Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2013 / Straipsniai / Patalpų oro kokybė

Patalpų oro kokybė

Pakeisti kalbą
Daugelis mūsų 90 proc. dienos praleidžiame patalpose: namuose, darbe ar mokykloje. Oro, kuriuo kvėpuojame patalpose, kokybė taip pat turi tiesioginį poveikį mūsų sveikatai. Kas lemia patalpų oro kokybę? Ar lauko ir patalpų oro teršalai skiriasi? Kaip pagerinti patalpų oro kokybę?

 Image © Jose AS Reyes | Shutterstock

Daugelį iš mūsų gali nustebinti tai, kad vidutinio intensyvumo eismo miesto gatvės oras gali būti švaresnis už orą mūsų svetainėje. Dabartiniai tyrimai rodo, kad kai kurių žalingų teršalų koncentracija kambario erdvėje gali būti didesnė nei lauke. Anksčiau patalpų oro užterštumas sulaukdavo žymiai mažiau dėmesio nei lauko, ypač nei lauko oro užterštumas pramonės ir transporto priemonių išmetamais teršalais. Tačiau pastaraisiais metais patalpų oro taršos poveikio keliama grėsmė tapo aiškiau matoma.

Įsivaizduokite naujai išdažytą namą, išpuoštą naujais baldais... Arba darbo vietą, kurioje tvyro stiprus valymo priemonių kvapas... Mūsų namų, darbo vietų ir kitų visuomeninių erdvių oro kokybė labai nevienoda, ji priklauso nuo panaudotų statybinių medžiagų, valymo priemonių ir kambario paskirties, taip pat nuo jo naudojimo ir vėdinimo būdo.

Prasta patalpų oro kokybė gali būti ypač kenksminga pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, taip pat sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ir lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, pavyzdžiui, astma.

Keli pagrindiniai patalpų oro teršalai yra radonas (dirvožemyje susiformavusios radioaktyviosios dujos), tabako dūmai, kuro deginimo dujos ir kietosios dalelės, cheminės medžiagos ir alergenai. Anglies monoksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių ir lakiųjų organinių junginių gali būti ir patalpoje, ir lauke.

Politinės priemonės gali padėti

Vieni patalpų ir lauko teršalai ir jų poveikis sveikatai geriau žinomi visuomenei ir susilaukia daugiau jos dėmesio nei kiti. Draudimas rūkyti viešose patalpose yra viena iš šių priemonių.

Daugelyje šalių apie draudimą rūkyti įvairiose viešose vietose labai daug diskutuota, kol priimti atitinkami įstatymai. Pavyzdžiui, Ispanijoje draudimo rūkyti įsigaliojimo dienomis 2006 m. sausį kilo didelis judėjimas bandant apginti savo teisę rūkyti viešose patalpose. Tačiau draudimas taip pat padidino visuomenės sąmoningumą. Įsigaliojus draudimui, į medikus kasdien kreipdavosi po 25 000 ispanų, prašančių padėti mesti rūkyti.

Visuomenės požiūris į rūkymą viešose vietose ir viešajame transporte labai pasikeitė. Devintajame dešimtmetyje dauguma oro bendrovių uždraudė rūkyti artimuosiuose reisuose, o dešimtajame – ir tolimuosiuose reisuose. Dabar Europoje leidimas rūkyti viešajame transporte nebeįsivaizduojamas.

Daugelis ES šalių, įskaitant EAA nares, jau turi teisės aktus, ribojančius ar draudžiančius rūkyti viešose patalpose. Išleidusi nemažai neįpareigojančių rezoliucijų ir rekomendacijų, Europos Sąjunga 2009 m. patvirtino rezoliuciją, kurioje paragino ES valstybes nares priimti ir įgyvendinti įstatymus, visiškai saugančius savo šalies piliečius nuo aplinkos tabako dūmų poveikio.

Draudimas rūkyti, regis, pagerino patalpų oro kokybę. Aplinkos tabako dūmų teršalų viešose vietose mažėja. Pavyzdžiui, Airijos Respublikoje prieš įvedant ir įvedus draudimą rūkyti atlikti oro teršalų matavimai Dublino viešose vietose parodė, kad kai kurių teršalų, kurių yra aplinkos tabako dūmuose, sumažėjo iki 88 proc.

Kaip ir lauko teršalai, patalpų oro teršalai daro poveikį ne tik sveikatai. Jie susiję ir su didelėmis ekonominėmis sąnaudomis. Apskaičiuota, kad vien aplinkos tabako dūmų poveikis ES darbo vietose 2008 m. lėmė apie 1,3 milijardų eurų sąnaudas, skiriamas tik medicininėms išlaidoms, ir apie 1,1 milijonų eurų netiesiogines išlaidas, siejamas su darbo našumo nuostoliais.

Patalpų oro tarša

Patalpų orą teršia ne tik tabako dūmai

Rūkymas nėra vienintelė užteršto patalpų oro priežastis. Nyderlandų Visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto (RIVM) darbuotojas Erikas Lebretas sako: „Oro tarša nesibaigia ties mūsų durų slenksčiu. Daugelis lauko teršalų prasiskverbia į namus, kuriuose praleidžiame didesnę dalį savo laiko. Patalpų oro kokybę neigiamai veikia daug kitų veiksnių, įskaitant virimą, malkomis kūrenamas krosnis, žvakių ir smilkalų deginimą, plataus vartojimo prekių, kaip antai vaško, paviršiaus valymo priemonių, statybinių medžiagų, kaip antai medienos plokščių formaldehidų, ir daugelyje medžiagų esančių antipirenų naudojimą. Prie to prisideda ir iš dirvos ir statybinių medžiagų išsiskiriantis radonas“.

Europos šalys stengiasi susidoroti su kai kuriais patalpų ir lauko oro taršos šaltiniais. Pasak E. Lebreto, „bandome labiau toksiškas medžiagas pakeisti mažiau toksiškomis arba, kaip medienos plokščių formaldehidų atveju, rasti emisiją mažinančius procesus. Kitas pavyzdys – tam tikrų sienoms statyti naudojamų radoną išskiriančių medžiagų naudojimo mažinimas. Šios medžiagos buvo naudojamos praeityje, tačiau šiuo metu jų naudojimas yra apribotas“.

Įstatymai nėra vienintelis būdas pagerinti oro, kuriuo kvėpuojame, kokybę: visi turime imtis priemonių kontroliuoti ir mažinti patalpų ore esančių dalelių ir cheminių medžiagų kiekį.

Nedideli veiksmai, pavyzdžiui, uždarų patalpų vėdinimas, gali padėti gerinti mus supančio oro kokybę. Tačiau kai kurie gerų ketinimų vedami veiksmai gali turėti neigiamų pasekmių. E. Lebretas pataria: „Patalpas turime vėdinti, tačiau ne per dažnai, kadangi taip išeikvojame daug energijos. Dėl to išauga šilumos poreikis ir sunaudojamas iškastinio kuro kiekis, vadinasi, oras teršiamas dar labiau. Reikia pagalvoti, kaip apskritai praktiškiau panaudoti savo išteklius“.

Daugiau informacijos

Geographical coverage

[+] Show Map

kategorijoje: ,

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33151 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100