Gyvenimas miestuose

Pakeisti kalbą

Ši svetainė turi ribotą funkcionalumą su javascript išjungtas. Prašome įsitikinkite, kad jūsų naršyklėje įjungtas JavaScript.

Paskutinį kartą keista: 19 Sep 2011 16:15

Augantys miestai daugeliui žmonių galbūt reiškia didesnį vartojimą ir didesnius turtus. Tačiau tai reiškia ir didesnį neprivilegijuotų asmenų skurdą. Skurdžios miesto gyvenimo sąlygos, su tuo susiję pavojai aplinkai ir sveikatai gali turėti rimtų padarinių visoms pasaulio dalims.

Kodėl mums svarbi urbanizacija?

Miesto teritorijų išdėstymas ir valdymas, ypač pietryčių Azijoje, turės didelę įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui ir išteklių poreikiui visame pasaulyje. Pastačius miestą vėliau gali būti sunku iš esmės jį pakeisti. Daugelyje besivystančio pasaulio dalių miestams kyla pavojus ištisus dešimtmečius būti priklausomiems nuo daug energijos ir išteklių pareikalausiančios miestų plėtros.

Šiame daugybę sąsajų turinčiame pasaulyje urbanizacijos ir susijusio vartojimo modelių pokyčiai Europą daugiausia paveiks netiesiogiai. Vykstant stipresnei konkurencijai dėl išteklių ir kylant grėsmei, kad ligos vystysis ir paplis po visą pasaulį, gali pakisti Europos žemės naudojimo modeliai.

6 grafikas. Miesto tendencijos

Šaltinis: Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas, UNDESA, 2010. Pirmą kartą istorijoje daugiau nei 50 proc. žmonių gyvena miesto zonose. 2050 m. miestiečiai sudarys tikriausiai apie 70 proc. gyventojų (UNDESA, 2010). Demografai apskaičiavo, kad 2050 m. Azijoje gyvens daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų.

Daugiau informacijos rasite skyrelyje „Globalios tendencijos: gyvenimas miestuose“: www.eea.europa.eu/soer/europe-and-the-world/megatrends