naujas.

Senstanti visuomenė

Pasikeitė ne tik mūsų transporto rūšys. Mūsų visuomenė taip pat pasikeitė. Nors yra kelios išimtys, vienai moteriai tenkančių vaikų skaičius ES šalyse per 20 metų smarkiai nepakito. Ispanijoje 1992 m. moteris turėjo vidutiniškai 1,32 vaiko, o 2010 m. šis skaičius šiek tiek išaugo – iki 1,39, bet yra gerokai mažesnis už visuotinai patvirtintą kartų kaitos užtikrinimo lygį – 2,1 vaiko moteriai. Bendras gimstamumo lygis 27-iose ES šalyse 2009 m. buvo maždaug 1,5.

Vis dėlto ES gyventojų skaičius auga daugiausia dėl imigracijos. Be to, mes gyvename ilgiau ir geriau. 2006 m. ES tikėtina gyvenimo trukmė gimstant buvo 76 metai vyrams ir 82 metai moterims. 2011 m. spalio pabaigoje Žemės gyventojų skaičius pasiekė 7 milijardus. Nors pastaruosius du dešimtmečius gimstamumas mažėjo, numatoma, kad pasaulio gyventojų skaičius toliau augs ir turėtų nusistovėti pasiekęs maždaug 10 milijardų 2100 metais.

Urbanizacijos lygis taip pat auga. Daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena miestuose. Europos Sąjungoje maždaug trys ketvirtadaliai gyventojų gyvena miestuose. Šis reiškinys pastebimas ir daugelyje Europos miestų, įskaitant Madridą. Gyventojų skaičius didesniojoje Madrido miesto teritorijoje 2011 m. pasiekė 6,3 milijono.

Auginame maistą naftos chemijos produktais ir pesticidais tręšiamoje žemėje. Dauguma mūsų statybinių medžiagų – cementas, plastikas ir kt. – gaminamos iš iškastinio kuro, kaip ir didžioji dalis mūsų farmacijos produktų. Mūsų drabužiai daugiausia pagaminti iš sintetinių audinių, gautų iš naftos chemijos produktų. Mūsų transportas, energija, šiluma ir šviesa – taip pat iš iškastinio kuro. Sukūrėme ištisą civilizaciją iš iškastų Anglingojo laikotarpio anglies klodų.
… Būsimos kartos, gyvensiančios po penkiasdešimties tūkstančių metų... tikriausiai vadins mus iškastinio kuro žmonėmis, o šį laikotarpį – Anglies amžiumi, kaip mes vadiname ankstesniuosius laikotarpius Bronzos ir Geležies amžiais.

Jeremy Rifkinas, Ekonominių tendencijų fondo prezidentas ir Europos Sąjungos konsultantas. Ištrauka iš jo knygos „Trečioji pramoninė revoliucija“.

Visuotinis augimas

Coyright: Stockxpert.comPastaruosius du dešimtmečius Ispanijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, stabiliai augo ekonomika ir žmonių pajamos. Ligi šiol atrodė, kad tai padės išspręsti Ispanijos nedarbo problemą. Ekonominį bumą skatino ir lengvai prieinamos paskolos – valstybinės ir privačios, žaliavų gausa ir imigrantų iš Centrinės ir Pietų Amerikos bei Afrikos srautas.

Kai gimė Carlosas, interneto (tokio, kokį žinome dabar) nebuvo, išskyrus keletą tarpusavyje sujungtų IT tinklų. Mobilieji telefonai buvo retas, nepatogus nešiotis ir daugumai žmonių neįperkamas daiktas. Interneto bendruomenės ar socialiniai tinklai buvo visai negirdėti. Daugelis planetos bendruomenių „technologija“ laikė patikimą elektros tiekimą. Telefonas buvo brangus ir ne visuomet prieinamas. Atostogas užsienyje galėjo sau leisti tik retas privilegijuotasis.

Nors būta ir nuosmukių, per pastaruosius 20 metų Europos Sąjungos ekonomika išaugo 40 %, šiek tiek didesnį vidurkį pasiekė šalys, Europos Sąjungos narėmis tapusios 2004 ir 2007 metais. Statybos turizmo sektoriuje buvo ypač svarbi varomoji jėga Ispanijoje. Kitose Europos Sąjungos šalyse ekonomikos augimą skatino tokie sektoriai, kaip paslaugų ir gamybos.

Šiandien Carlosas gyvena su savo tėvais tuo pačiu adresu. Kiekvienas jų turi automobilį ir mobilųjį telefoną. Pagal Europos standartus Sánchezų šeimos gyvenimo būdas nėra neįprastas.

Didesnis pasaulinis pėdsakas

Augant Europos ir pasaulio ekonomikai didėjo ir Europos poveikis aplinkai. Prekyba padėjo skatinti Europos ir besivystančių šalių klestėjimą ir išplėtė mūsų veiklos poveikį aplinkai.

2008 m. Europos Sąjunga importavo šešis kartus daugiau medžiagų, negu eksportavo (pagal svorį). Tokį skirtumą beveik išimtinai lėmė didelis importuoto kuro ir iškastinių išteklių kiekis.

Strategija veikia, jei ji tinkamai parengta ir įdiegta

Augantis visuotinis pripažinimas, kad reikia neatidėliojant spręsti aplinkos problemas, atsirado daug anksčiau, negu įvyko 1992 m. Rio Žemės susitikimas. Pirmieji ES aplinkos teisės aktai priimti 8-ojo dešimtmečio pradžioje, ir nuo to laiko patirtis parodė, kad efektyviai įdiegti aplinkos teisės aktai yra naudingi.

Pavyzdžiui, 1979 m. ES Paukščių direktyva ir 1992 m. Buveinių direktyva yra Europos saugomų teritorijų teisinis pagrindas. Europos Sąjunga šiuo metu yra nustačiusi, kad daugiau kaip 17 % jos sausumos teritorijos ir daugiau kaip 160 000 km2 pakrančių ploto priklauso jos ekologiniam tinklui „Natura 2000“. Nors daugeliui Europos rūšių ir arealų dar gresia pavojus, „Natura 2000“ yra gyvybiškai svarbus žingsnis teisinga kryptimi.

Kitos aplinkos strategijos taip pat turėjo teigiamos įtakos Europos aplinkai. Per pastaruosius du dešimtmečius ženkliai pagerėjo aplinkos oro kokybė. Tačiau ilgalaikė oro tarša ir kai kurie vietiniai oro teršalai vis dar kenkia mūsų sveikatai. Europos teisės aktai padėjo pagerinti Europos vandens telkinių kokybę, bet dauguma teršalų, išleistų į orą, vandenį ir dirvožemį taip lengvai neišnyksta. Priešingai, jie kaupiasi.

Europos Sąjunga taip pat ėmėsi priemonių siekdama atsieti ekonomikos augimą nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Tačiau pasaulinis išlakų kiekis vis dar auga, didindamas anglies dioksido koncentraciją atmosferoje ir vandenynuose.

Copyright: ThinkstockPanaši tendencija vyrauja ir žaliavų naudojimo srityje. Europos ūkis pagamina daugiau iš mažiau išteklių. Tačiau vis dar sueikvojame daug daugiau išteklių, negu mums gali suteikti Europos žemė ir jūros. ES vis dar susidaro dideli atliekų kiekiai, bet vis didesnė jų dalis yra perdirbama ir panaudojama.

Deja, mums bandant išspręsti vieną aplinkos problemą, paaiškėja, kad tokių problemų negalima spręsti atskirai, po vieną. Jos turi būti integruotos į ekonomikos politiką, miestų planavimą, žuvininkystės ir žemės ūkio politiką ir t. t.

Vandens gavyba, pavyzdžiui, turi įtaką vandens kokybei ir kiekiui ištakose ir žemupyje. Jei vandens kiekis ištakose sumažėja dėl didesnės išgavimo apimties, teršalai, išleisti į vandenį, mažiau praskiedžiami ir turi didesnį neigiamą poveikį gyvūnijos rūšims, priklausomoms nuo to vandens telkinio. Jei norime planuoti ir reikšmingai pagerinti vandens kokybę, turime atsakyti į klausimą, kodėl apskritai išgauname vandenį.

Pokyčiai mažais žingsniais

Nors mūsų žiniose yra spragų, šiuo metu pastebimos aplinkos tendencijos reikalauja ryžtingų ir neatidėliotinų politikų, įmonių ir piliečių veiksmų. Jei nieko nekeisime, pasaulio miškų naikinimas tęsis kritiniu greičiu, o pasaulio temperatūros vidurkiai iki amžiaus pabaigos gali padidėti net 6,4 °C. Kylantis jūros lygis kels pavojų vienam mūsų vertingiausių išteklių – žemei – žemai esančiose salose ir pakrantės zonose.

Tarptautinės derybos ir jų rezultatų įgyvendinimas dažnai trunka ne vienus metus. Gerai parengti ir tinkamai įgyvendinti nacionaliniai teisės aktai veikia, bet juos riboja geopolitinės sienos. Daugelis aplinkos problemų yra tarptautinio masto. Galiausiai visi galime pajusti miškų nykimo, oro taršos ar jūrų užterštumo poveikį.

Tendencijas ir nuostatas galima palaipsniui pakeisti. Gerai žinome, kur buvome prieš 20 metų ir kur esame šiandien. Galime neturėti vieno stebuklingo sprendimo, kuris nedelsiant išspręstų visas mūsų aplinkos problemas, tačiau turime idėją, iš tiesų visą šūsnį idėjų, priemonių ir strategijų, kurios padės mums pertvarkyti savo ekonomiką į ekologinę. Turime pasinaudoti galimybe sukurti tvarią ateitį per ateinančius 20 metų.

Copyright: EEA/Ace&Ace

Pasinaudoti galimybe

Ar sugebėsime pasinaudoti galimybe, priklausys nuo visų mūsų sąmoningumo. Tik suprasdami, ką tai lems, rasime jėgų savo gyvenimo būdui pakeisti. Sąmoningumas didėja, bet to ne visuomet pakanka. Atrodo, kad ekonominis netikrumas, nedarbo baimė ir rūpesčiai dėl sveikatos yra pagrindiniai mūsų kasdieniniai rūpesčiai. Jų neišvengia ir Carlosas ar jo draugai, ypač šiais ekonominių neramumų laikais Europoje.

Šalia rūpesčių dėl biologijos studijų ir karjeros perspektyvų, Carlosas nėra tikras, ar jo karta suvokia Europos ir pasaulio aplinkos problemas. Būdamas miesto gyventojas, jis pripažįsta, kad jo tėvai turėjo artimesnį ryšį su gamta, kadangi daugumoje šeimų bent vienas iš tėvų užaugo kaime. Net ir persikėlę dirbti į miestą jie išlaikė glaudesnį ryšį su gamta.

Copyright: Gülcin KaradenizCarlosas galbūt niekada nebus toks artimas gamtai, bet jis entuziastingai daro bent kai ką – važiuoja į universitetą dviračiu. Jis net prikalbino savo tėvą važinėti dviračiu į darbą.

Iš tiesų ekonominis netikrumas, sveikata, gyvenimo kokybė ir net nedarbo problemų sprendimas priklauso nuo to, ar užtikrinama planetos sveikata. Sparčiai eikvojant mūsų gamtos išteklius ir ardant mums naudingas ekosistemas vargu ar bus galima užtikrinti saugią ir sveiką ateitį Carlosui ar jo kartai. Ekologinė, mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomika išlieka geriausias ir perspektyviausias pasirinkimas užtikrinant ilgalaikį ekonominį ir socialinį klestėjimą.

Daugiau informacijos

Geographical coverage

[+] Show Map

kategorijoje:

Komentarai

Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100