Kaip miestus paversti „žaliais“

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2014-09-30 Paskutinį kartą keista 2016-08-31 15:01
Daugiau nei trys ketvirtadaliai Europos gyventojų gyvena miestuose. Ką miestiečiai gamina, perka, valgo ir išmeta, kaip jie keliauja ir kur jie gyvena – viskas daro įtaką aplinkai. Tuo pat metu, miesto statybos būdas irgi daro įtaką miestiečių gyvenimui. Mes klausėme Rolando Zinkernagelio iš Malmės (Švedija) apie konkrečius veiksmus, kaip miestą paversti tvariu.

 Image © Jacob Härnqvist, Asa Hellstrom

Kas daro miestą tvariu?

Miestai yra ekonominio ir socialinio gyvenimo centrai. Jie gali augti; jie gali nykti. Nėra vienareikšmio sprendimo, kaip paversti miestą tvariu. Reikia spręsti įvairius miesto gyvenimo aspektus. Nepakanka sukurti ekologiškų vietų, pritraukti inovacijų ir skatinti verslo ekologiškumą bei sukurti stiprią visuomeninio transporto sistemą. Reikia žiūrėti į miestą kaip į visumą, taip pat ir į gyventojų gerovę.

Malmė yra pramoninis miestas su maždaug 300 000 gyventojų, kurių socialinė padėtis ir išsilavinimas įvairus. Mieste yra daugiaaukščių, pastatytų 7-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje, taip pat privačių namų vienai šeimai su sodu. Taip pat yra naujų rajonų, kur bandėme sukurti ateities miestą: nedidinančių anglies dvideginio taršos, kompaktiškų, ekologiškų.

Uždarius didelę laivų statyklą 9-ojo dešimtmečio pradžioje, gyventojų skaičius ėmė mažėti, daugiausia dėl didelio nedarbo. Reikia laiko, kad neigiamas miesto įvaizdis pasikeistų į teigiamą – maloni gyvenimo aplinka, pažangi aplinkosaugos politika ir supratimas, ekologiškas ir švarus teisingos prekybos miestas ir pan.

Kaip miestą paversti tvariu?

Malmės miestas savo ilgalaikėje programoje numatė bendrus aplinkosaugos tikslus, su kuriais sutiko įvairaus spektro politikai. Aplinkosaugos programa numato, kad iki 2020 m. Malmės miesto administracija taps klimatui neutralia, o iki 2030 m. visas municipalitetas naudos 100 % energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat numatyti tikslai sumažinti vienam gyventojui tenkantį energijos sunaudojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Aplinkosaugos programa taip pat numato tvaresnį išteklių naudojimą, įskaitant vandenį, žemę ir biologinę įvairovę mieste, taip pat ir platesnėje aplinkos zonoje. Mes taip pat turime tikslą sukurti malonesnę gyvenimo aplinką kiekvienam, kitaip tariant, padėti statyti ateities miestą.

Kaip šiuos tikslus perkelti į konkrečius projektus?

Aplinkosaugos programos pagrindu Malmės miestas priima veiksmų planus su konkretesniais tikslais. Pavyzdžiui, vienas iš konkrečių veiksmų plano tikslų yra šis: iki 2015 m. 40 % organinių atliekų turi būti panaudojama biodujoms gaminti. Tokiam konkrečiam tikslui, kaip šis, reikia veiksmų įvairiuose lygiuose ir stadijose. Namų ūkiai turi išrūšiuoti vis didesnę atliekų dalį. Atliekų tvarkymo įmonės turi ruoštis surinkti vis didesnius organinių atliekų kiekius. Ir galiausiai, norint vis didesnį organinių atliekų kiekį paversti biodujomis, reikia naujų įmonių arba padidinti esamų įmonių pajėgumus.

Kai kuriuos tikslus, pavyzdžiui, didesnė rūšiuojamų atliekų dalis namų ūkiuose, galima pasiekti informacinėmis kampanijomis. Kitiems tikslams įgyvendinti gali tekti investuoti į infrastruktūrą, įskaitant atliekų surinkimo parkus ir energetines įmones.

Kaip matyti iš pateikto pavyzdžio, vienam konkrečiam tikslui įgyvendinti reikia įvairių veikėjų. Siekdami įgyvendinti šiuos projektus mes privalome turėti pastovų kontaktą su pilietine visuomene, valdžios institucijomis ir privačiu sektoriumi. Daugelį projektų finansuoja ES.

Kaip įsitraukia arba prisideda gyventojai?

Pagrindinis mūsų aplinkosaugos programos komponentas yra „lengva daryti teisingus dalykus". Mes turime pasiūlyti jiems galimybę pasirinkti tvaresnes alternatyvas, įskaitant patogesnį visuomeninį transportą bei patobulintą atliekų tvarkymą.

Kai reikia keisti įpročius, svarbiausia yra žinios. Mūsų požiūris remiasi tuo, kad gyventojai turi priimti informuotus sprendimus. Ką sprendimas naudoti nuosavą automobilį reiškia miesto oro kokybei bei transporto eismui palyginus su visuomeniniu transportu?

Vienas iš mūsų tikslų yra sukurti socialiai tvarų miestą ir suteikti galimybę daugiau bendrauti žmonėms, gyvenantiems skirtingose miesto dalyse. Tai reiškia, kad reikia sukurti erdves ir galimybes Malmės gyventojams susirinkti kartu, pvz., rengiant „žaliąsias erdves" arba festivalius. Tai taip pat padeda puoselėti teigiamą miesto įvaizdį ir gerinti gyvenamąją aplinką.

Recycling boxes

(c) Daniel Skog

Kiek trunka tokį miestą kaip Malmė transformuoti į visiškai tvarų miestą?

Kiekvieno miesto išeities taškas yra kitoks. Tai priklauso nuo esamos infrastruktūros, politinių prioritetų ir tikslų. Malmė turi privalumų lyginant su daugeliu Europos miestų. Tokia į ateitį nukreipta vizija vykdoma nuo 10 ojo dešimtmečio. Todėl dabar miesto dalys užstatomos ir vystomos atsižvelgiant į šią viziją.

Mes kalbame apie labai konkrečius projektus bei konkrečias problemas ir geriau suprantame iškilusius uždavinius. Šiuo požiūriu mes pirmaujame Europoje.

Gyvenamuose rajonuose, kur mes aktyvūs jau 15 metų, galime matyti vystymosi pagreitį. Kai kurių projektų, pvz., atliekų rūšiavimo arba perdirbimo, įgyvendinimas gali užtrukti 5–10 metų, tačiau gali prireikti vienos kartos, kad pasikeistų visuomenės suvokimas. Kitais atvejais, kurie apima esamų pastatų transformavimą, įgyvendinimas gali užtrukti ir dar ilgiau.

Perėjimas tikrai vyksta mažais žingsneliais. Valdžios institucijos vaidina svarbų vaidmenį siekdamos palengvinti šį perėjimą ne tik suteikdamos jam pagrindą, bet ir savo pavyzdžiu.

Kokie yra pagrindiniai iššūkiai?

Mano nuomone, didžiausias iššūkis yra ilgalaikis planavimas, kitaip tariant, pereiti nuo trumpalaikio į vidutinės trukmės planavimą. Politikai renkami ketveriems arba penkeriems metams ir jų kadencijos metu jų politiniai prioritetai gali keistis. Tai galioja ir verslui. Sprendimas investuoti priklauso nuo to, ar jie gali uždirbti ir susigrąžinti investicijas ir kada. Kalbant apie tvarių miestų statybą, kaip jau minėjau, mes faktiškai svarstome įvairius elementus.

Mums reikia planuoti ir paruošti veiksmų plano horizontą 5–10 metų į priekį. Pavyzdžiui, namai, kuriuos dabar statome, bus naudojami ir 2100 m. Ar projektuodami atsižvelgiame į ateities energetinius poreikius ar pastatų naudojimą? Mes privalome turėti aiškią ateities viziją ir tuo pačiu metu būti lankstūs. Gali dar nebūti aiškių atsakymų į šiuos klausimus, tačiau juos verta apsvarstyti.

Roland Zinkernagel

Roland Zinkernagel

Rolandas Zinkernagelis dirba Malmės miesto aplinkos departamente.

Susijusi informacija

Related briefings

Geographic coverage

Europe
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100