Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Signalai - Oras, kuriuo kvėpuojame / Signalai 2013 / Straipsniai / Europos oras šiandien

Europos oras šiandien

Pakeisti kalbą
Per pastaruosius dešimtmečius Europa pagerino savo oro kokybę. Daugelio teršalų išmetimas sėkmingai pažabotas, tačiau kietosios dalelės ir ypač ozonas vis dar kelia didelį pavojų Europos gyventojų sveikatai.
ImaginAIR:  Žmogus ...

ImaginAIR: Žmogus ...  Image © Justine Lepaulard

Daugelyje miestų dabar tarša tokia didelė, kad naktį beveik nesimato žvaigždžių.

Justine Lepaulard, Prancūzija (ImaginAIR)

1952 m. gruodžio 4 d., Londonas. Miestą apgaubė tirštas rūkas, vėjas nurimo ir oras mieste kelias dienas išliko ramus. Iš deginamų anglių į aplinkos orą išsiskyrė didelis kiekis sieros oksidų, kurie rūkui suteikė gelsvą atspalvį. Ligoninės kaipmat prisipildė kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių. Pačiu blogiausiu metu matomumas įvairiose vietose buvo toks prastas, kad žmonės negalėjo matyti nė savo pėdų. Apskaičiuota, kad atmetus vidutinį mirčių skaičių Didysis Londono smogas papildomai nusinešė apie 4 000–8 000 žmonių, daugiausia vaikų ir pagyvenusių žmonių, gyvybes.

Didelis oro užterštumas didžiuosiuose Europos pramoniniuose miestuose XX amžiuje buvo gana įprastas reiškinys. Kietasis kuras, ypač anglys, buvo dažnai naudojamas gamyklose ir namams šildyti. Žiemos sąlygoms ir meteorologiniams veiksniams kartu veikiant, virš miestų dažnai kelias dienas, savaites, o kartais mėnesius išsilaikydavo teršalų debesys. Londonas užterštu oru garsėja jau nuo XVII amžiaus. XX amžiuje smogas imtas laikyti vienu iš Londono bruožų ir dažnai minimas net literatūroje.

London smog

(c) Ted Russell|Getty Images

Taikytos priemonės iš tiesų pagerino oro kokybę

Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Po Didžiojo smogo išaugus visuomenės ir politikų sąmoningumui priimti įstatymai, kurių tikslas buvo sumažinti oro taršą iš stacionarių šaltinių – namų, prekybos ir pramonės įmonių. Septintojo dešimtmečio pabaigoje daugelis šalių – ne tik Jungtinė Karalystė – priėmė pirmuosius įstatymus oro taršai apriboti.

Per 60 metų nuo Didžiojo smogo Europos oro kokybė pastebimai pagerėjo, daugiausia dėl veiksmingų nacionalinių, Europos ir tarptautinių teisės aktų.

Kartais oro taršos problemas pavyksta išspręsti tik bendradarbiaujant tarptautiniu mastu. Septintajame dešimtmetyje tyrimai parodė, kad rūgštusis lietus, sukėlęs Skandinavijos upių ir ežerų rūgštėjimą, formavosi dėl Europos kontinentinėje dalyje į orą išmetamų teršalų. Tai supratus, parengtas pirmasis tarptautinis teisiškai įpareigojantis dokumentas oro taršos problemai plačiu regioniniu mastu spręsti, būtent Jungtinių Tautų Ekonominės komisijos parengta 1979 m. Europos Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija (TTOTPK).

Technologijų tobulinimas, iš dalies paskatintas įstatymų, taip pat padėjo gerinti Europos oro kokybę. Pavyzdžiui, kuro sunaudojimo atžvilgiu automobilių varikliai tapo našesni, naujuose dyzeliniuose automobiliuose įrengti kietųjų dalelių filtrai, pramonės įmonės ėmė naudoti vis daugiau efektyviai taršą mažinančių įrenginių. Kitos priemonės, kaip antai spūsčių mokesčiai ir mokesčių lengvatos ekologiškiems automobiliams, taip pat buvo ganėtinai sėkmingos.

Kai kurių išmetamų oro teršalų, pavyzdžiui, sieros dioksido, anglies monoksido ir benzeno, kiekiai gerokai sumažėjo. Dėl to aiškiai pagerėjo aplinkos oro kokybė ir tuo pačiu visuomenės sveikata. Pavyzdžiui, perėjimas nuo anglių prie gamtinių dujų padėjo sumažinti sieros dioksido koncentracijas: 2001– 2010 m. sieros dioksido koncentracijos ES sumažėjo perpus.

Dar vienas teisės aktais sėkmingai pažabotas teršalas yra švinas. 1920 m., norint išvengti vidaus degimo variklių gedimų, transporto priemonėse imtas naudoti etiliuotas benzinas. Į orą išmetamo švino poveikis sveikatai tapo žinomas tik praėjus dešimtmečiams. Švinas žalingas organams ir nervų sistemai ir trikdo vaikų intelektinį vystymąsi. Nuo aštuntojo dešimtmečio Europos ir tarptautiniu lygiu taikomos priemonės leido palaipsniui nutraukti švino priedų maišymą į transporto priemonėse naudojamą benziną. Šiuo metu beveik visų švino koncentraciją aplinkos ore stebinčių stočių surenkamais duomenimis, švino koncentracija yra gerokai mažesnė už ES teisės aktais nustatytą ribą.

Kokia padėtis dabar?

Kitų teršalų atžvilgiu taikomų priemonių rezultatai ne tokie aiškūs. Mūsų atmosferoje vykstančios reakcijos ir mūsų priklausomybė nuo tam tikrų ekonominės veiklos rūšių apsunkina šių teršalų problemų sprendimą.

Kitas sunkumas kyla dėl to, kaip teisės aktai įgyvendinami ir vykdomi ES šalyse. ES oro kokybės teisės aktai dažniausiai nustato tikslus arba tam tikrų medžiagų koncentracijų ribines vertes, tačiau šalims paliekama teisė pačioms spręsti, kaip jos sieks nustatytų tikslų.

Kai kurios šalys ėmėsi daug veiksmingų priemonių oro taršos problemoms spręsti, kitos taikė mažiau priemonių arba jų taikomos priemonės pasirodė esančios ne tokios veiksmingos. Iš dalies tai gali būti susiję su nevienodais kontrolės laipsniais ir vykdymo užtikrinimo gebėjimais šalyse.

Kita oro taršos kontrolės problema kyla dėl laboratorinių tyrimų patikrinimų ir realių gamybinių sąlygų neatitikties. Kalbant apie konkretiems sektoriams, pavyzdžiui, transporto ar pramonės, parengtus teisės aktus, tenka konstatuoti, kad idealioje laboratorinėje aplinkoje patikrintos technologijos gali atrodyti ekologiškesnės ir efektyvesnės, nei yra realiomis aplinkybėmis.

Be to, neturėtume pamiršti, kad naujos vartojimo tendencijos ar su oru ‘nesusiję politiniai sprendimai irgi gali turėti nenumatytų padarinių Europos oro kokybei.

ImaginAIR: Agricultural traditions that harm

(c) Cristina Sînziana, ImaginAIR/EEA

"Rumunijoje vis dar gajus senovinis ražienų deginimo paprotys kaimo vietovėse. Tai – būdas išvalyti vietai naujam, gausiam javų derliui užauginti. Tai ne tik neigiamai veikia gamtą, bet ir kenkia vietos bendruomenės sveikatai. Kadangi deginant dalyvauja nemažai žmonių ugniai suvaldyti, poveikis yra labai specifinis."
Cristina Sînziana Buliga, Rumunija

Kietųjų dalelių poveikis miestuose vis dar didelis

Dabartiniai ES ir tarptautiniai teisės aktai, skirti kietųjų dalelių kiekiams mažinti, išskiria dvi dalelių dydžio kategorijas: 10 mikronų skersmens arba mažesnes ir 2,5 mikronų skersmens arba mažesnes (KD10 ir KD2,5), – ir taiko jas tiesiogiai išmetamoms dalelėms bei išmetamoms pirminėms dujoms.

Mažinant išmetamų kietųjų dalelių kiekį, Europoje pasiekta daug. 2001–2010 m. tiesiogiai išmetamų KD10 ir KD2,5 kiekis Europos Sąjungoje sumažėjo 14 proc., o 32 EAA šalyse – 15 proc.

ES taip pat sumažėjo išmetamų kietųjų dalelių pirmtakų: sieros oksidų – 54 proc. (44 proc. 32 EAA šalyse), azoto oksidų – 26 proc. (23 proc. 32 EAA šalyse), amoniako – 10 proc. (8 proc. 32 EAA šalyse).

Tačiau šis išmetamų dalelių kiekio sumažėjimas ne visuomet lėmė mažesnį kietųjų dalelių poveikį. Europos miestų gyventojų dalis, patirianti didesnių nei ES teisės aktais nustatytų ribinių KD10 koncentracijų poveikį, išliko didelė (18–41 proc. 15 ES šalių ir 23–41 proc. 32 EAA šalyse) ir tik nežymiai sumažėjo pastarąjį dešimtmetį. Palyginus su sugriežtintomis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis seka, jog daugiau kaip 80 proc. ES miestų gyventojų patiria ypatingai didelės KD10 koncentracijos poveikį.

Taigi, jei teršalų išmetama pastebimai mažiau, kodėl kietųjų dalelių poveikis Europoje vis dar didelis? Tam tikroje teritorijoje arba iš tam tikrų šaltinių išmetamų teršalų kiekio sumažinimas savaime nelemia mažesnės teršalų koncentracijos. Kai kurie teršalai gali išsilaikyti atmosferoje ilgai ir nukeliauti iš vienos šalies į kitą, iš vieno žemyno į kitą, o kartais net paplisti po visą pasaulį. Dalelių ir jų pirmtakų tarpžemyninės pernašos gali būti viena iš priežasčių, kodėl Europos oras nepagerėjo tiek, kiek sumažėjo kietųjų dalelių ir jų pirmtakų emisija.

Kita nuolatinių didelių kietųjų dalelių koncentracijų priežastis gali būti mūsų vartojimo įpročiai. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais anglių ir medienos kuro deginimas mažose krosnelėse namams šildyti buvo pagrindinis KD10 taršos šaltinis kai kuriose miestų zonose, ypač Lenkijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje. Iš dalies tą lėmė aukštos energijos kainos, skatinančios mažas pajamas gaunančius namų ūkius rinktis pigesnes alternatyvas.

Ozonas – košmaras karštomis vasaros dienomis?

2001–2010 m. Europa taip pat sėkmingai sumažino ozono pirmtakų emisiją. ES azoto oksidų emisija sumažėjo 26 proc. (23 proc. 32 EAA šalyse), lakiųjų organinių junginių be metano – 27 proc. (28 proc. 32 EAA šalyse), o anglies monoksido – 33 proc. (35 proc. 32 EAA šalyse).

Kaip ir kietųjų dalelių atveju, į atmosferą išmetamų ozono pirmtakų sumažėjo, tačiau atitinkamo didelės ozono koncentracijos sumažėjimo nepastebėta. Tą iš dalies lėmė tarpžemyninės ozono ir jo pirmtakų pernašos. Reljefas ir kasmet kintančios meteorologinės sąlygos, pavyzdžiui, vėjai ir temperatūra, taip pat turi įtakos.

Nors vasaros mėnesiais ozono koncentracija aukščiausią lygį pasiekia nebe taip dažnai, ozono poveikis miestų gyventojams vis dar didelis. 2001–2010 m. 15–61 proc. ES miestų gyventojų patyrė didesnės nei ES nustatytos tikslinės vertės ozono koncentracijos poveikį – daugiausia Pietų Europoje, kur vasaros šiltesnės. Beveik visi ES miestų gyventojai patyrė didesnį ozono poveikį nei sugriežtintose Pasaulio sveikatos organizacijos gairėse rekomenduojamas. Apskritai, ozono poveikis labiau būdingas Viduržemio jūros regionams nei šiaurinei Europos daliai.

Tačiau aukštos ozono koncentracijos vasaros mėnesiais pastebimos ne tik miestuose. Stebėtina, kad ozono koncentracijos turi tendenciją būti didesnės kaimo vietovėse, nors čia jų poveikį junta mažiau žmonių. Miesto zonoms paprastai būdingas didesnis eismo srautas nei kaimo vietovėms. Vienas kelių transporto priemonių išmetamų teršalų vykstant cheminei reakcijai suardo ozono molekules ir gali lemti mažesnę ozono koncentraciją miesto zonose. Tačiau didesnis eismo srautas lemia didesnę kietųjų dalelių koncentraciją miestuose.

ImaginAIR: Sustainable and beautiful

(c) Jerome Prohaska, ImaginAIR/EEA

Teisės aktai išmetamų teršalų kiekiui sumažinti

Kadangi dalis teršalų gali atkeliauti iš kitos šalies, kai kurių kietųjų dalelių ir ozono pirmtakų koncentracijas reguliuoja Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Geteborgo protokolas (TTOTPK konvencija).

2010 m. 12 ES šalių ir visa ES viršijo vieno ar kelių konvencijos reguliuojamų į atmosferą išmetamų teršalų (azoto oksidų, amoniakų, sieros dioksido ir lakiųjų organinių junginių be metano) ribas (leistiną teršalų kiekį). Azoto oksidų limitą viršijo 11 iš 12 šalių.

Panaši padėtis ir ES teisės aktais reguliuojamų teršalų atžvilgiu. Nacionalinių emisijų limitų direktyva reguliuoja tų pačių keturių teršalų išmetimą kaip ir Geteborgo protokolas, tačiau joje kai kurioms šalims nustatytos griežtesnės ribos. Pastarieji oficialūs direktyvos taikymo duomenys rodo, kad 12 ES šalių 2010 m. viršijo privalomas išmetamų azoto oksidų ribas. Kai kurios šių šalių taip pat viršijo vieno ar kelių kitų trijų teršalų joms nustatytas ribas.

Iš kur atsiranda oro teršalai?

Išmatuoti ir kontroliuoti žmogaus veiklos įtaką oro teršalų formavimuisi kur kas lengviau nei gamtinių šaltinių daromą, tačiau žmogaus įtaka labai nevienoda priklausomai nuo teršalo. Kuro deginimas yra vienas pagrindinių taršos šaltinių įvairiuose ekonomikos sektoriuoses, pradedant kelių transportu ir namų ūkiais ir baigiant energijos naudojimu ir gamyba.

Kitas svarbus tam tikrų teršalų plitimo veiksnys yra žemės ūkis. Apie 90 proc. amoniako emisijų ir 80 proc. metano emisijų lemia žemės ūkio veikla. Kiti metano šaltiniai yra atliekos (sąvartynai), anglių kasyba ir tolimosios dujų pernašos.

Daugiau kaip 40 proc. azoto oksidų išmeta kelių transportas, tuo tarpu 60 proc. sieros oksidų išmetama gaminant ir paskirstant energiją EAA šalyse ir bendradarbiaujančiose šalyse. Komercinės, valstybinės ir viešosios paskirties pastatai ir namų ūkiai išmeta maždaug pusę KD2,5 ir anglies monoksido kiekio.

Tampa aišku, kad prie oro taršos prisideda daug įvairių ekonomikos sektorių. Aplinkos oro kokybės klausimų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus galbūt nebus dažnai minimas laikraščių antraštėse, tačiau neabejotinai padės pagerinti Europos oro kokybę.

Oro taršos šaltiniai Europoje

Visuomenė stebi oro kokybę

Tema, pastaraisiais metais iš tikrųjų sulaukusi daug tarptautinės žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio, yra aplinkos oro kokybė dideliuose miestuose, ypač rengiančiuose olimpines žaidynes.

Imkime Pekiną. Miestas garsėja ir sparčiai augančiais dangoraižiais, ir užterštu oru. 1998 m., trejus metus prieš oficialiai tapdamas olimpinių žaidynių šeimininku, Pekinas ėmė sistemingai kontroliuoti oro taršą. Prieš žaidynes valdžios institucijos ėmėsi konkrečių priemonių oro kokybei pagerinti. Pasenę taksi automobiliai ir autobusai buvo pakeisti, o teršiančios įmonės buvo perkeltos į kitą vietą arba uždarytos. Likus kelioms savaitėms iki žaidynių pradžios mieste buvo sustabdyti statybos darbai ir apribotas automobilių eismas.

Vienas žymiausių Kinijos klimato specialistų profesorius C. S. Kiangas apie oro kokybę per Pekino žaidynes sakė: „Per pirmąsias žaidynių dienas KD2,5, t. y. smulkiųjų dalelių, kurios įsiskverbia į plaučius, koncentracija buvo apytikriai 150 μg/m3. Antrą dieną ėmė lyti, pakilo vėjas ir KD2,5 kiekis smarkiai sumažėjo, o po to laikėsi apytikriai 50 μg/m3, t. y. dvigubai viršijo PSO gairėse numatytą 25 μg/m3 ribą“.

London marathon

(c) Rob Ewen | iStock

Panaši diskusija buvo surengta Jungtinėje Karalystėje prieš Londono 2012 m. olimpines žaidynes. Ar oro kokybė bus pakankamai gera žaidynėse dalyvaujantiems lengvaatlečiams, ypač maratono bėgikams ir dviratininkams? Mančesterio universiteto duomenimis, Londono olimpinės žaidynės neapsiėjo be taršos, tačiau jos, ko gero, buvo mažiausiai taršos patyrusios pastarųjų metų žaidynės. Prie to prisidėjo palankios oro sąlygos ir tinkamas planavimas. Tai iš tiesų didelis pasiekimas, palyginti su 1952 m. Londonu.

Deja, išjungus olimpines švieslentes oro taršos problemos neišnyksta. Pirmosiomis 2013 m. dienomis Pekiną vėl apgaubė smarkiai užterštas oras. Oficialių sausio 12 d. matavimų duomenimis, KD2,5 koncentracijos viršijo 400 μg/m3, o neoficialūs įvairių vietų rodmenys siekė 800 μg/m3.

Daugiau informacijos

Geographical coverage

[+] Show Map

kategorijoje: ,

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33048 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100