Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2011 / Straipsniai / Sudėtiniai tarpusavio priklausomybės saitais sujungto pasaulio iššūkiai

Sudėtiniai tarpusavio priklausomybės saitais sujungto pasaulio iššūkiai

Pakeisti kalbą
EAA pagrindiniame pranešime (2010 m. SOER) pateikia aiškią pagrindinę išvadą: aplinkos apsaugos iššūkiai yra sudėtiniai, jų negalima suprasti atskirai.

 Image © EEA/John McConnico

Tai reiškia, kad aplinkos apsaugos klausimai yra susiję su kitais klausimais ir neretai yra tik didesnių iššūkių, su kuriais susiduriame mes ir mūsų planeta, dalis. Iš tikrųjų mes gyvename ir priklausome nuo itin tarpusavio priklausomybės saitais sujungto pasaulio, susidedančio iš daugelio pavienių, bet susijusių sistemų – aplinkosaugos, socialinių, ekonominių, techninių, politinių, kultūrinių ir kitų.

Toks pasaulinis susietumas lemia, kad žala vienam elementui gali sukelti netikėtą žalą kitam. Pastarojo meto pasaulio finansų sistemos žlugimas ir Islandijos ugnikalnio sukeltas sąmyšis aviacijos srityje byloja apie tai, kaip sparčiai staigūs pokyčiai vienoje srityje gali paveikti visas kitas sistemas.

Šis susietumas dažnai vadinamas globalizacija, ir tai nenaujas reiškinys. Europai globalizacija suteikė galimybę ilgai klestėti kaip žemynui ir mums būti lyderiais ekonomikos srityje. Tačiau eidami šiuo keliu išnaudojome didelę dalį ne tik savo, bet ir kitų tautų gamtos išteklių. Mūsų „pėdsakas“, arba poveikis, yra platus ir peržengia mūsų šalių ribas.

Iš tikrųjų manoma, kad globalizacijos jėgos ateityje darys gerokai didesnę įtaką Europai ir mūsų aplinkai. Daugelio jų negalime valdyti. Pavyzdžiui, 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius gali viršyti 9 milijardus, o tai turės reikšmingų padarinių aplinkai. Panašu, kad Azijoje ir Afrikoje gyventojų skaičiaus augimo tempas bus didžiausias, o labiausiai išsivysčiusiose šalyse (Europoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje) gyventojų skaičius didės apytikriai tik 3 proc.

Aplinkosaugos problemos, susijusios su visuotiniais pokyčių veiksniais

Įvairios naujos tendencijos keičia pasaulį. Kai kurias iš šių tendencijų vadiname visuotinėmis, nes jų sankirta – socialinis, technologinis, ekonominis, politinis ir net aplinkosaugos matmenys. Svarbiausi pokyčiai – tai besikeičiantys demografiniai modeliai ir spartėjanti urbanizacija, dar spartesni technologiniai procesai, didėjanti rinkos integracija, ekonominės galios pokyčiai ar klimato kaita.

Tokios tendencijos turi didelę reikšmę pasauliniams ištekliams. Miestai plečiasi. Vartojimas didėja. Pasaulis tikisi, kad ekonomika augs ir toliau. Gamyba perkeliama į besivystančias šalis, kurių ekonominė reikšmė vis didėja. Pasaulio politikos procesuose kur kas svarbesni tampa visuomeniniai subjektai. Laukiama spartesnių technologinių pokyčių. Šios lenktynės į nežinomybę kelia naujų pavojų, bet suteikia ir didžiulių galimybių.

Būsimas visuotinių tendencijų poveikis Europos aplinkai nagrinėjamas viename iš SOER skyrių ir aptariamas leidinyje „Signalai 2011“. Šios pagrindinės tendencijos turi didelę reikšmę mūsų pasaulio aplinkai ir pasaulio išteklių valdymui. Tam tikruose leidinio „Globalinės tendencijos 2050 m.“, vertinama pagrindinė tendencija ir tai, kokią įtaką ji turės Europos aplinkai ateityje.

Negalime tiksliai pasakyti, kaip žemė atrodys ar kokia ji bus 2050 m., tačiau daugelis tendencijų gana aiškios jau dabar. Kaip klostysis įvykiai, priklauso nuo dabartinių mūsų sprendimų. Šia prasme ateitis mūsų rankose. Pasirinkime protingai. Mūsų vaikaičiai ir žmonės, kurie žvelgs į mus iš 2050 m. „Signalų“ viršelio, už tai mums padėkos.

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100