Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2011 / Straipsniai / Sveikata ir klimato kaita

Sveikata ir klimato kaita

Pakeisti kalbą
2007 m. rugpjūčio mėn. Italijos sveikatos priežiūros institucijos užregistravo didelį neįprastos ligos atvejų skaičių Červijos Kastilijoje (Castiglione di Cervia) ir Ravenos Kastilijoje (Castiglione di Ravenna) – dviejuose mažuose upės atskirtuose miesteliuose. Čia susirgo beveik 200 žmonių, o vienas vyresnio amžiaus žmogus mirė (R. Angelini ir kt., 2007).

 Image © John McConnico

Atlikus išsamų tyrimą nustatyta, kad tai Čikungunijos karštinė – liga, kurią sukelia vabzdžių perduodamas virusas. Šį virusą nešioja Aedes, arba tigrinis uodas, paplitęs Afrikoje ir Azijoje. Nustatyta, kad infekcijos šaltinis buvo šiame regione atostogavęs žmogus.

Manoma, kad žmogus užsikrėtė dar prieš keliaudamas į Europą. Italijoje jam įgėlęs tigrinis uodas – viruso nešiotojas – perdavė virusą kitam kaimo gyventojui ir taip prasidėjo grandininė reakcija: tigriniai uodai, geldami užkrėstus žmones, toliau platino virusą, kol prasidėjo nedidelė epidemija.

Sąveikų tinklas

Čikungunijos karštinės protrūkį lėmė sudėtingas sąveikų tinklas ir sąlygos, keliančios pavojų sveikatai ir problemas, su kuriomis susiduriame globalizuotame pasaulyje. Turizmas, klimato kaita, prekyba, rūšių persikėlimas, visuomenės sveikata irgi turėjo tam įtakos.

Manoma, kad tigrinis uodas į Europą atkeliavo su įvairiomis importuojamomis prekėmis: su dekoratyviniais augalais, pavyzdžiui, sėkmės bambukais, net su naudotomis padangomis. Uodo lervų rasta daugelyje Europos vietų, tačiau jos gali išgyventi tik šiltesnėse, pietinėse šalyse arba šiltnamiuose toliau į šiaurę esančiose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose.

Šiuo metu Europoje pasitaiko dengės ir Vakarų Nilo karštligės atvejų. Šios ligos perduodamos įgėlus uodui. Stokholme (Švedija) įsikūręs Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. European Centre for Disease Prevention and Control – ECDC) po pirmo didelio ligos protrūkio Rumunijoje 1996 m. Vakarų Nilo karštligės infekciją pripažino pagrindine priežastimi, keliančia problemų Europos visuomenės sveikatai. Skiepų nuo šios ligos dar nėra, todėl pagrindinė prevencijos priemonė – saugotis uodo įgėlimo.

Intensyvi maisto gamyba

Mes patys kartais sudarome infekcinėms ligoms plisti palankias sąlygas, kurių anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, ypač didelį rūpestį kelia maisto gamybos industrializacija. Intensyviai augindami vieną gyvūnų rūšį rizikuojame sukurti monokultūras, kurioms būdingas mažas genetinis kintamumas. Šie gyvūnai labai jautrūs ligoms, kuriomis susergama dėl laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, paukščių, prastos higienos ar infekcijos. Monokultūroje šios ligos gali lengvai kisti ir netgi paplisti tarp žmonių, dirbančių su tokiais gyvūnais. Priimtina priemone natūralaus atsparumo stokai kompensuoti tapo antibiotikai, tačiau per dideli jų kiekiai gali turėti savo padarinių.

„Siekiant patenkinti kai kuriuos globalizuotos ekonomikos reikalavimus, moderniame našiame žemės ūkyje, kaip ir sveikatos priežiūros srityje, į pagalbą pasitelkiamas mokslas ir medicina. Nors modernaus našaus žemės ūkio naudą dėl tiekiamo pigesnio ir gausesnio maisto pajuto daugelis iš mūsų, tai gali kelti ir nenumatytų problemų,“ – pasakoja dr. Markas Sprengeris (Marc Sprenger), ECDC direktorius.

„Dėl per didelio antibiotikų naudojimo žemės ūkyje jų veiksmingumas gali sumažėti, nes bakterijos tampa atsparesnės. Tai gali turėti įtakos žmonėms,“ – tęsė dr. M. Sprengeris.

Inovacijos: aplinka ir sveikata

Kova su klimato kaita padės mažinti oro taršą

Europos Sąjungos klimato kaitos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių (angl. The European Union’s Climate and Renewable Energy – CARE) pakete numatyti šie tikslai:

  • iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
  • iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos, gaunamos iš atsinaujinančiųjų išteklių, kiekį;
  • iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Šių tikslų įgyvendinimas padės mažinti ir oro taršą Europoje. Pavyzdžiui, didindami energijos vartojimo efektyvumą ir naudodami daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių galėsime mažiau deginti iškastinio kuro, kuris yra pagrindinė oro taršos priežastis. Teigiamas šalutinis poveikis vadinamas klimato kaitos politikos bendrąja nauda.

Skaičiuojama, kad šis paketas leis milijardais eurų sumažinti metines išlaidas ES oro taršos mažinimo tikslams įgyvendinti. Europos sveikatos priežiūros paslaugų sutaupytos lėšos galėtų viršyti šį skaičių net šešis kartus.

Europos galvosūkiai

Naujos Europoje atsirandančios rūšys ir ligos – tai tik keletas pavyzdžių, kokią įtaką sveikatai turi klimato kaita. Įvairūs aplinkos ir socialiniai pokyčiai gali turėti įtakos žmogaus sveikatai keičiantis vandens, oro, maisto kiekiui ir kokybei, taip pat orams, ekosistemoms, žemės ūkiui ir pragyvenimo šaltiniams.

Klimato kaita gali padidinti jau patiriamas aplinkos apsaugos problemas, pavyzdžiui, oro taršą, švaraus vandens tiekimo ir sanitarinių paslaugų teikimo trikdžius.

2003 m. vasarą Europoje kilo karščio banga, lėmusi daugiau nei 70 000 žmonių mirtį. Tada suvokėme, kad prie klimato kaitos reikia prisitaikyti. Vyresnio amžiaus ir tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms kyla didesnis pavojus, o skurde gyvenantys žmonės tampa pažeidžiamesni. Perpildytuose miestuose, kur dirvą dažniausiai sandariai dengia karštį sugeriantys paviršiai, karščio bangų poveikis gali dar labiau sustiprėti dėl nepakankamo atvėsimo naktį ir menkų oro srautų.

Europos Sąjungoje nustatyta, kad temperatūrai pakilus virš (vietinio lygio) ribų, kiekvienas papildomas temperatūros laipsnis mirtingumą padidina 1–4 proc. Apskaičiuota, kad XX a. trečiame dešimtmetyje dėl klimato kaitos padidėjęs mirties atvejų nuo karščio skaičius gali viršyti 25 tūkst. per metus, ir tai dažniausiai vyktų Vidurio ir Pietų Europos regionuose.

„Diskusijos dėl sveikatos, žemės naudojimo, žemės ūkio, turizmo, prekybos ir klimato kaitos turi plėtotis nauja linkme. Šiuo metu, ko gero, dar negebame tinkamai susieti visuomenės sveikatos, aplinkos ir klimato kaitos“, – įspėja dr. M. Sprengeris.

„Pavyzdžiui, neseniai nuvykau į Sveikatos apsaugos departamentą pasiteirauti, kas atsakingas už klausimus, susijusius su klimato kaita. Sužinojau, kad tokio žmogaus nėra. Dėl to nereikėtų neigiamai vertinti konkretaus departamento ar valdžios institucijos, tačiau turime suprasti – privalome keisti savo mąstymą apie šias problemas, nes jos visos tarpusavyje susijusios,“ – toliau kalbėjo dr. M. Sprengeris.

„Visuomenės sveikatos priežiūros institucijos turi pradėti prisitaikyti ir pripažinti naujų ligų ir naujų klimato sąlygų tikimybę. Šiuo metu pacientams gali būti nustatyta klaidinga diagnozė, nes jų gydytojas galbūt nėra susipažinęs su naujuoju virusu. Daugelis šių virusų panašūs į gripo. Reikalingos naujos priemonės, kurios leistų spręsti naujas problemas (pavyzdžiui, mokymo kursų), padėtų laboratorijoms ar panašioms įstaigoms tapti lankstesnėmis ir prisitaikyti,“ – patarė jis.

MosquitoInvazinės rūšys

Azijos tigrinis uodas, arba Aedes albopictus, yra viena iš labiausiai paplitusių invazinių rūšių. Šie uodai paprastai veisiasi teritorijose, plytinčiose nuo Pakistano iki Šiaurės Korėjos. Dabar ši rūšis aptinkama visame pasaulyje ir vadinama invaziškiausiu uodu pasaulyje.

Šie uodai – tik vienas iš kur kas didesnių Europos biologinei įvairovei kylančių pavojų, nes tik tam tikroms vietovėms būdingos rūšys dėl žmonių vykdomos veiklos įsikuria ir paplinta visame žemyne. Tokias rūšis galime aptikti visose Europos ekosistemose. Globalizacija, ypač padidėjusi prekyba ir turizmas, paskatino šių rūšių populiaciją Europoje.

Europoje užregistruota apie 10 000 svetimų rūšių. Kai kurios (pavyzdžiui, bulvės ir pomidorai) buvo atvežtos turint konkretų tikslą ir iki šios dienos išliko ekonomiškai svarbios. Kitos, vadinamosios invazinės, rūšys gali kelti rimtų problemų sodininkystės, žemės ūkio ir miškininkystės srityse, platindamos ligas, pažeisdamos pastatų ar užtvankų konstrukcijas.

Invazinės rūšys taip pat keičia ekosistemas, kuriose apsigyvena, ir daro įtaką kitoms šių sistemų rūšims. JT Biologinės įvairovės konvencija invazines svetimas rūšis įvardija kaip vieną pagrindinių pavojų pasaulio biologinei įvairovei.

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33211 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100