Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2011 / Straipsniai / Miesto pasaulis

Miesto pasaulis

Pakeisti kalbą
Topics: ,
Ar žinojote? Miestas turi įtakos didelei teritorijai už jo ribų. Pavyzdžiui, vien tik Londonui reikėtų beveik 300 kartų didesnės geografinės teritorijos, kad galėtų patenkinti miesto poreikius ir atsikratyti atliekų bei taršos. (2010 m. SOER)

 Image © EEA/John McConnico

City dwellerRugsėjo pabaigoje Naujajame Delyje praūžė paskutiniai smarkūs musoniniai lietūs. Indijos sostinėje karšta (daugiau nei 30 °C) ir drėgna. Lyti nustojo, tačiau aplinkui telkšo vanduo. Mieste ką tik paskelbta apie uodų platinamą dengės karštligės protrūkį.

Vadinamoji Jamuna Pušta, arba Jamuna krantinė, nelegali gyvenvietė miesto šiaurės rytinėje dalyje, anksčiau tęsėsi ištisas mylias abiejose didžiosios upės pusėse. Dabar užtvindyta ir ši gyvenvietė. Žmonių banga jau „prarijo“ greitkelį, nes dešimtys tūkstančių lūšnynų gyventojų paliko savo varganas gyvenvietes prie upės ir ieško prieglobsčio kitur.

Bendruomenės nariai įsikūrė greitkelyje, pasistatę priedangas iš likusių daiktų vos per žingsnį nuo kito Deliui būdingo srauto – eismo. Maži vaikai, suvynioti į antklodes, miega ant kieto betono vos už vieno dviejų metrų nuo kelio. Paauglė plastiku uždengtoje pastogėje skrupulingai šukuoja savo ilgus, tamsius plaukus. Kita mergaitė, iš geriamąjį vandenį vežiojančio sunkvežimio pildydama kanistrą, rašo žinutę mobiliuoju telefonu.

Visuotinės tendencijos kelio pakraštyje

Kai galvojame apie globalizaciją, retai susimąstome apie lūšnynus, bet Jamuna Puštos žmonės – pasaulinio reiškinio dalis. Milijardai žmonių, palikę savo žemę ir gimtuosius kaimus, plūsta į miestus ir jų apylinkes. Pirmą kartą istorijoje daugiau nei 50 proc. gyventojų gyvena miesto teritorijose. 2050 m. apie 70 proc. žmonių gyvens miestuose (plg. 1950 m. miestuose gyveno mažiau nei 30 proc. žmonių) (UNDESA, 2010).

Be to, miestai jau išaugo iki istorijoje nebūto dydžio. Vis daugėjant didmiesčių visame pasaulyje kyla didžiulė grėsmė gamtos išteklių palaikymo sistemoms, o gerokai spartesnė mažų ir vidutinio dydžio miestų plėtra aplinkai galų gale gali turėti dar sunkesnių padarinių.

Miestuose gausu investavimo ir veiklos galimybių, tai skatina ekonomikos augimą ir našumo didėjimą. Miestuose galima susirasti geriau apmokamą darbą, čia lengviau gauti prekių ir paslaugų, galima naudotis infrastruktūra, turėti patikimesnę sveikatos apsaugą, įgyti išsilavinimą ir mėgautis geresne gyvenimo kokybe. Šios galimybės skatina kaimo gyventojus miesto teritorijose ieškoti geresnio gyvenimo ir didesnių pajamų.

Tačiau be stipraus valdymo staigus miesto augimas gali sukelti daug aplinkosaugos problemų, nes didės ir vartojimas, ir miesto skurdas.

Jungtinių Tautų gyvenamųjų vietovių programos (angl. UN-Habitat) statistiniai duomenys skelbia, kad visame pasaulyje 1,1 milijardo žmonių gyvena miestų lūšnynuose. Vis didėjant gyventojų skaičiui, visame pasaulyje žmonės keliasi į miesto teritorijas. Ši tendencija išlieka.

Nors dauguma skurstančių žmonių ir toliau gyvena kaimo vietovėse, jų daugėja miesto teritorijose. Kita vertus, manoma, kad oficialioji statistika neparodo tikrosios padėties. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad miestuose gyvenančių neturtingų žmonių skaičius daugelyje besivystančių šalių auga sparčiau nei bendras miesto gyventojų skaičius.

Ateities kūrimas

Miestai – ekosistemos. Jos atviros ir kaičios, jose vartojamos, keičiamos ir išskiriamos medžiagos bei energija, jos plėtojasi ir prisitaiko, jas kuria žmonės ir jose vyksta sąveika su kitomis ekosistemomis. Todėl miestai turėtų būti valdomi kaip bet kuri kita ekosistema.

Persvarstydami miesto architektūrą, transportą ir miesto planavimą, turėtume pasistengti, kad klimato kaitos sušvelninimo programose būtų ypač atsižvelgta į miestus ir jų gamtovaizdį (pavyzdžiui, būtų skatinamas ekologiškas transportas, švari energija bei žemas vartojimo lygis) ir prisitaikymą (pavyzdžiui, būtų statomi plaukiojantys namai, auginami vertikalieji sodai). Be to, svarbu geriau planuoti miestus. Sukūrus ramią, saugią, švarią ir ekologišką miesto zoną, pagerėtų gyvenimo kokybė visose gyvenimo srityse. Paskatinus rinkoje taikyti naujas technologijas ir ekologišką architektūrą, būtų sukurtos ir naujos veiklos galimybės.

Miestai labai svarbūs dėl didelio gyventojų tankumo ir įvairios veiklos. Miestų problemų negalima išspręsti vietos lygmeniu. Reikia didesnės politikos integracijos ir naujo valdymo, glaudesnės partnerystės ir koordinavimo vietos, nacionaliniu ir regioniniu mastu. Bendra veiksminga politika yra labai svarbi globalėjančiame pasaulyje, kuriame gyvename.

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100