Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2011 / Straipsniai / Taršos problema

Taršos problema

Pakeisti kalbą

 Image © Associated Press

„Sodus ir gatves padengė maždaug 15 cm storio raudonas dumblas. Žmonės su muilu ir vandeniu bandė jį nuplauti nuo daiktų savo namuose. Kiti paprasčiausiai liovėsi stengęsi. Tąnakt bandžiau nuplauti dumblą nuo savo guminių batų, tačiau veltui. Tas raudonas purvas buvo tarsi priaugęs“, – pasakojo Gaboras Figeckis (Gábor Figeczky), Pasaulio gamtos fondo vykdomasis direktorius Vengrijoje.

2010 m. spalio 4 d. netoli Aikos miesto, Vespremo apskrityje, Vengrijoje, maždaug 160 km į pietvakarius nuo Budapešto, įvyko vienas baisiausių pastarojo meto toksinių medžiagų išsiliejimų Europoje. Griuvus aliuminio gamyklos saugyklos šoninei užtvankai, šarminis dumblas užliejo didelę sritį su trimis kaimais. Ilgalaikiai šios nelaimės padariniai dar nėra žinomi (EEA, 2010).

Tai vienas pramonės veiklos sukeltos taršos pavyzdžių. Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje 2010 m. balandžio mėn. – dar vienas plačiai aprašomas taršos atvejis. Tai dramatiški pavyzdžiai, nors daugelis iš mūsų kasdieniniame gyvenime susiduria su įvairaus pobūdžio tarša.

Street flower Žemės ir jos sistemų formavimas

Žmonių poveikis aplinkai nuolat didėja. Anksčiau šį poveikį buvo galima jausti tik vietos lygmeniu. Tačiau per pastaruosius keletą dešimtmečių jis išplito po visus regionus (pavyzdžiui, rūgštūs lietūs). O klimato kaitos poveikis dabar juntamas pasauliniu mastu.

Sąvoka antropocenas kilo iš graikų kalbos žodžio anthropos, reiškiančio žmogus. Ji vartojama mūsų erai apibūdinti, nes žmogaus naudojami ištekliai ir jo sukelta įvairi tarša tapo vyraujančia paskata, formuojančia žemę ir jos sistemas.

Kaip ir mes, žmonės, aplinka yra jautri taršai. Aplinka gali ilgai sugerti nepageidaujamą mūsų veiklos išeigą – taršą ar atliekas, bėgant laikui paversdama ją nekenksminga. Iš tikrųjų, aplinkos gebėjimas sugerti ir perdirbti teršalus – tai viena svarbiausių sveikos ekosistemos atliekamų funkcijų. Tačiau šiuo požiūriu ekosistemų galimybės ribotos. Jei viršysime jas, kils pavojus pažeisti ekosistemą ir daryti žalą joje gyvenančioms rūšims, įskaitant ir mus pačius.

Trys teršalų rūšys

Jei dėmesį sutelktume tik į tris teršalų rūšis, būtų lengviau suprasti, kaip stipriai jie veikia mūsų planetą: tai ore esančios sveikatai žalingos dalelės, azotas ir pažemio ozonas. Į šiuos teršalus būtina atkreipti ypatingą dėmesį, nes jie yra sudėtingi, galimas platus jų poveikis ekosistemai, klimato kaitai ir žmogaus sveikatai. Šie teršalai atsiranda iš esmės dėl tų pačių priežasčių, pavyzdžiui, dėl industrializacijos, globalizacijos ir didėjančio vartojimo.

Per pastaruosius dešimtmečius Europoje smarkiai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekis. Šiuo atveju oro apsaugos politika – tai vienas iš sėkmingų pavyzdžių ES aplinkos apsaugos srityje. Dėl šios politikos labai smarkiai sumažėjo į orą išmetamos sieros, kuri yra pagrindinė rūgštaus lietaus dedamoji dalis, kiekis.

Tačiau mes ir toliau užkrauname aplinkai vis didėjančią teršalų naštą, kurios poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai iki galo dar nesuvokiame. Apskaičiuota, kad komerciniais tikslais sunaudojama nuo 70 000 iki 100 000 cheminių medžiagų, šis skaičius sparčiai didėja. Daugiau nei 5 000 šių medžiagų gaminamos dideliu kiekiu, daugiau nei po milijoną tonų per metus.

  • Kietosios dalelės – tai įvairios mūsų plaučiams kenksmingos mažytės dalelės, kurios į aplinką patenka iš išmetamųjų vamzdžių ir krosnių. Ilgai ir gausiai išmetamos tokios dalelės gali sukelti įvairių padarinių sveikatai – nuo nedidelio kvėpavimo sistemos sudirginimo iki ankstyvos mirties.
  • Azoto teršalai daro įtaką gruntinio vandens kokybei ir lemia gėlo vandens ir jūrinių ekosistemų eutrofikaciją. Dirbamas žemes patręšus mėšlu ir trąšomis, perteklinės maistinės medžiagos gali būti išmetamos į orą ar nitratų pavidalu į gruntinius vandenis arba nutekėti į paviršinius vandenis. Taip užterštas gėlas vanduo iki pasiekia pakrantės vandenis padaro didelę žalą.
  • Nors ozonas (O3) virš žemės atlieka apsauginio sluoksnio funkciją, jis gali būti žalingas. Pažemio ozonas yra arti žemės paviršiaus. Jis susidaro esant kitų medžiagų mišiniui. Pažemio ozonas gali daryti didelę įtaką žmonėms, dėl jo gali sumažėti pasėlių derlius. Taigi gali pakisti dirvožemio našumas ir natūralių buveinių rūšys, kilti pavojus biologinei įvairovei.

Inovacijos: energetika

„Tarsi būtume radę adatą šieno kupetoje“, – taip „Ocean Nutrition Canada“ bendrovės atstovai apibūdina dumbliuose rastą mikroorganizmą, iš kurio galima gaminti triacilglicerolio aliejų. Tai biologinio kuro gamybos pagrindas, ir iš jo galima gaminti 60 kartų didesniu kiekiu nei iš kitų pirmiau naudotų dumblių rūšių.

Tam tikros dumblių rūšys, anglies dioksidą ir saulės šviesą paversdamos į lipidus (sočiąsias rūgštis) ir aliejus, viename akre gali pagaminti iki 20 kartų daugiau biologinio kuro nei tradiciniai javai.

Šis tyrimas – tai tik vienas iš pasaulyje atliekamų tyrimų ieškant naujų kuro gamybos galimybių. Vienaląsčiame mikrodumblyje yra aliejaus, panašaus į augalinį aliejų, kuris jau yra sėkmingai naudojamas kaip biologinis kuras. Šis dumblių aliejus gali tapti ekologiškiausiu sprendimu siekiant sumažinti anglies pėdsaką, kurį kaskart paliekame vairuodami automobilį, pirkdami iš toli atvežtus vaisius ar keliaudami lėktuvu.

Priešingai nei anglį išskiriantis iškastinis kuras, mikrodumbliai augdami suvartoja atmosferoje esantį anglies dioksidą (CO2). Todėl dumblių pagrindu pagamintas kuras nedidina išmetamo anglies kiekio.

Ir priešingai nei kitiems biologinio kuro šaltiniams (pavyzdžiui, javams), mikrodumbliams nereikia žemės, anksčiau naudotos maisto produktams auginti. Kanados nacionalinė tyrimų taryba, šios tyrimų srities lyderė, teigia, kad būtų idealu auginti mikrodumblius savivaldybės nuotekų vandenyje, kuriame gausu tokių trąšų kaip amoniakas ir fosfatai. Pramonės išmetamas anglies dioksidas gali tapti anglies šaltiniu. Joks kitas biologinio kuro šaltinis neturi tokių savybių.

Šį atradimą padarė maisto papildų bendrovė „Ocean Nutrition Canada“, ieškodama sudedamųjų dalių. Tai byloja apie galimybes ir prieštaravimus, su kuriais susidursime ateityje. Kam turėtume naudoti javus ir išteklius: maistui ar kurui? Ar gali inovacijos parodyti mums naują kelią?

Rūpinkimės žeme

Taršos problema tampa vis sudėtingesnė, todėl labai svarbu skleisti informaciją moksliniais ir politikos kūrimo tikslais. Europos aplinkos agentūra įsipareigojusi laiku teikti aktualią ir suprantamą informaciją apie aplinką plačiajai visuomenei. Paprastai kalbant, mes siekiame užmegzti dialogą su žmonėmis ir suteikti jiems galimybių pakeisti esamą padėtį.

Be abejo, daugelis vartotojų į nepatvirtintus duomenis nekreips dėmesio. Svarbiausia suteikti galimybę lengvai susipažinti su duomenimis, kurie žmogui yra svarbūs ir aktualūs. Bendradarbiaudama su „Microsoft“ Europos aplinkos agentūra įgyvendina šias idėjas. Naujosios informacinės ir komunikacinės technologijos dabar leidžia vienoje vietoje rinkti, tvarkyti ir pateikti duomenis, gautus iš daugelio įvairių šaltinių.

Naujajame „Eye on Earth“ portale pateikiama informacija apie vietos maudyklų vandens ir oro kokybę, ji grindžiama beveik tikruoju laiku gautais duomenimis iš stebėjimo stočių ir kompiuterinio modeliavimo programų. „Sausi“, sudėtingi moksliniai duomenys 25 kalbomis pateikiami aiškiai ir paprastai, kad būtų suprantami daugiau nei 500 milijonų ES piliečių.

Pavyzdžiui, „Water Watch“ suteikia vartotojams lengvą prieigą prie vandens kokybės rodiklių iš stebėjimo taškų, įrengtų 21 000 maudymosi vietų 27 Europos valstybėse. Taikydami virtualią žemės kartografavimo technologiją lankytojai gali priartinti pasirinktą internetinio žemėlapio dalį arba paieškos laukelyje įrašyti paplūdimio pavadinimą.

Be to, „Eye on Earth” portale visuomenei suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę apie paplūdimį, vandens bei oro kokybę ir taip papildyti ar patvirtinti (galbūt paneigti) oficialią informaciją. Toks abipusis bendravimas – tai svarbus žingsnis sudominant ir suteikiant įvarioms bendruomenėms daugiau galių.

Ateinančiais metais tikimės pagerinti paslaugas ir teikti naujausius mokslinės stebėsenos duomenis, taip pat informaciją, gautą iš kitų šaltinių, įskaitant vietos bendruomenes.

Inovacijos Europoje

Visoms pasaulio dalims yra labai svarbu turėti prieigą prie gamtinių išteklių. Tai ypač svarbu dėl pasaulinio energijos poreikio, nes sumažėjusios iškastinio kuro atsargos gali paskatinti pereiti prie šalyje slypinčių energijos išteklių.

Perėjimas prie naujų energijos šaltinių gali turėti įtakos Europos aplinkai. Pavyzdžiui, gali prireikti daugiau žemės biologiniam kurui gaminti, naujos hidroelektrinės gali pažeisti ekosistemas, vėjo turbinos gali kelti triukšmą ir darkyti kraštovaizdį, o dėl naftingojo skalūno gavybos – didėti tarša ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Atominės energetikos plėtra sukeltų visuomenės diskusijas dėl atliekų saugojimo ir saugumo pavojų.

Europa turi ieškoti naujovių ir plėtoti tokias rinkas, kuriose bendras mineralų, metalų ir energijos poreikis būtų mažesnis, kartu tobulinti technologijas ir įgyvendinti naujoviškus projektus.

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33175 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100