Veiksmingai naudojanti išteklius, ekologiška ir uždaro ciklo ekonomika

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2014-09-30 Paskutinį kartą keista 2016-08-31 15:14
Mūsų gerovė priklauso nuo gamtinių išteklių naudojimo. Mes išgauname išteklius, iš jų gaminame maistą, pastatus, baldus, elektroninius prietaisus, drabužius ir t. t. Iki šiol mūsų išteklių naudojimas aplenkia aplinkos galimybes juos vėl atkurti ir mums pateikti. Kaip galime užtikrinti mūsų visuomenės gerovės ilgaamžiškumą? Ekonomikos ekologiškumo skatinimas be jokios abejonės gali padėti.

 Image © Rastislav Stanik

Gerovę ne taip paprasta apibrėžti arba išmatuoti. Daugelis mūsų kaip gerovę lemiančius faktorius paminės gerą sveikatą, šeimą ir draugus, asmeninį saugumą, gyvenimą malonioje ir sveikoje aplinkoje, pasitenkinimą darbu, pajamas, kurios užtikrina gerą gyvenimo lygį.

Nors žmonių požiūris gali būti įvairus, tačiau ekonominiai rodikliai – galimybė dirbti, padorios pajamos, geros darbo sąlygos – yra svarbi mūsų gerovės dalis. Nuogąstavimai dėl darbo arba nedarbo tampa ypatingai svarbūs ekonominių krizių laikotarpiu ir gali turėti įtakos moralei bei visos visuomenės gerovei.

Akivaizdu, kad mums reikalinga gerai funkcionuojanti ekonomika, kuri teikia ne tik reikiamas paslaugas ir prekes, bet ir darbą bei pajamas, užtikrinančias tam tikrą gyvenimo lygį.

Ekonomika priklauso nuo supančios aplinkos

Gerai funkcionuojančiai ekonomikai, be viso kito, reikalingas nenutrūkstamas gamtinių išteklių ir medžiagų, pavyzdžiui, medienos, vandens, javų, žuvies, energijos ir mineralų, srautas. Svarbiausių medžiagų tiekimo trikdžiai gali sustabdyti nuo jų priklausomus sektorius ir priversti bendroves atleisti darbuotojus arba nustoti tiekti prekes ir teikti paslaugas.

Nenutrūkstamas srautas reiškia, kad mes išgauname tiek, kiek norime. Tačiau ar mes tikrai galime tai daryti? Arba jei galime, tai kokią įtaką padarysime mus supančiai aplinkai? Kiek faktiškai mes galime išgauti nepakenkdami aplinkai?

Trumpai tariant, mes jau išgauname per daug, daugiau nei mūsų planeta per tam tikrą laiką gali pagaminti arba atkurti. Kai kurie tyrimai rodo, kad per pastaruosius šimtą metų medžiagų sunaudojimas skaičiuojant vienam žmogui padvigubėjo, o pirminės energijos sąnaudos – patrigubėjo. Kitaip tariant, kiekvienas iš mūsų sunaudojame maždaug trigubai daugiau energijos ir du kartus daugiau medžiagų nei mūsų protėviai 1900 m. Be to, mūsų jau yra daugiau nei 7,2 milijardo, palyginti su 1,6 milijardo 1900 m.

Tokia išteklių išgavimo sparta ir jų naudojimo būdai faktiškai menkina mūsų planetos galimybes mus išlaikyti. Panagrinėkime žuvų išteklius. Perteklinė žvejyba, tarša ir klimato kaita labai keičia pasaulinius žuvų išteklius. Daug pakrančių bendruomenių, kurios anksčiau priklausė nuo žvejybos, dabar turi investuoti į kitus sektorius, pavyzdžiui, į turizmą. Kas neįvairina savo ekonomikos, patiria sunkumų.

Faktiškai mūsų ekonominė veikla daro labai įvairų poveikį aplinkai ir visuomenei. Oro tarša, ekosistemų rūgštėjimas, biologinės įvairovės mažėjimas ir klimato kaita – visa tai yra aplinkosauginės problemos, kurios smarkiai veikia mūsų gerovę.

Žengimas į „žaliąją" ekonomiką ir į našų išteklių naudojimą

Kad aplinka būtų apsaugota ir galėtume toliau naudoti jos išteklius, turime sumažinti išgaunamų medžiagų kiekį. Tam reikia keisti prekių gamybos, paslaugų teikimo ir medžiagų išteklių vartojimo būdus. Trumpai tariant, mes turime pereiti prie „žaliosios ekonomikos".

Nors ši sąvoka turi keletą apibrėžimų, „žalioji ekonomika" bendrai reiškia, kad tai ekonomika, kurioje visi gamybos ir naudojimo sprendimai priimami atsižvelgiant į visuomenės gerovę ir aplinkosaugą. Kalbant labiau techniniais terminais, tai ekonomika, kurioje visuomenė našiai naudoja išteklius didindama žmonių gerovę ir tuo pat metu palaiko gamtos sistemų gyvybingumą.

ES jau priėmė strateginius tikslus bei konkrečias veiklos programas, kad ekonomika taptų tvaresne. Strategijos „Europa 2020" tikslai yra užtikrinti augimą, kuris yra išmanus, tvarus ir įtraukiantis visuomenę. Koncentruojamasi ne tik į užimtumą, išsilavinimą bei tyrimus, bet ir į ekonomiką, kai išskiriama mažai anglies dioksido ir siekiama klimatui ir energetikai palankių tikslų.

Strategija numato pagrindines iniciatyvas, kad šie tikslai būtų pasiekti. Pagrindinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa" vaidina svarbiausią vaidmenį ES politikoje šioje srityje. Šiems tikslams įgyvendinti taip pat priimta keletas įstatymų paketų.

O ką mes galime nuveikti siekdami ES ekonomiką paversti tausiai išteklius naudojančia ekonomika? Trumpai tariant, turime gaminti ir vartoti taip, kad būtų optimaliai naudojami visi būtini ištekliai. Taip veikiant bus kuriamos gamybos sistemos, kurios generuoja mažiau atliekų arba su mažiau išteklių pagamina daugiau.

Seagulls

(c) Stipe Surac / EEA Waste•smART

Atsižvelgiama į visą sistemą, o ne į sektorius

Taip pat turime atsižvelgti į visą sistemą, o ne į sektorius. Sistema apima visus žmonių veiklai esminius procesus ir infrastruktūras, susijusias su ištekliais arba veikla. Pavyzdžiui, energijos sistema apima visus mūsų naudojamus energijos tipus (anglies, vėjo, saulės, naftos, gamtinių dujų ir kt.), kaip mes šią energiją gauname ir naudojame (vėjo turbinos, naftos verslovės, skalūnų dujos ir kt.), kur naudojame (pramonė, transportas, pastatų šildymas ir kt.) ir kaip mes ją paskirstome. Ji taip pat susijusi ir su kitais dalykais, pavyzdžiui, kaip energijos naudojimas ir jos gamyba veikia žemės ir vandens išteklius.

Naudojame medžiagas, gauname produktus ir atliekas

Kad pagamintumėme prekių ar suteiktumėme paslaugų, reikalingos sąnaudos. Pavyzdžiui, kad užaugintų javus, be darbo jėgos, ūkininkams dar reikia žemės, grūdų, vandens, saulės (energijos), įrankių, o šiuolaikinėje žemdirbystėje – dar trąšų, pesticidų bei sudėtingesnių įrankių. Tai didesniu ar mažesniu mastu tinka ir šiuolaikinei gamybai. Kad pagamintumėme elektroninius prietaisus, mums taip pat reikia darbo jėgos, energijos, vandens, žemės, mineralų, metalų, stiklo, plastmasių, retųjų žemių elementų, tyrimų ir t. t.

Europos Sąjungoje dauguma gamyboje naudojamų medžiagų ir išgaunamos ES. 2011 m. ES vienam gyventojui teko 15,6 tonos medžiagų sąnaudų, iš jų 12,4 tonos medžiagų buvo išgauta ES, o likusios 3,2 tonos – importuotos.

Taigi tik maža šių medžiagų dalis buvo importuota. Likusios 14,6 tonos vienam gyventojui panaudotos vartoti ES. Medžiagų sąnaudos įvairiose valstybėse labai skiriasi. Pavyzdžiui, 2011 m. suomiai suvartojo daugiau nei 30 tonų vienam gyventojui, o Maltos gyventojai – 5 tonas vienam gyventojui.

Per pastarąjį dešimtmetį ES ekonomika sukūrė didesnę kiekvienos medžiagų rūšies (mineralai, metalai ir pan.) bendrojo vidaus produkto pridedamąją vertę. Pavyzdžiui, naudodama tokį patį metalų kiekį, ekonomika gamina mobiliuosius telefonus arba nešiojamuosius kompiuterius, kurie yra vertingesni už jų pirmtakus (kalbant paprasčiau, „didesnis turtas") . Tai vadinama išteklių produktyvumu. ES išteklių produktyvumas nuo 2000 iki 2011 m. išaugo apie 20 %: nuo 1,34 EUR iki 1,60 EUR vienam kg medžiagos. Šiuo laikotarpiu ekonomika išaugo 16,5 %.

Kai kuriose Europos valstybėse yra santykinai didelis išteklių produktyvumas. 2011 m. Šveicarijoje, JK ir Liuksemburge sukurta per 3 EUR vertės vienam kilogramui medžiagų, tuo tarpu Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje – mažiau nei 0,5 EUR vertės vienam kilogramui. Išteklių produktyvumas tampriai susijęs su konkrečios valstybės ekonomine struktūra. Stiprūs aptarnavimo ir žiniomis paremti technologiniai sektoriai bei didelės antrinio perdirbimo apimtys sąlygoja išteklių produktyvumo augimą.

Uždarojo ciklo ekonomika

Dabartinių gamybos ir vartojimo procesų metu ne tik gaminami produktai ar teikiamos paslaugos. Jiems vykstant susidaro ir atliekos. Tai gali būti išleidžiami į aplinką teršalai, nenaudojami medžiagų gabalai (medžio arba metalo) arba dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesuvartotas maistas.

Tai galioja ir gaminiams jų vartojimo laikotarpio pabaigoje. Dalį galima perdirbti arba pakartotinai panaudoti, tačiau dalis jų patenka į sąvartynus arba sudeginama. Atsižvelgiant į tai, kad tokioms prekėms ir paslaugoms sukurti reikėjo išteklių, bet kuri nesunaudotų išteklių dalis tampa ekonominiais nuostoliais bei aplinkosaugos problema.

2010 m. Europoje susidarė maždaug po 4,5 tonos atliekų vienam gyventojui. Maždaug pusė šio kiekio buvo grąžinta atgal į gamybos procesą.

Sąvoka „uždarojo ciklo ekonomika" turėtų reikšti tokią gamybos ir vartojimo sistemą, kurioje susidaro mažiausiai nuostolių. Idealiu atveju beveik viską būtų galima naudoti pakartotinai, perdirbti arba gaminti kitokius gaminius. Pertvarkant gaminius ir gamybos procesus galima iki minimumo sumažinti nuostolius, o nesunaudotą dalį paversti ištekliais.

Žmonės ir verslo idėjos

Vartotojas ir gamintojas yra vienodai svarbūs dalyviai skatinant ekonomikos ekologiškumą. Gamybos procesai pritaikomi taip, kad pateiktų vartotojams tai, ko jie nori. Bet ar mes norime turėti daugiau vartojimo gaminių, ar mes norime tik paslaugų, kurias gaminiai suteikia?

Vis daugiau bendrovių priima verslo sprendimus, kurie dabar žinomi kaip „bendras vartojimas". Tai leidžia vartotojui patenkinti savo poreikius nuomojantis, naudojantis gaminių ir paslaugų sistema bei dalijantis, o ne perkant. Tam gali prireikti naujai galvoti apie rinkodarą bei gaminių konstrukciją ir mažiau orientuotis į pardavimus, o daugiau – į ilgaamžių ir remontuojamų produktų gamybą.

Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę lengviau surasti bendro vartojimo produktus ir paslaugas. Ir čia neapsiribojama įrankių skolinimusi iš kaimynų, automobilių nuoma pagal nuomos schemą arba elektroninių prietaisų lizingu. Kai kuriose ES valstybėse jau egzistuoja drabužių „bibliotekos", kuriose vartotojai gali pasiskolinti drabužių.

Bet kokios priemonės, mažinančios naujų išteklių išgavimą bei atliekų kiekį, taip pat didinančios išteklių produktyvumą, antrinį perdirbimą ir pakartotinį naudojimą, mažina spaudimą aplinkai ir stiprina ekosistemų galimybes veikti mūsų naudai. Kuo sveikesnė mus supanti aplinka, tuo turtingesni ir sveikesni būsime mes.

Susijusi informacija

Naujienos ir straipsniai

Related briefings

Susiję leidiniai

Geographic coverage

Europe
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100