Maisto sistema : nuo gamybos iki atliekų

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2014-09-30 Paskutinį kartą keista 2016-08-31 15:19
Mes naudojame vis daugiau ir daugiau gamtinių išteklių, nes auga gyventojų skaičius, keičiasi gyvenimo stilius bei didėja asmeninis suvartojimas. Norėdami sustabdyti netvarų vartojimą, turime atkreipti dėmesį į visą išteklių sistemą, įskaitant gamybos būdus, paklausos tendencijas ir tiekimo grandines. Čia smulkiau panagrinėsime maistą.

 Image © Gülcin Karadeniz

Bendrai kalbant, maisto sistema apima visas medžiagas, procesus ir infrastruktūras, susijusias su žemės ūkiu, darbu, mažmenine prekyba, transportu bei maisto produktų vartojimu. Kaip vanduo ir oras, maistas yra pagrindinis žmonių poreikis. Be to, kad maistas būtų tinkamas, jis turi būti labai kokybiškas, įvairus, prieinamas, saugus vartoti bei įperkamas. Taip pat yra tvirtas sąryšis tarp mūsų sveikatos, gerovės ir maisto. Prasta mityba bei nutukimas – tai sveikatos problemos, kurios tiesiogiai susijusios su maisto gamyba, prekyba ir vartojimu.

Laikui bėgant europiečių mityba stipriai pasikeitė. Pavyzdžiui, palyginti su prieš 50 metų buvusia situacija, vienas asmuo suvalgo daugiau nei dvigubai mėsos. Tačiau nuo 1995 m. jautienos suvartojimas vienam asmeniui sumažėjo 10 %. Tuo pačiu metu europiečiai suvalgo daugiau paukštienos, žuvies ir jūros produktų, vaisių ir daržovių.

ES yra vienas didžiausių maisto gamintojų pasaulyje. Čia įdiegtos šiuolaikinės žemės ūkio produktų gamybos sistemos bei yra žemės ūkininkauti. Stipriai išaugo produktyvumas iš vieno hektaro, ypač antroje XX a. pusėje. Naudodamasi žemių ir klimato įvairove Europa gamina platų produktų asortimentą. Tačiau tenkindama maisto poreikius kai kuriuos produktus importuoja.

Kalbant apie derlingumą, žemės ūkio našumas išaugo dėl monokultūrų auginimo (t. y. gaunant tokių pačių kultūrų derlių iš didesnių plotų) bei drėkinimo, geresnės mechanizacijos, didesnio cheminių medžiagų, pvz., pesticidų ir trąšų, naudojimo. Toks intensyvinimas leido Europai naudoti mažesnius žemės plotus didesniam kiekiui maisto produktų pagaminti.

Tačiau toks gamybos režimas nevyko supančios aplinkos sąskaita. Toks intensyvinimas daro didelį spaudimą aplinkai ir lemia didesnę taršą azotu bei CO2 emisiją, biologinės įvairovės mažėjimą dirbamosiose žemėse, dirvožemio, upių bei ežerų užterštumą. Be to, didinant išorines sąnaudas siekiant gauti didesnį maistinių kultūrų derlių dažnai sumažėja bendras energetinis efektyvumas. Pavyzdžiui, kai investuojame daugiau energijos maistui gaminti, iš tikrųjų sukuriame vis mažiau ir mažiau energijos (kalorijų), kurią su maistu pateikiame visuomenei.

Waste bags

(c) Gülcin Karadeniz

Tvarus ir našus

Aišku, kad Europai reikia sumažinti žemės ūkio gamybos poveikį supančiai aplinkai. Ir tuo pat metu Europai reikia ir toliau gaminti panašų kiekį maisto, kad būtų patenkinti ir ES, ir pasaulio poreikiai.

ES yra viena didžiausių maisto gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje. Bet koks reikšmingesnis eksporto sumažėjimas paveiktų pasaulinę maisto produktų gamybą ir kainas. Kaip Europa gali toliau gaminti pakankamą kiekį aukštos kokybės maisto produktų už prieinamą kainą ir tuo pat metu sumažinti žemės ūkio poveikį supančiai aplinkai?

Gali būti paranku priimti daugiau tvaraus ūkininkavimo metodų. Pavyzdžiui, ekologiniai žemės ūkio metodai siūlo priemones intensyvinti žemės ūkį nenaudojant sintetinių cheminių medžiagų (t. y. trąšų bei pesticidų), o panaudojant natūralius produktus ir paskirstant ekologinius procesus gamyboje. Tiksliojo ūkininkavimo metodai siūlo priemones, mažinančias cheminių medžiagų naudojimą, o tuo pačiu – ir poveikį aplinkai.

Nepriklausomai nuo būdų, maisto produktų gamyba turi likti pakankamai intensyvi, kad našumas tenkintų maisto produktų poreikį. Tokiu būdu, žemėnaudai ir biologinei įvairovei nebekiltų pavojus.

Be to, daugelyje regionų žemės ūkis yra pagrindinis vietos bendruomenių pajamų šaltinis, jau nekalbant apie tai, kad jis yra vietos socialinės struktūros ir kultūros dalis. Visos priemonės, kuriomis siekiame gerinti maisto sistemą, turėtų atsižvelgti į tokius socialinius aspektus.

Tik gamybai skirtų priemonių nepakanka, kad visa maisto sistema taptų ekologiška. Didesnio veiksmingumo reikia ir kitose stadijose, pavyzdžiui, transporto, mažmeninės prekybos ir vartojimo. Mitybos pertvarkymas nuo mažiau mėsos prie daugiau daržovių sumažintų spaudimą žemėnaudai.

Maisto atliekos

Manoma, kad maždaug trečdalis Europoje pagamintų maisto produktų nesuvartojama ir patenka į atliekas. Europos Komisija mano, kad tik ES valstybėse į atliekas patenka 90 tonų maisto (arba 180 kg vienam asmeniui), nors didžioji atliekų dalis vis dar tinkama vartoti. Maisto atliekos Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane įvardintos kaip viena iš probleminių ES sričių.

Daugelis mūsų bando sumažinti išmetamo maisto kiekį. Vienas iš būdų yra ruošti tik tiek, kiek bus suvartojama maisto pietums – ne per daug ir ne per mažai. Kitas būdas – kūrybiškai panaudoti išvakarėse likusį maistą. Tačiau nesvarbu, kaip sunkiai stengėmės, vis tiek dalį maisto neišvengiamai reikia išmesti: supuvusius vaisius ar surūgusį pieną. Maisto atliekos iš namų ūkių sudaro tik dalį visų maisto atliekų.

Didelė dalis maisto patenka į atliekas dar prieš patenkant į mūsų šaldytuvus.
ES nėra įvertinusi, kiek maisto įvairiose stadijose patenka į atliekas. Nėra patikimų ir palyginamų duomenų apie maisto atliekų kiekį, ypač susidarantį žemės ūkyje ir žvejyboje. Tačiau kai kuriose valstybėse analizė atlikta.

Maisto atliekų Švedijoje analizė

Atlikti Švedijos aplinkos apsaugos agentūros tyrimai rodo, kad 2012 m. Švedijoje išmesta 127 kg maisto atliekų vienam gyventojui. Į šį vertinimą neįtrauktos maisto atliekos, susidariusios gamybos fazėje (žemės ūkio ir žvejybos), bei įprastos atliekos, susidariusios maisto pramonėje.

Iš šio kiekio 81 kg atliekų vienam gyventojui susidarė namų ūkiuose. Restoranuose susidarė 15 kg atliekų vienam gyventojui, prekybos centruose – 7 kg ir viešojo maitinimo sektoriuje – 6 kg. Švedijos atliktuose tyrimuose taip pat įvertinta, koks maisto atliekų kiekis yra „nebūtinas". Pagal veiklos sritis pasiskirstymas yra toks: 91 % maisto atliekų iš prekybos centrų, 62 % iš restoranų, 52 % iš viešojo maitinimo ir 35 % iš namų ūkių buvo įvertintos kaip nebūtinos.

Dalis maistinių atliekų susidaro todėl, kad bandoma užtikrinti atitikimą galiojantiems įstatymams dėl visuomenės ir vartotojų sveikatos apsaugos. Iš lentynų išimta užteršta mėsa yra išteklių švaistymas, tačiau tai taip pat yra profilaktinė priemonė, būtina žmonių sveikatai apsaugoti.

Kitos priemonės yra ne tokios akivaizdžios. Pavyzdžiui, užrašas „geriausia suvartoti iki" tam tikros datos nebūtinai reiškia, kad kitą dieną produktas bus sugedęs, tačiau nuo nurodytos datos blogėja jo kokybė. Tai reiškia, kad kai kurie produktai išlieka saugūs vartoti ir po nurodytos datos, tačiau mažmenininkai negali jų parduoti, o vartotojas – pirkti. Tenkinant vartotojų lūkesčius (pavyzdžiui, dėl pasirinkimo gausos ir pilnų lentynų arba estetikos) mažmeninės prekybos etape taip pat susidaro maisto atliekų.

Neparduotų maisto produktų likimas priklauso nuo atliekų tvarkymo praktikos. Atliekas galima naudoti pašarams, kompostuoti ar energijai gauti arba galiausiai išvežti į sąvartyną.

Pasiekimai vienoje sistemoje yra ir pelnas kitoje

Kiekvieną kartą išmesdami maisto atliekas eikvojame ir žemę, vandenį, energiją bei kitus išteklius, sunaudotus maistui pagaminti. Todėl bet koks maisto atliekų mažinimas faktiškai reiškia potencialią naudą mus supančiai aplinkai. Jeigu mes sumažiname maisto atliekų kiekį visoje maisto sistemoje, mums reikia mažiau vandens, mažiau trąšų, mažiau žemės, mažiau transporto, mažiau energijos, mažiau surinksime atliekų, mažiau perdirbsime ir t. t.

Įdiegus šią nuostatą į ekologinės („žalios") ekonomikos kontekstą, efektyvesnis išteklių panaudojimas vienoje sistemoje sumažina išteklių naudojimą kitose sistemose. Tai beveik visuomet abipusės naudos scenarijus.

Susijusi informacija

Naujienos ir straipsniai

Related briefings

Susiję leidiniai

Geographic coverage

Europe
Dynamic

Temporal coverage

2014

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100