Perėjimas prie žaliosios ekonomikos

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2014-09-30 Paskutinį kartą keista 2016-04-22 11:32
Mūsų gyvenimo kokybė, sveikata ir darbas priklauso nuo aplinkos. Tačiau gamtinių išteklių naudojimo būdai ir sparta šiandien jau kelia riziką, kad mūsų gerovė kuriama viršijant gamtos galimybes atkurti išteklius. Turime iš esmės pakeisti gamybą, vartojimą ir gyvenimą. Turime skatinti mūsų ekonomikos ekologiškumą ir pradėti turime jau šiandien.

 Image © Gülcin Karadeniz

Mūsų planetos ištekliai yra riboti, o šiandien mes išgauname ir sunaudojame daugiau, nei ji gali mums tvariai pateikti. Naudodami gamtinius išteklius mes gaminame ir naudojame, kuriame vertybes ir darbo vietas, ir taip geriname savo gyvenimo kokybę ir gerovę.

Viskas aplink mus ateina iš gamtos. Vienokia arba kitokia forma mūsų namai, automobiliai, dviračiai, maistas, drabužiai ir energija buvo ir bus mūsų aplinkos dalimi. Mes išgauname žaliavas, jas apdirbame ir kuriame mūsų visuomenę. Šis ryšys ir priklausomybė nuo mus supančios aplinkos visuomet buvo svarbūs mūsų egzistavimui.

Tačiau yra ir neigiamas išteklių naudojimo aspektas. Faktiškai mes darome tokį didelį spaudimą aplinkai, kad rizikuojame sumažinti jos galimybę ateityje išteklius atkurti.

Vykdydami savo veiklą į atmosferą išleidžiame teršalus, o vandenyną teršiame plastmasėmis. Mūsų ekosistemos kinta gamtinių procesų neatitinkančiu tempu ir greičiau nei anksčiau. Kartu su vis besiplečiančia prekyba atsiranda naujų rūšių, galinčių užplūsti ištisas ekosistemas. Klimato kaita keičia kritulių struktūrą. Derliai tampa ne tokie patikimi, todėl kyla maisto kainos. Mes aiškiai matome, kad kai kurie regionai ir valstybės tapo labiau pažeidžiamos. Tačiau kai kuris poveikis aplinkai, pavyzdžiui, oro tarša, veikia kiekvieną, nors ir skirtingu mastu.

Būsimas krūvis aplinkai verčia mus pradėti veikti jau šiandien

Dabar mes naudojame ir gaminame netvariai, o visame pasaulyje jau yra daugiau nei 7 milijardai gyventojų ir manoma, kad šio amžiaus viduryje jų padaugės iki 9 milijardų. Milijardai gyventojų vis dar skursta ir trokšta gyventi geriau.

Naudojami ištekliai senka ir mažėja gamtos atsargų, kurias galima tvariai panaudoti ir užtikrinti ateities kartų gerovę. Tai reiškia, kad maisto gamybai panaudoti vienam gyventojui teks mažiau žemės ir gėlo vandens.

Kad būtų užtikrinta ilgalaikė gyvenimo kokybė ir gerovė, mes turime skatinti ekonomikos ekologiškumą, ir tai pradėti turime jau šiandien. Bet kaip mes galime tai pasiekti? Kaip mes turime pakeisti savo ekonomiką, kad būtų tausojama aplinka bei užtikrinama mūsų gyvenimo kokybė?

Europos išteklių naudojimo našumo didinimas

Turime pradėti nuo to, kad mūsų ekonomikoje ištekliai turi būti naudojami efektyviau. Mes turime gauti daugiau naudodami mažiau. Turime sumažinti išgaunamų ir naudojamų išteklių kiekį.

Nors svarbu sumažinti naujų medžiagų srautą gamyboje ir ją paversti efektyvesne, tai tik vienas aspektas. Mes taip pat turime sumažinti medžiagų nuostolius ir atliekų kiekį, kuris susidaro gaminant ir vartojant.

Mūsų ekonomiką pakeisti įmanoma, bet tam reikia iniciatyvų ir veiksmų, kurie truks dešimtmečius. Europai pavyko nemažai pasiekti didinant išteklių naudojimo našumą, bet reikia padaryti dar daugiau.

Jau veikia įvairios ES strategijos ir įstatymai, pavyzdžiui „Europa 2020", pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa", Pagrindų direktyva dėl atliekų arba 7 oji aplinkosaugos veiksmų programa, ir ilgalaikėje perspektyvoje bandoma įdiegti svarbiausių ekonomikos veiklos sričių tvarumą.

Šios politikos įgyvendinimas žada didelę naudą. Naudojant mažiau išteklių vienam produkcijos vienetui bus lengviau saugoti ir tausoti aplinką. Tuo pat metu ekonomikai bus naudingos fundamentalios naujovės ir didesnis Europinių bendrovių konkurencingumas.

Street market

(c) Gülcin Karadeniz

Atliekų mažinimas

Panagrinėkime, pavyzdžiui, maisto atliekas. Manoma, kad pasaulyje 30 %–50 % maisto patenka į atliekas. Vien tik ES mes išmetame beveik 90 milijonų tonų maisto per metus, t. y. beveik 180 kg vienam gyventojui.

Maisto atliekos susidaro kiekvienoje gamybos ir vartojimo stadijoje. Kiekvienam mūsų nesuvartotam maisto produktui pagaminti reikėjo energijos, vandens, darbo bei žemės. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir trąšos pateko į aplinką ir prisidėjo prie jos būklės blogėjimo.

Ar galime pakeisti maisto sistemą ir išvengti atliekų, ar gali vartotojai, prekybos centrai ir kiti maisto gamintojai veikti išvien, kad būtų gaminama ir parduodama tik tiek, kiek bus suvalgoma?

Ar galime naudoti gyvavimo ciklą baigusius produktus (vieno gamybos proceso „likučius") kaip kito gamybos proceso sąnaudas? Ar galime sukurti „uždarojo ciklo ekonomiką", kurioje susidarytų kiek galima mažiau nuostolių? Geresnis komunalinių atliekų valdymas duoda didžiulę ekonominę naudą ir palankiai veikia mus supančią aplinką.

Ekonomikos ekologiškumo skatinimas – Europos ir viso pasaulio mastu – yra didžiulis uždavinys. Jis apima integruotą tvarų išteklių naudojimą visais mūsų gyvenimo atžvilgiais.

Ekologiškų naujovių projektai, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir tyrimai – visa tai vaidina svarbiausią vaidmenį kuriant geresnius produktus bei procesus ir mažinant atliekų kiekį. Verslo visuomenė kartu su viešosiomis valdžios institucijomis bei piliečių visuomene turi įgyvendinti tvarius sprendimus, kad jie taptų pagrindiniu tikslu. Pavyzdžiui, ar galime sukurti sistemą, kurioje gaminius „nuomojame" arba „skolinamės", tarkim, įrankius ar automobilius, o ne įsigyjame juos nuosavybės teise, ir tuomet mums reikėtų mažiau šių gaminių?

Mes, vartotojai...

Mes turime sukurti tokią ekonomiką, kurioje ištekliai būtų naudojami efektyviau, ir sumažinti susidarančių atliekų kiekį arba nuostolius. Ekonomikos sritys mums siūlo tam tikras priemones, kuriomis galime įvertinti išlaidas bei nuostolius, bei tam tikrus pasiūlymus, kaip aplinkosauginius aspektus įtraukti į ekonominius sprendimus. Tačiau mums reikia daugiau inovacijų, daugiau tyrimų ir, be abejo, – ilgalaikės perspektyvos.

Būdami vartotojai visi turime atlikti savo vaidmenį palaikydami perėjimą prie „žaliosios ekonomikos". Mūsų vartotojų elgesį labai veikia socialinė padėtis bei socialinis kontekstas, mūsų paskatos bei galimi pasirinkimai. Įvairiais istorijos etapais vartojimo įpročiai nuolat kito. Mes galime paversti tokį lankstumą mūsų privalumu, ir galime pasukti link tvarumo.

Nepriklausomai nuo mūsų pajamų lygio ir gyvenamosios vietos pasaulyje, mūsų sveikata ir gerovė priklauso nuo aplinkos. Visi mes suinteresuoti jos gerove.

2014 m. EAA „Signalai" leidime į šias problemas pažvelgsime iš arčiau.

Hans Bruyninckx

Hans Bruyninckx
Vykdomasis direktorius

Susijusi informacija

Geographic coverage

Europe
kategorijoje: ,
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100