Asmeniniai įrankiai

kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Gerovė ir aplinka / Signalai 2012 / Interviu / Europos požiūris į tvarią plėtrą

Europos požiūris į tvarią plėtrą

Pakeisti kalbą
Taikydami nemažai teisinių priemonių ES politikai siekia efektyvesnio išteklių naudojimo Europoje. Tačiau kaip Europa siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonomikos ir gamtos? Ką „Rio+20“ konferencijos kontekste tvari plėtra reiškia ES ir besivystančiam pasauliui? Čia pateikiame vieną požiūrį.
City bicycles

City bicycles  Image © Istock

Interviu su Gerbenu-Janu Gerbrandy

Gerbenas-Janas Gerbrandy nuo 2009 m. yra Europos Parlamento narys, priklausantis Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai. Šis politikas atstovauja Nyderlandų liberalų partijai „Demokratai 66“.

Kokį didžiausią išbandymą patiria gamta? Kaip galime su juo susidoroti?

“Didžiausias išbandymas – pernelyg intensyvus gamtos išteklių eksploatavimas. Žmonių vartojimas viršija mūsų planetos gamtos ribas. Mūsų gyvenimo būdas, o ypač mūsų ekonomikos valdymo metodai, tiesiog neatitinka tvarios plėtros principų.

Pasaulio gyventojų skaičius per keletą dešimtmečių pasieks devynis milijardus ir prireiks 70 % daugiau maisto. Taigi, kitas iššūkis bus rasti būdų aprūpinti maistu didėjantį skaičių gyventojų, kai jau dabar jaučiame daugelio išteklių trūkumą.

Kad įveiktume šiuos sunkumus, turime sureguliuoti savo ekonomikos pagrindus. Pavyzdžiui, mūsų ūkis neįvertina daugelio naudingų dalykų, kuriuos gauname veltui. Miško vertė įskaičiuojama tik tuo atveju, kai jis tampa mediena, bet ne tada, kai jis lieka nepaliestas. Gamtos išteklių vertė kažkaip turi atsispindėti ekonomikoje.”

Ar iš tiesų galime pakeisti savo ekonomikos pagrindus?

“Einame ta kryptimi. Manau, kad netrukus rasime būdų įtraukti visą gamtos išteklių vertę į mūsų ekonomiką.

Tačiau dar svarbesnis dalykas yra tai, kad yra trys varomosios jėgos, verčiančios pramonę efektyviau naudoti išteklius. Pirmoji – išteklių trūkumas. Iš tiesų esame žaliosios pramoninės revoliucijos liudininkai. Išteklių trūkumas bendroves verčia diegti išteklių atsinaujinimo ir pakartotinio panaudojimo procesus arba ieškoti kitų efektyvaus išteklių naudojimo būdų.

Kita varomoji jėga – vartotojų spaudimas. Pažiūrėkite į reklamą. Didelių automobilių gamintojai nebekalba apie greitį, jie mini tik ekologinius eksploatacijos parametrus. Be to, žmonės ėmė daug labiau rūpintis bendrovės, kurioje dirba, įvaizdžiu.

Trečioji varomoji jėga yra įstatymų leidyba. Nuolat siekiame tobulinti aplinkos teisės aktus, kadangi ne visus tikslus galima įvykdyti vien per rinkos spaudimą, išteklių trūkumą ir vartotojų poveikį.”

Koks yra svarbiausias faktorius, lemiantis vartotojo pasirinkimą?

Copyright: Thinkstock“Be abejonės, tai kaina. Didelei visuomenės daliai būtų prabanga rinktis, remiantis kokia nors kita priežastimi, o ne kaina. Tačiau yra galimybė rinktis vartoti sezoninius ir vietinius maisto produktus, arba šviežius produktus, be to, dažnai jie net pigesni. Tai neabejotinai naudinga juos vartojančių asmenų sveikatai ir visuomenės, kaip visumos, sveikatai.

Ekologiškesnio varianto pasirinkimas priklauso nuo infrastruktūros ir nuo to, kaip žmonės supranta poveikį aplinkai. Jei nėra viešojo transporto infrastruktūros, negalime tikėtis, kad žmonės nustos važiuoti į darbą automobiliu.

Taip pat ir teisės aktų leidybos atveju, jei nesugebame paaiškinti konkrečių taisyklių ar įstatymų reikšmės, bus beveik neįmanoma juos įgyvendinti. Privalome įtraukti žmones ir juos įtikinti.

Neretai tam reikia mokslines žinias pateikti kasdienine kalba, kad jos būtų naudingos ne tik piliečiams, bet ir politikams.”

Ką reikia daryti, kad „Rio+20“ konferencija būtų sėkminga?

“Reikia konkrečių rezultatų, pavyzdžiui, sutarties dėl naujo žaliosios ekonomikos institucinio plano ar konkrečių tikslų. Tačiau net ir be konkrečių tikslų konferencija gali turėti labai didelės įtakos.

Labai pritariu idėjai įsteigti tarptautinį teismą nusikaltimams aplinkai tirti arba instituciją, kuri padėtų išvengti tokių aklaviečių, į kurias patekome ankstesniuosiuose derybų aplinkosaugos klausimais etapuose.

Nepaisant pažangos tokių institucijų steigimo srityje, jau vien faktas, kad diskutuojame ir ieškome bendrų sprendimų, yra didžiulis žingsnis į priekį. Dar neseniai derybos apie pasaulines aplinkos problemas padalydavo pasaulį į dvi dalis: išsivysčiusias ir besivystančias šalis.

Esu tikras, kad tolstame nuo šio dvipolio požiūrio. Kadangi daugelio išsivysčiusių šalių ekonomika vis labiau priklauso nuo gamtos išteklių, jos vienos pirmųjų patiria pasaulinių išteklių trūkumą. Jei Rio konferencijoje daugumą iš jų pavyktų įtikinti taikyti ekologiškesnę praktiką, laikyčiau tai didele sėkme.”

Ar šioje srityje Europa gali padėti besivystančiam pasauliui?

“Žaliosios ekonomikos koncepcija svarbi ne tik išsivysčiusioms šalims; iš tikrųjų jos perspektyva apima ilgesnį laikotarpį. Šiuo metu daugelis besivystančių šalių parduoda savo gamtos išteklius labai žemomis kainomis. Trumpalaikės perspektyvos yra gundančios, bet jos taip pat gali reikšti, kad šalys parduoda ir savo ateities gerovę, ir augimo galimybes.

Tačiau manau, kad ši padėtis keičiasi. Vyriausybės ima vis labiau rūpintis ilgalaikėmis išteklių eksporto pasekmėmis. Daugelyje besivystančių šalių pramonė taip pat ėmė investuoti į tvarią plėtrą. Gamintojai susiduria su išteklių trūkumu, kaip ir jų kolegos išsivysčiusiose šalyse. Tai labai stipri finansinė paskata viso pasaulio kompanijoms.

Manau, kad mes galime padėti, atverdami savo žemės ūkio produktų rinkas ir suteikdami galimybę šioms šalims sukurti daugiau pridėtinės vertės. Šiuo metu užsienio kompanijos ateina, išgauna išteklius, o vietos gyventojų ekonominis indėlis labai mažas.

Žemės ūkis apskritai yra svarbiausia problema. Pažvelgus, kokie sunkumai laukia pasaulinės maisto produktų gamybos, aišku, kad mums reikia daugiau maisto ir kad prireiks didinti gamybos efektyvumą besivystančiose šalyse. Padidėjus žemės ūkio produkcijos apimčiai besivystančiose šalyse sumažėtų jų maisto importas.”

Ką jums, kaip Europos piliečiui, reiškia ekologiškas gyvenimo būdas?

“Tai reiškia daugybę smulkmenų – pavyzdžiui, galima apsivilkti megztinį, užuot padidinus šildymo galingumą, pasinaudoti viešuoju transportu, užuot važiavus automobiliu, jei įmanoma – neskristi lėktuvu. Taip pat tai reiškia, kad reikia skiepyti savo vaikams ir kitiems žmonėms ekologiškos gyvensenos principus ir stengtis, kad jie suprastų savo kasdieninio pasirinkim poveikį.

Negaliu teigti, kad eidamas savo pareigas visada galiu išvengti skrydžio lėktuvu. Tačiau, atsižvelgdami į tai, turime stengtis, kad skraidymas ir netausūs mūsų vartojimo modeliai taptų ekologiškesni. Tokį iššūkį mums kelia žalioji ekonomika.”

Gerben-Jan GerbrandyGerbenas-Janas Gerbrandy, Europos Parlamento

Geographical coverage

[+] Show Map

kategorijoje:

Komentarai

Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100