Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2011 / Straipsniai / Netausojantis vartojimas

Netausojantis vartojimas

Pakeisti kalbą
Svarbiausia žinia. Pagrindinė priežastis, dėl kurios vartojimas neigiamai veikia aplinką ir kuri lemia pernelyg didelį išteklių suvartojimą, yra ta, kad aplinkos ir išteklių nykimo kaina neatitinka kainos, kurią moka visuomenė už prekes ir paslaugas. Daugelis prekių yra pigios, nors kenkia aplinkai, ekosistemoms ar žmogaus sveikatai. (2010 m. SOER)

 Image © EEA/John McConnico

„Vėlų vakarą virš fermos pasklido dūmai. Pelenai krito kaip sniegas, tačiau reginys nebuvo gražus“, – pasakoja Gudnis Porvaldsonas (Guðni Þorvaldsson), turintis šeimos ūkį pietų Islandijoje, vos 8 km nuo Ejafjadlajokudlio ugnikalnio. „Turėjome suvaryti avis, ėriukus ir kai kuriuos arklius į tvartą. Avis teko apžiūrėti kas tris valandas, nes buvo ėriavimosi sezonas. Viskas aplink buvo pilka. Didžiausi pelenai siekė iki 3 cm ilgio ir pločio. Einant likdavo pėdsakai, visai kaip sniege.“

Gudnis Porvaldsonas ir kiti Islandijos gyventojai buvo puikiai pasirengę Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimui 2010 m. kovo mėn. Pažangi stebėjimo sistema, kurioje naudojama palydovinė technologija, nuolat matuoja aktyvius Islandijos ugnikalnius. Duomenys rodė, kad ugnikalnio aukštis didėja – tai buvo akivaizdus kalno viduje vykstančių procesų ženklas. Šiuos duomenis patvirtino ir kitos stebėjimo priemonės. Taigi kartu su veiksminga žiniasklaidos sistema, naudinga ir veiksminga buvo aplinkos informacija.

Tačiau panašu, kad likusi pasaulio dalis nebuvo taip gerai pasirengusi. Per keletą dienų ugnikalnio poveikis tapo pasaulinis, labiausiai dėl susidariusio didžiulio pelenų debesies, sutrikdžiusio oro transporto darbą. Pelenai judėjo 20 000–36 000 pėdų (6 096–10 972,8 m) aukštyje, būtent tame aukštyje skraido lėktuvai. Europos oro erdvė buvo uždaryta, skrydžiai į Europą buvo nutraukti net iš tokių tolimų miestų kaip Sidnėjus. Tarptautinė oro transporto asociacija paskaičiavo, kad avialinijos kiekvieną dieną prarasdavo 200 milijonų JAV dolerių.

Poveikis buvo jaučiamas beveik kiekvienoje pramonės šakoje, kuri priklausė nuo oro transporto. Kepinančioje Kenijos saulėje supuvo Europos rinkai skirti augalai, gėlės ir daržovės, o nuostoliai siekė milijonus eurų. Skaičiuojama, kad per pirmas dienas po ugnikalnio išsiveržimo buvo išmesta dešimtys milijonų gėlių, daugiausia rožių. Tokios daržovės kaip šparagai, brokoliai ir žaliosios pupelės nepasiekė europiečių pietų stalo, nes jas teko sušerti gyvuliams. Europoje pradėjo stigti iš Vietnamo ir Filipinų įvežamo šviežio tuno.

2010-ųjų balandį ramus ir tuščias Europos dangus tarsi vertė susimąstyti, kiek daug čia skraido lėktuvų. Pasakojimai apie Kenijoje supuvusias gėles ir daržoves vertė susimąstyti, iš kur atvežamos šios gėrybės. Tiesą sakant, ugnikalnio išsiveržimas aiškiai parodė, kad yra ryšys tarp svarbiausių pasaulio sistemų, sukurtų žmogaus ir gamtos, kurios sieja globalizuotą visuomenę ir aplinką.

Ryškus mūsų pėdsakas

Ekologinis pėdsakas – viena iš daugelio priemonių, naudojamų žmonijos daromą poveikį Žemei iliustruoti. Šis rodiklis turi tam tikrų apribojimų, bet tai gana lengvai suprantama sąvoka: ji reiškia reikalingą žemės ir jūros plotą, iš kurio naudojame išteklius ir kuris padeda mums susitvarkyti su atliekomis.

2003 m. Europos Sąjungos ekologinis pėdsakas siekė 2,26 milijardo hektarų, arba 4,7 hektaro vienam gyventojui. Iš kitos pusės, bendra Europos produktyvi žemė siekia 1,06 milijardo hektarų, arba 2,2 hektaro vienam gyventojui (WWF, 2007).

Jei visi pasaulio piliečiai gyventų taip, kaip europiečiai, žmonijai reikėtų daugiau nei dviejų su puse planetų, kad galėtų apsirūpinti reikalingais ištekliais, kad žemė galėtų absorbuoti visas mūsų atliekas ir kad liktų šiek tiek erdvės laukinei gyvūnijai.

Žemės išteklių išeikvojimo diena

Žemės išteklių išeikvojimo diena – tai diena, kai žmonija suvartoja tiek ekologinių išteklių, kiek gamta gali pagaminti per 12 mėnesių. Tai diena, kai viską sunaudojame ir pradedame skolintis iš planetos.

„Global Footprint Network“ apskaičiavo, kad iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. žmonija buvo išnaudojusi visus ekologinius išteklius, kuriuos gamta galėjo suteikti visus metus, pradedant CO2 sugėrimu ir baigiant maisto išteklių gamyba. Nuo rugpjūčio 21 d. iki metų pabaigos mūsų ekologinių poreikių tenkinimas lėmė išteklių atsargų mažėjimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimąsi atmosferoje.

Ar žinojote? Vienas Europos pilietis vidutiniškai sunaudoja apie keturis kartus daugiau išteklių nei Afrikos, tris kartus daugiau nei Azijos gyventojas, tačiau maždaug perpus tiek, kiek sunaudojama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ar Australijoje.

2010 m. SOER

Mūsų įpročiai

Ir visuotinis pėdsakas, ir Žemės išteklių išeikvojimo diena yra tik apytiksliai skaičiavimai. Tačiau tiksliai žinome, kad pasaulinis gamtos išteklių poreikis pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai išaugo. Pagrindinės priežastys buvo gyventojų skaičiaus, turto ir vartojimo didėjimas. Didžiausi gyventojų skaičiaus augimo rodikliai užregistruoti besivystančiose šalyse, o aukščiausias turto ir suvartojimo lygis – išsivysčiusiose šalyse.

Europoje vyrauja ekologinis deficitas, t. y. skirtumas tarp mūsų pėdsako ir biologinio gebėjimo atsinaujinti, kai prekės ir paslaugos importuojamos iš užsienio šalių. Be to, eksportuojame kai kurias atliekas. Tampame vis labiau ekonomiškai priklausomi ir apsirūpinti atsargomis patys neišgalime.

Dėl didėjančios pasaulinės prekybos Europos žmonių vartojimo sukeltas poveikis aplinkai vis labiau jaučiamas kitose šalyse. Nors šis poveikis ryškesnis ES šalyse, didžioji jo dalis tenka už jos ribų esančioms šalims ir valstybėms, kurios nesusijusios su šiuo metu vykdoma ES gamybos politika. Vadinasi, eksportuojame vartojimo poveikį į šalis, kuriose aplinkos apsaugos politika dažnai yra neišvystyta – taip vietos gyventojams ir aplinkai darome didelę žalą.

Pasaulinis vartojimas daro didelį, negrįžtamą poveikį pasaulio ekosistemoms: kasmet iškertama 130 000 km2 tropinių atogrąžų miškų. Be to, nuo 1960 m. trečdalis pasaulio dirbamos žemės buvo apleista arba nualinta dėl per didelio eikvojimo ar dirvos nykimo.*

Ciklo nutraukimas

Turime surasti pusiausvyrą tarp poreikio išsaugoti gamtos turtus ir poreikio naudoti juos ekonomikos vystymui. Svarbiausias sprendimas – didinti išteklių vartojimo efektyvumą. Pripažinę, kad gamtinėms sistemoms keliami reikalavimai šiuo metu nėra tvarūs, turime labiau stengtis paprasčiausiai suvartoti mažiau išteklių.

Džiugina tai, kad šioje srityje gali sutapti aplinkos ir komercinių sektorių interesai: verslas klesti arba žlunga priklausomai nuo gebėjimo gauti didžiausią naudą, kaip gamtos ir žmogaus gerovės išsaugojimas priklauso nuo mūsų gebėjimo daugiau pasiekti ribotomis išteklių atsargomis.

Išteklių vartojimo efektyvumas tapo pavyzdine ES iniciatyva – 2020 m. strategijos dėl pažangaus, užtikrinto ir įtraukaus augimo svarbia dalimi. Išteklių veiksmingumas susideda iš gero verslo ir tinkamo aplinkos valdymo principų, kai siekiama daugiau padaryti, tačiau palikti mažiau atliekų. Tai tarsi sveikos mitybos papildymas sportu – po kiek laiko suvokiate, kad būdami mažesnio kūno svorio galite padaryti daugiau.

*Daugiau informacijos rasite SOER teminiame vertinime „Vartojimas ir aplinka“: www.eea.europa.eu/soer/europe/consumption-and-environment

Perkamoji galia

Mūsų mitybos, vairavimo įpročiai arba namų šildymas, aplinkai daro tiesioginę žalą. Tačiau dar didesnė netiesioginė žala daroma visoje suvartojamų prekių ar paslaugų gamybos grandinėje. Tai poveikis dėl kasybos, derliaus ėmimo ar vandens pasėliams naudojimo arba žala vietinei biologinei įvairovei dėl intensyvaus ūkininkavimo arba taršos.

Tačiau kaip vartotojai galime keisti aplinkai daromą poveikį, pavyzdžiui, pirkdami ekologiškai pagamintą maistą ir pluoštą.

Pasaulyje organinė gamyba ir aplinką tausojantis ūkininkavimas tampa vis populiaresni ir sulaukia vis daugiau pripažinimo. Iniciatyva gaminti medvilnę tausojant aplinką – tai tik vienas iš ekologiškos gamybos metodų, rodančių, kaip gamybos procese galima sumažinti aplinkai daromą poveikį.

CottonInovacijos: drabužiai

Iniciatyva gaminti medvilnę tausojant aplinką

Iniciatyvą gaminti medvilnę tausojant Ugandos aplinką (angl. The Conservation Cotton Initiative Uganda – CCIU) parengė drabužių prekybos bendrovė EDUN, JAV laukinės gamtos apsaugos draugija (angl. Wildlife Conservation Society) ir judėjimas „Invisible Children“, siekdami sukurti Ugandoje ekologiško ūkininkavimo bendruomenę.

„CCIU vykdoma vienoje iš neturtingiausių Ugandos sričių, Gulu rajone, atsigaunančiame po pilietinio karo, per kurį milijonams gyventojų teko persikelti į kitas vietoves. CCIU programa padeda į savo žemes grįžusiems ūkininkams, teikia jiems finansavimą, įrankius ir moko ekologiško medvilnės verslo,“ – pasakoja Bridžit Ruso (Bridget Russo), EDUN pasaulinės rinkodaros direktorė.

Ūkininkai mokomi plėsti savo laukus – auginti cikliškus maistinius pasėlius, kad patenkintų būtiniausius savo šeimos poreikius, taip pat medvilnę, turinčią tarptautinę paklausą. Dabar 3 500 ūkininkų naudojasi parama pagal CCIU programą, planuojama, kad per ateinančius trejus metus šis skaičius padidės iki 8 000.

Šiuo bendradarbiavimu siekiama pagerinti Afrikos bendruomenių gyvenimą, skatinti ūkininkus auginti medvilnės derlių tausojant aplinką.

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33169 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100