Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2011 / Straipsniai / Gamtos turtų dalybos

Gamtos turtų dalybos

Pakeisti kalbą
Iš Europos Sąjungos 27 šalyse suvartotų 8,2 milijardo tonų medžiagų mineralai sudaro 52 proc., iškastinis kuras – 23 proc., biomasė – 21 proc., metalai – 4 proc. (2010m. SOER)

 Image © EEA/John McConnico

Tūkstančius kilometrų nuo Europos nutolusioje Orisos valstijoje prie Bengalijos įlankos rieda tūkstančiai sunkvežimių. Tai Rytų Indija, garsėja mineraliniais turtais. Tai buvęs pagrindinis medžiagų, skatinančių pasaulio pramonės augimą, šaltinis. Šioje Indijos dalyje glūdintys mineraliniai turtai vis dar yra vieni vertingiausių pasaulyje, o pramoninė revoliucija galbūt dar tik prasideda.

Miškuose gyvenančios gentys praranda nepaprastai daug, o gauna labai mažai. Jos nėra gerai apsaugotos – genčių teisės niekada nebuvo apibrėžtos ar tinkamai pripažintos. Sutuoktinių Gandži ir Sukru Bujanų šeima gyvena mažame genties kaimelyje Gadžapačio rajono miškų gilumoje.

Maždaug penkis mėnesius per metus šis vyras išmaitina savo šeimą, dirbdamas mažiau kaip pusės akro žemės sklypą, esantį miško pakraštyje. Miškas supa Raibadą – kaimą, kuriame šeima gyvena. Šiuo laikotarpiu šeima miške dar renka daržoves, sėklas, vaisius, vaistažoles ir statybinę medžiagą (pavyzdžiui, žolę). Tai vienintelis jų pragyvenimo šaltinis kitus keturis mėnesius. Be miško ši šeima badautų. Likusius tris mėnesius tenka persikelti į Bangaloro ar Mumbajaus miestus, kur jie dirba įvairų sunkų darbą.

Turtai po žeme – skurdas žemės paviršiuje

Orisoje, esančioje Rytų Indijos pusiasalyje prie Bengalijos įlankos, gausu įvairių mineralų. Tiesą sakant, ši valstija laikoma viena iš daugiausia išteklių turinčių valstijų visoje Indijoje. Orisoje aptinkami mineralai laikomi vienais geriausių ir kokybiškiausių mineralų pasaulyje.

Čia gausu dar neatrastų anglies, geležies rūdos, boksitų, chromitų, kalkakmenio, dolomitų, mangano, granito, alavo, nikelio, vanadžio ir brangakmenių atsargų, o valstija patiria didelį industrializacijos šuolį. Orisoje slypi viso pasaulio kai kurių mineralų didžioji atsargų dalis, vertinant ne tik pagal kiekį, bet ir pagal kokybę. Todėl dėl prieigos prie šių išteklių varžosi tarptautinės bendrovės.

Kai kurie mineralai naudojami Indijoje, tačiau didelė jų dalis išvežama į Kiniją, Japoniją, Pietų Afriką, Rusiją, Korėją, Tailandą, Malaiziją, Indoneziją, Ukrainą, Nepalą, Jungtines Amerikos Valstijas ir, be abejo, Europos Sąjungą (A. B. Ota, 2006).

Tamsioji globaliojo pasaulio pusė

Orisa, kur po žeme slypi turtai, o žemės paviršiuje klesti skurdas, puikiai atskleidžia keletą tamsiųjų mūsų globaliojo pasaulio pusių. Čia vyrauja nelygybė, vyksta negailestinga kova dėl gamtos išteklių ir priverstinė migracija. Nors išteklių gavyba Orisoje teikia šiai sričiai ekonominės naudos, tačiau ji ne visiems vienoda. Miškuose gyvenančioms gentims tai kelia itin didelį pavojų, nes žmonės turi išsikelti iš savo namų, kai kasybos bendrovės įgyja teisę eksploatuoti jų žemėje esančius turtus.

Orisos gentys, apie 60 proc. žmonių, gyvena žemėse, kuriose gausu mineralų. Tačiau nuo seno jie neturi jokių dokumentų, patvirtinančių jų teisę į šią žemę. Kartais genčių žmonės būdavo iškeldinami įgyvendinant ekonominės plėtros projektus ir vykdant kasybos veiklą. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais iškeldinimų mastas pakito, nes 1991 m. prasidėjus ekonominei plėtrai išaugo perkeltų asmenų ir žemės plotų, iš kurių žmonės buvo iškelti, skaičius (A. B. Ota, 2006).

Didėjantis Europos išteklių vartojimo poveikis

Ir toliau Europoje siekdami ekonominės plėtros ir turtų, esame labai priklausomi nuo gamtos išteklių. Išteklių suvartojimas viršija vietos gavybos galimybes, todėl vis labiau priklausome nuo kitų pasaulio šalių išteklių.

Daugiau nei 20 proc. Europoje naudojamų žaliavų yra importuojamos. O netiesiogiai sunaudojame kur kas daugiau žaliavų, nes importuojame prekes, pagamintas kitose šalyse.

Mūsų priklausomumas nuo importo ypač didelis kuro ir iškastinių medžiagų srityse. Be to, Europa yra bendra importuotoja pašarų ir maistinių grūdų, skirtų Europos mėsos ir pienininkystės sektoriams. Taip pat importuojame daugiau nei pusę ES suvartojamos žuvies, nes savo išteklius jau išeikvojome.

Išteklių gavyba ir prekių gamyba daro neigiamą poveikį tų šalių aplinkai – atsiranda atliekos, naudojamas vanduo ir energija. Išteklių vartojimo poveikis gali būti labai didelis, pavyzdžiui, dėl kompiuterių ar mobiliųjų telefonų pramonės masto šis poveikis gali būti kelis kartus didesnis už paties produkto vertę. Tačiau, nors tai ir labai svarbu, tokią žalą aplinkai retai parodo kainos; nėra ir ženklinimo, kuris lemtų vartotojo apsisprendimą.

Kitas gamtos išteklių naudojimo prekybos produktuose pavyzdys – vandens poreikis augančios ekonomikos regionuose, iš kurių dažnai eksportuojami maisto produktai ir pluoštinės medžiagos. Tokia gamyba reiškia netiesioginį ir dažnai paslėptą vandens išteklių eksportą. Pavyzdžiui, 84 proc. ES medvilnei naudoto vandens glūdi už ES ribų, dažniausiai regionuose, kur trūksta vandens ir vyksta intensyvus drėkinimas.

Kam naudingiausi gamtos turtai

Gamtos išteklių naudojimą lemia įvairūs aplinkos, socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika (angl. The Economics of Ecosystems and Biodiversity – TEEB), tirdama pasaulinės ekonomikos reikšmę biologinei įvairovei, atskleidžia biologinės įvairovės nykimo ir skurdo ryšį.

TEEB tyrėjai siekė nustatyti, kam didžiausią naudą teikia ekosistemos ir biologinė įvairovė. „Tai dažniausiai neturtingi žmonės“, – atsako Pavanas Sukdevas (Pavan Sukhdev), JTAP Ekologinės ekonomikos iniciatyvos vadovas. Kalbama apie natūrinį ūkininkavimą, gyvulininkystę, žvejybą ir nevaržomą miškininkystę – daugelis neturtingų pasaulio žmonių gyvena iš šios veiklos (EB, 2008).

Biologinės įvairovės nykimas Indijoje daro didelę įtaką ir moterims, nes keičiasi jų kaip miško gėrybių rinkėjų vaidmuo. Orisos ir Čatisgaro genčių regionuose atlikti tyrimai parodė, kad iškirtus miškus buvo prarastas gyvenimo šaltinis, nes moterys turėjo keliauti keturis kartus ilgesnį atstumą, kad prisirinktų miško gėrybių ir vaistinių augalų. Todėl sumažėjo pajamos, pasunkėjo darbas, o tai padarė poveikį fizinei sveikatai. Be to, aptikta įrodymų, kad moterų padėtis šeimoje santykiškai aukštesnė miškinguose rajonuose, kur jų indėlis į šeimos pajamas didesnis, negu kaimuose, kuriuose gamtos išteklių trūksta (Sarojini Thakur, 2008).

Europoje paprastai esame apsaugoti nuo tiesioginio aplinkos nykimo poveikio (bent jau trumpą laiką). Bet neturtingiems žmonėms, kurie tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, teikiančios jiems maistą ir pastogę, poveikis gali būti labai didelis. Silpniausiems visuomenės nariams dažniausiai tenka didžiausia gamtos sistemų nykimo našta, o naudos jie turi labai mažai, jei iš viso turi.

Metinis gamtos kapitalo praradimas dažnai išreiškiamas keliomis dešimtosiomis BVP procento dalimis. Tačiau jei išreikštume šį praradimą žmogiškąja verte, pagrįsta nešališkumo principu ir žiniomis apie gamtos turtų naudotojus, t. y. neturtinguosius, tada reikalavimas stabdyti gamtos naikinimą taptų kur kas griežtesnis.

Tokia padėtis vyrauja visame pasaulyje. Kalbame apie neturtingų pasaulio žmonių teisę pragyventi iš gamtos teikiamų turtų, kurie sudaro pusę ar daugiau jų pragyvenimo šaltinių ir kurių nėra kuo pakeisti (EB, 2008).

ForestGamtos turtai ir ekosistemų teikiamos paslaugos

„Gamtos turtų“ ir „ekosistemos teikiamų paslaugų“ sąvokos yra pagrindinės diskusijose apie žmonių santykį su gamta. Norint šias sąvokas suprasti, naudinga pasvarstyti, kokią naudą mums teikia gamtinės sistemos.

Kaip pavyzdį panagrinėkime miško naudą. Miškas teikia daug ir įvairaus maisto: vaisių, medaus, grybų, mėsos ir pan. Tinkamai prižiūrėdami mišką galime gauti įvairių išteklių, pavyzdžiui, medienos. Be to, miškai naudingi ir kitais požiūriais. Pavyzdžiui, vietos ir pasaulio mastu medžiai ir augalija padeda išlaikyti sveiką klimatą, nes geria teršalus ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Miško dirva skaido atliekas ir grynina vandenį. Žmonės toli keliauja, kad pasidžiaugtų miškų grožiu ir ramybe arba pasimėgautų tokiomis pramogomis kaip medžioklė.

Visos šios funkcijos – nuo maisto ir medžiagų teikimo iki klimato reguliavimo – labai vertingos. Daug sumokėtume už įrenginius, kurie pajėgtų atlikti tokias pačias funkcijas. Todėl apie ekosistemas turėtume mąstyti kaip apie turtą, teikiančias mums tam tikras paslaugas, naudingas ne tik savininkui, bet ir kitiems netoliese ar labai toli (klimato reguliavimo atveju) gyvenantiems žmonėms. Būtinai turime išsaugoti gamtos turtus – neviršyti ekosistemų galimybių ir jų neužteršti, kad gamta ir toliau galėtų atlikti šias neįkainojamos vertės funkcijas.

Miškų biologinės įvairovės vertė

Miškų biologinės įvairovės nykimo pagrindinė priežastis ta, kad gerai nesuvokiame tos įvairovės vertės. Pavyzdžiui, sprendimas vieną hektarą miško, kuriame gausu biologinės įvairovės, paversti dirbama žeme ar užstatyti pastatais dažniausiai grindžiamas tiesiogine tokių permainų nauda, bet mažai dėmesio skiriama daugeliui nepakeičiamų ekologinių funkcijų, kurias ši ekologinė sistema atlieka.

Indijos miškuose slypintys vaistai

Be gausios augalijos ir gyvūnijos, Indija gali pasigirti ir vienu turtingiausių vaistinių augalų paveldų. Indijos žmonės vaistams nuolat naudoja apytiksliai 8 000 rūšių augalų, o 90–95 proc. šių augalų auga miškuose. Mažiau nei 2 000 šių augalų įtraukta ir aprašyta Indijos medicinoje. Informacija apie likusius augalus nėra užrašyta, ji tradiciškai perduodama iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Tik 49 augalų rūšys naudojamos moderniojoje medicinoje.

Biologinė įvairovė – tai tarsi apsidraudimas nuo ligų. Tai žinių bankas, kuriame slypi neatrasti vaistai nuo tokių ligų kaip vėžys arba AIDS. Pavyzdžiui, chininmedžio žievėje yra vaistinių medžiagų, kurios gydo maliariją. Pavojinga tai, kad išnykus rūšims dažnai neįvertiname tokio išnykimo žalos visuomenei.

Šis skyrius remiasi pranešimu „Indijos valstijų projekto žalioji apskaita: Indijos miškų biologinės įvairovės vertė“ (Green accounting for Indian states project: the value of biodiversity in India’s forests) (H. Gundimeda ir kt., 2006).

Teisė pasilikti savo gimtinėje

Globalizacija dažnai apibūdinama kaip žmonių, prekių, turto ir žinių judėjimas. Ramybė ir sėslumas paprastai nėra laikomos svarbia žmogaus teise. Tačiau miškuose gyvenantys Orisos žmonės ir daugelis kitų genčių dažnai trokšta tik vieno: pasilikti ten, kur gyvena, kur turi maisto ir pastogę, palaiko šeimos ir gentinius santykius. Ten, kur ištisos kartos jautėsi saugios ir neturėjo jokių rūpesčių.

Dabar, kai daugybė žmonių persikelia į miestus ir aplinkinius rajonus, turėtume susimąstyti, kaip suteikti žmonėms galimybę pasilikti savo gyvenamojoje vietoje.

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100