Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2012 / Stambiu planu / Tai „naudinga verslui“?

Tai „naudinga verslui“?

Pakeisti kalbą
Nuo smulkių įmonių iki tarptautinių korporacijų – daugelis įmonių ieško būdų išlaikyti ar padidinti savo rinkos dalį. Aršios pasaulinės konkurencijos laikais tvarus vystymasis reiškia daug daugiau nei ekologinės korporatyvinės reputacijos kūrimą ir gamybos sąnaudų sumažinimą. Jis gali suteikti ir naujų verslo galimybių.
Production line

Production line  Image © Stockbyte

Žmogbeždžionių invazija tikriausiai nebuvo įvardyta kaip vienas pagrindinių bendrovės „Unilever“ verslo rizikos veiksnių, tačiau ji įvyko. 2008 m. balandžio 21 d. į „Unilever“ būstinę Londone ir jos įmones Mersisaide, Romoje ir Roterdame įsiveržė „Greenpeace“ aktyvistai, persirengę orangutangais. Aktyvistai protestavo prieš žalą, daromą Indonezijos drėgniesiems tropiniams miškams gaminant palmių aliejų, naudojamą daugelyje „Unilever“ produktų. Netrukus po šio reido bendrovė paskelbė, kad iki 2015 metų visas jos naudojamas palmių aliejų bus išgaunamas iš tvarių išteklių. Vėliau ji parengė bendrą verslo planą, kuriame numatė siekti tvarios savo veiklos raidos.

Daug kas gali paskatinti tarptautinę bendrovę taikyti tvaresnius verslo metodus. Tai gali būti susiję su bedrovės korporatyviniu įvaizdžiu arba jos prekių ženklų įvaizdžiu. Tvarios plėtros taip pat gali reikalauti investuotojai, nesiryžtantys investuoti į bendroves, kurios nepadeda spręsti klimato kaitos problemų ar nėra suinteresuotos gauti naudos iš ekologinių inovacijų.

Kaip aiškina Karen Hamilton, „Unilever“ viceprezidentė tvarios plėtros klausimams: „Nemanome, kad augimas nesuderinamas su tvaria plėtra. Vis daugiau vartotojų iš tikrųjų to reikalauja.“

Arba, paprasčiau tariant, tvari praktika gali būti naudinga verslui. Bendrovės gali įgauti konkurencinį pranašumą ir padidinti savo rinkos dalį. Tai taip pat gali reikšti naujas verslo galimybes novatoriškiems vadovams, reaguojantiems į vis augančią ekologiškų produktų paklausą.

Karen priduria: „Tvarumas taip pat reiškia lėšų taupymą. Sumažinusi pakavimo apimtį gamykla sunaudoja mažiau energijos ir taip sutaupo lėšų ir padidina pelningumą.“

Kur ieškoti idėjų

Kai stambios tarptautinės bendrovės pradeda diegti ekologiškesnę praktiką, jų dydis joms leidžia pasiekti esminių pokyčių. Tai paskatina panašias bendroves imtis panašios praktikos. 1992 m. Rio susitikimo išvakarėse verslo sektoriui atstovauti buvo įsteigta Pasaulinė verslo taryba tvariai plėtrai (angl. World Business Council for Sustainable Development (WBCSD)), kuri tapo forumu tvariai plėtrai skatinti verslo srityje.

WBCSD pranešimas „2050 m. vizija“ (angl. „Vision 2050“), kurį drauge parengė įmonių vadovai ir ekspertai, išryškina, ką verslo sektorius privalo nuveikti per ateinančius dešimtmečius siekdamas tvarios pasaulinės plėtros. Kitaip tariant, tai paties verslo kvietimas siekti tvarumo.

Pagrindiniai WBCSD nustatyti būtini aspektai atspindi daugelį politikų tikslų: siekti, kad į rinkos kainas būtų įskaičiuota žalos aplinkai kaina; ieškoti efektyvių būdų didesniam kiekiui maisto produktų pagaminti, nenaudojant daugiau žemės ir vandens išteklių; sustabdyti miškų ploto mažėjimą; sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį visame pasaulyje pereinant prie ekologiškos energijos naudojimo; ir efektyviai naudoti energiją visose srityse, įskaitant transporto sektorių.

Anglies junginių išskyrimo ribojimo projektas (angl. The Carbon Disclosure Project (CDP)) yra dar viena iniciatyva, skatinanti tvarią verslo sektoriaus plėtrą. Tai pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir vandens naudojimą įmonėse ir miestuose. CDP taip pat padeda investuotojams įvertinti verslo riziką, susijusią su aplinka, t. y. klimato kaita, vandens trūkumu, potvyniais ir tarša, ar tiesiog su žaliavų trūkumu. Ypač dabartinės finansinės krizės laikais investuotojai turi tarti svarbų žodį, sprendžiant, kurios įmonės turi išlikti.

Copyright: Thinkstock

Nėra vieno sprendimo visiems atvejams

Lieka neatsakytas klausimas: kaip įmonė gali tvarios plėtros principus įtraukti į verslo valdymą? Nėra vieno sprendimo visiems atvejams, bet yra galimybė gauti daug patarimų ir pagalbos.

Tvarios plėtros verslo platformos, kaip antai Pasaulinė verslo taryba tvariai plėtrai ir Anglies junginių išskyrimo ribojimo projektas, teikia konsultacijas įmonėms, norinčioms išsiveržti į priekį. Yra ir konkretesnių rekomendacijų, pavyzdžiui, EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms, pridėtos prie EBPO deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių. Jose pateikiami pasirenkamieji atsakingo verslo principai ir standartai, kuriuos gali taikyti daugiašalės įmonės, veikiančios prie deklaracijos prisijungusiose šalyse.

Tačiau dauguma esamų planų yra pasirenkamojo pobūdžio ir paprastai vertinami platesniame korporatyvinės socialinės atsakomybės kontekste.

Perėjimą prie tvarios praktikos gali skatinti ne tik įvairių įmonių vyriausieji vadovai. Vyriausybės ir valstybinės institucijos gali padėti įmonėms, sudarydamos tinkamas sąlygas jų veiklai ir teikdamos atitinkamas paskatas. Orangutangų kostiumai ne visada būtini, bet vartotojai ir pilietinė visuomenė taip pat gali pasiųsti stiprų signalą privačiajam sektoriui, tiesiog parodydama, kad ji domisi ekologiškais produktais.

Karen tai patvirtina: „Vyriausybės ir pilietinė visuomenė tikrai privalo dirbti kartu. Įmonės gali imtis konkrečių veiksmų tarpvalstybinių tiekimo grandinių srityje ir, žinoma, tokiu mastu, kokiu jos pasiekia vartotojus.“

Daugiau informacijos

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33075 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100