Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2011 / Straipsniai / Gyvenimas globalėjančiame pasaulyje

Gyvenimas globalėjančiame pasaulyje

Pakeisti kalbą
„…Vien 500 milijonų europiečių gyvensena ir siekiai yra per dideli. Jau nekalbant apie kelių milijardų kitų planetos gyventojų teisėtą siekį taip gyventi... Turėsime keisti Europos vartotojų įpročius. Teks ugdyti žmonių sąmoningumą ir keisti jų įpročius“, – sako Janecas Potočnikas (Janez Potočnik), už aplinką atsakingas Europos Sąjungos Komisijos narys (2010 m. kovo mėn.).

 Image © EEA/John McConnico

Prieš penkerius metus Bisė miestelio vietoje buvo džiunglės. Dabar miestelis, įsikūręs Vailikalės teritorijoje, Kongo rytuose, sausakimšas, nes šiose apylinkėse buvo aptikta kasiterito – alavo rūdos, kuri yra labai svarbi daugelio šiuolaikinių įrenginių schemų dedamoji dalis. Kasiterito galima rasti mobiliuosiuose telefonuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, skaitmeniniuose fotoaparatuose, žaidimų įrangoje.

Kasiterito ieškoma visame pasaulyje, nes tai labai vertingas metalas. Alavo rūdos kainos šuolį lėmė elektronikos prietaisų paklausa. „Financial Times“ rašė, kad Londono metalų biržoje šios rūdos kaina nuo 5 000 JAV dolerių už toną 2003 m. pakilo iki daugiau nei 26 000 JAV dolerių už toną 2010 m. pabaigoje.

Šiuo metu Kongo miškuose ir džiunglėse slypinčių gamtos išteklių poreikis didžiulis. Nepaisant to, Kongas vis dar tebėra skurdi valstybė. Per pastaruosius penkiolika metų daugiau nei 5 mln. Rytų Kongo gyventojų žuvo per kelių ginkluotų grupuočių karą, buvo išprievartauta apie 300 000 moterų.

Konge panašūs įvykiai vyko prieš daugiau nei šimtą metų, kai šią valstybę buvo kolonizavęs Belgijos karalius Leopoldas II. Pardavinėdamas Kongo kaučiuką, šis karalius tapo vienu turtingiausių žmonių pasaulyje. Tai buvo industrializacijos laikai, kai sparčiai auganti automobilių pramonė priklausė nuo kaučiuko tiekimo.

Ilgalaikis gamtos išteklių poreikis didėja dėl maisto, drabužių, namų, transporto ir pramogų, tačiau tam tikrų išteklių atsargos pavojingai išseko.

Gamtos sistemoms įtaką daro ir nauji mūsų poreikiai, pavyzdžiui, poreikis augalinių cheminių medžiagų ar biomasės, kuri pakeistų iškastinį kurą. Vis didėjantys poreikiai mažėjant išteklių atsargoms kelia rimtą pavojų Europos plėtrai.

„Kaip pasaulio piliečiai, visi esame prisidėję prie smurto Konge. Mus susieja mineralų gavyba, kuri stiprina ir palaiko šį konfliktą.“

Margo Valstriom (Margot Wallström), JT Generalinio sekretoriaus specialioji atstovė seksualinės prievartos konfliktų zonose klausimais.

Pažanga visų žmonių gerovei

„2000 m. Tūkstantmečio deklaracija buvo labai svarbus įvykis tarptautinio bendradarbiavimo srityje. Ji įkvėpė sutelkti naujas jėgas ir siekti pažangos, kuri gerina šimtų milijonų žmonių gyvenimą visame pasaulyje. Aštuoni „Tūkstantmečio vystymosi tikslai“ (TVT) skirti tarptautinei bendruomenei, kuri kartu dirbdama įgyvendina bendrus tikslus.

Tikslai yra pasiekiami, tačiau neturtingų žmonių gyvenimas gerėja labai lėtai, o sunkiai pasiektą pažangą kartais sugriauna klimato, maisto ir ekonomikos krizės.

Pasaulyje yra tiek išteklių ir turime tiek žinių, kad net pačios neturtingiausios ir nuo ligų, geografinės atskirties ar civilinių karų kenčiančios šalys galėtų pasiekti TVT. Siekti šių tikslų – kiekvieno žmogaus užduotis. Jei mums nepavyks, pasaulyje pavojų tik daugės – nuo padėties nestabilumo iki epideminių ligų ir aplinkos niokojimo. Tačiau įgyvendinti siekiai padės mums ir toliau kurti stabilesnį, teisingesnį ir saugesnį pasaulį.

Milijardai žmonių su pasitikėjimu žvelgia į tarptautinę bendruomenę, nes suvokia, kokią svarbią viziją skelbia Tūkstantmečio deklaracija. Išpildykime šį pažadą.“

Ban Ki-munas (Ban Ki-moon), generalinis sekretorius, „Pranešimas dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų“ (JT, 2010)

Europa ir naujoji jėgų pusiausvyra

Įsibėgėjant XXI amžiui pastebime, kad vis daugiau svarbių pasaulio įvykių vyksta už Europos įtakos ir kontrolės ribų. Tai svarbu vertinant galimybes naudotis ištekliais.

Visame pasaulyje jaučiame neužtikrintumą dėl svarbiausių gamtos išteklių – maisto, vandens ir kuro tiekimo ir prieigos. Europos išteklių poreikis ateinančiais dešimtmečiais gali prilygti Kinijos, Indijos, Brazilijos ir kitų valstybių poreikiams, todėl aplinkai kyla dar didesnė grėsmė.

Iš tiesų, kai kurios besivystančios šalys artėja prie Europos ekonominės veiklos lygio: šių šalių gyventojų skaičius, vartojimo mastas ir gamybos pajėgumai gali viršyti mūsų rodiklius. Teisėtas jų siekis plėtoti ekonominę ir socialinę sritis lems didesnį pasaulinių žaliavų atsargų naudojimą. Kinija ypač puikiai įrodė, kad geba užsitikrinti prieigą prie žaliavų įvairiose šalyse ir regionuose.

Gyventojų daugėja, technologijos tobulėja, o visuomeninių privačių dalyvių, pavyzdžiui, daugianacionalinių bendrovių, galia plečiasi. Esant silpniems tarptautinio valdymo mechanizmams, šios jėgos kelia grėsmę, kad prasidės pasaulinis ginčas dėl žaliavų prieinamumo ir galimybės jomis naudotis.

Globalizacija: žmonijos raidos pagrindas

Globalizacijos prigimtis suteikia galimybes pasiekti skirtingų rezultatų. Susidarė prielaidos sukurti veiksmingą, teisingą pasaulinį visiems svarbių vyksmų valdymą.

Jungtinių Tautų „Tūkstantmečio vystymosi tikslai“ – tai tik vienas iš pasaulinės politikos proceso siekiant lygiateisės ir tvarios žmonijos plėtros pavyzdžių.

Tarptautinėse diskusijose klimato klausimais pastaraisiais metais irgi pasiekta pažanga. 2010 m. gruodžio mėn. pasirašytas Kankūno susitarimas, pirmą kartą Jungtinių Tautų dokumentuose pripažįstant, kad pasaulinis atšilimas turi būti mažesnis nei 2 °C, palyginti su temperatūra iki pramoninio laikotarpio pradžios.

Susitarime patvirtinama, kad išsivysčiusios šalys, kurių pramoninė veikla ir jos padariniai paskatino klimato kaitą, iki 2020 m. kasmet skirs 100 milijardų JAV dolerių klimato kaitos prevencijai besivystančiose šalyse finansuoti. Be to, nuspręsta įsteigti „Žaliąjį klimato fondą“, per kurį bus skirstoma didžioji lėšų dalis.

Iniciatyvomis, pavyzdžiui, vadinamuoju REDD+ (Dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas – angl. Reducing Emissions from Deforestation and Forest Degradation) mechanizmu, bus galima sumažinti dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekį besivystančiose šalyse. Tokia veikla negalėtų vykti be pasaulinių valdymo struktūrų ir neturint bendradarbiavimo dvasios.

Europos Sąjunga skatina bendradarbiavimą sprendžiant bendras problemas ir įgyvendinant bendrus tikslus. „ES 2020 vizijoje“ pateikiama plėtros strategija, grindžiama pažangia, tvaria ir įtraukiąja ekonomika.

Didėjantis visuomeninių veikėjų vaidmuo

Pasaulio politiniai procesai, be abejo, turi ypač daug įtakos tam, kad ekonomikos augimas nesunaikintų esamų gamtinių sistemų. Tačiau dar vienas globalizacijai būdingas bruožas – tai didėjanti nevyriausybinių veikėjų svarba.

Daugianacionalinės bendrovės, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų ar informacinių technologijų bendrovių, gali vaidinti svarbų vaidmenį užtikrinant tvarią plėtrą. Pirma bendrovė, patvirtinusi, kad jos gaminiuose nėra aplinkai kenksmingų mineralų, teigiamai paveiks daugelio žmonių gyvenimą ir turės didžiulių rinkodaros galimybių.

Privalome remtis pažangiais pirmaujančių bendrovių tyrimų ir plėtros pavyzdžiais ir pritaikyti juos spręsdami iškilusias problemas. Mes turime sutelkti visas įmanomas pajėgas problemoms spręsti, kad nuolatos būtų užtikrinta tvari plėtra.

Ir mes kaip piliečiai telkiame jėgas šioms problemoms spręsti – asmeniškai ar per visuomenines organizacijas. Vieni išeina į gatves protestuoti. Kiti savo laiką ir energiją skiria dalyvavimui įvairiose bendruomenės akcijose. Dar kiti keičia savo vartojimo įpročius, kad sumažėtų poveikis aplinkai ir būtų garantuojamos tinkamos besivystančių šalių gamintojų pajamos. Esmė ta, kad globalizaciją jaučiame kiekvienas ir visi imame suvokti nesantys bejėgiai – mes galime kurti ateitį.

Tobulėti, kurti, dirbti ir ugdyti

Turime ir toliau tobulėti, kurti, dirbti ir ugdyti save ir tapti protingesniais naudojant gamtos išteklius. Pavyzdžiui, pirmas svarbiausias „Tūkstantmečio vystymosi tikslų“ siekis – saugoti gamtą, nuo kurios ypač priklauso pačių neturtingiausių žmonių likimas.

Tai reiškia, gamtos išteklius reikia valdyti taip, kad vietos bendruomenės galėtų išgyventi, gautų naudos ir darytų pažangą. Tai vienas iš svarbiausių mūsų pasaulio uždavinių. Kitame skyriuje skaitykite apie išteklius ir miškuose gyvenančius Indijos žmones.

Tai užduotis, kuriai įgyvendinti europiečiams tenka svarbus vaidmuo. Tvarus pasaulio išteklių valdymas bus būtinas ekonomikos klestėjimui, didesnei socialinei sanglaudai ir sveikesnei aplinkai.

Hands Inovacijos: mineralai

Antspaudai

Federaliniame gamtos išteklių ir geologijos mokslo institute Hanoveryje (Vokietija) dr. Frankas Melcheris (Frank Melcher) vadovauja komandai, siekiančiai sukurti mineralų patvirtinimo elektroniniu būdu metodą – tokiu būdu patvirtinama ir deimantų kilmė. Kiekvienas mineralas turi vadinamąjį antspaudą, patvirtinantį jo kilmės vietą.

„Kad nustatytume mineralų, pavyzdžiui, koltano ir kasiterito, antspaudus, pavyzdyje išgręžiame nedidelę ertmę.

Tada dvi ar tris valandas skenuojame mėginį, o paskui tyrinėjame jo sudėtį. Tai ir yra antspaudas. Ir labai būdingas Bisė mineralams.

Iš kiekvienos tyrinėtos smiltelės sužinome darinio geologinį amžių. Tiksliai žinodami, kokio amžiaus yra tos smiltelės, galime pasakyti, ar ši medžiaga atkeliavo iš Kongo Demokratinės Respublikos (KDR), ar iš Mozambiko.

Taigi techniškai įmanoma nustatyti neapdirbtų mineralų kilmę, ir tai reikia atlikti, kol šie mineralai dar nėra išlydyti į metalus“, – aiškina dr. F. Melcheris.

Dr. F. Melcher bendradarbiauja su Vokietijos ir Kongo vyriausybėmis, vykdančiomis projektą „KDR gamtos išteklių sektoriaus skaidrumo ir kontrolės stiprinimas“. Šis projektas prasidėjo 2009 m. Juo prisidedama prie KDR kalnakasybos ministerijos siekio sukurti mineralų sertifikavimo sistemą, taikomą alavui, volframui, tantalitui ir auksui.

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33045 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100