Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Informacija spaudai / Informaciniai pranešimai / Europoje karšta - klimato kaita tampa svarbiausia aplinkosaugos problema

Europoje karšta - klimato kaita tampa svarbiausia aplinkosaugos problema

Pakeisti kalbą
Politikos formuotojai, įmonės ir asmenys privalo jau dabar spręsti įvairiausius aplinkosaugos klausimus, arba vėliau teks mokėti labai didelę kainą

PRANEŠIMAS SPAUDAI - Briuselis, 2005 m. lapkričio 29 d.

Europoje karšta - klimato kaita tampa svarbiausia aplinkosaugos problema



Politikos formuotojai, įmonės ir asmenys privalo jau dabar spręsti įvairiausius aplinkosaugos klausimus, arba vėliau teks mokėti labai didelę kainą

Duomenys rodo, kad karščiausi buvo 1998, 2002, 2003 ir 2004 metai. Vien per 2003 metų vasarą ištirpo dešimt procentų ledynų Alpėse. Jeigu tokios tendencijos tęsis ir toliau, trys ketvirtadaliai Šveicarijos sniegynų ištirps iki 2050 metų. Naujojoje Europos aplinkos agentūros (EAA), kurios buveinė yra Kopenhagoje, ataskaitoje teigiama, kad Europoje tokio masto klimato pokyčių nebuvo 5 000 metų.

Leidinyje 'Europos aplinka: 2005 m. būklė ir perspektyvos', kuriame pateikiamas 31 valstybės įvertinimas per penkerių metų laikotarpį, apžvelgiama Europos aplinka ir akcentuojamos problemos, tarp kurių yra ir klimato kaita. Iš kitų nerimą keliančių sričių galima paminėti biologinę įvairovę, jūrines ekosistemas, žemės ir vandens išteklius, oro taršą ir sveikatą. Pirmą kartą ataskaitoje pateikiama kiekvienos šalies analizė, nurodant veiklos rodiklius ir lyginant visas dalyves: 25 ES valstybes nares bei Bulgariją, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, Rumuniją, Turkiją ir Šveicariją.

Ataskaitoje teigiama, kad XX amžiuje vidutinė temperatūra Europoje padidėjo 0,95 laipsnio Celsijaus. Tai 35 proc. daugiau nei vidutinis pasaulinis padidėjimas, kuris lygus 0,7 laipsniams, o temperatūra kils ir toliau. ES pripažįsta šią problemą ir nustatė tikslą apriboti pasaulinį temperatūros didėjimą, kad ji būtų tik 2 laipsniais didesnė už ikipramoninių laikų temperatūrą.

'Jeigu per kelis artimiausius dešimtmečius netaikysime veiksmingų priemonių, dėl pasaulinio atšilimo pradės tirpti ledynai šiaurėje ir plėstis dykumų plotai pietuose. Visi žemyno gyventojai gali susitelkti jo centre. Net jeigu pavyks apriboti pasaulinį atšilimą iki ES nustatyto 2 laipsnių padidėjimo, gyvensime tokiomis klimato sąlygomis, kuriomis žmonės dar niekuomet negyveno. Būtina dar labiau mažinti išmetamų teršalų kiekį', - pabrėžia EAA vykdančioji direktorė Jacqueline McGlade.

Ataskaitoje teigiama, kad ES priimti teisės aktai aplinkosaugos srityje buvo veiksmingi. Mes išvalėme vandenį ir orą, palaipsniui atsisakėme kai kurių ozono sluoksnį mažinančių medžiagų ir du kartus padidinome perdirbamų atliekų kiekį. Taip pat turime automobilius, kurie mažiau teršia aplinką. Jeigu pastaruosius dvidešimt metų nebūtų naudojami kataliziniai konverteriai, kurie nepaprastai pagerino padėtį, tam tikrų išmetamų teršalų kiekiai būtų dešimt kartų didesni nei dabar. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad prireikė nuo dešimties iki dvidešimties metų kol šios priemonės davė rezultatų.

Šias sėkmingas aplinkosaugines priemones dabar keičia asmeninių vartojimo įpročių pokyčiai. Europiečiai gyvena ilgiau, vis daugiau žmonių gyvena vieni, todėl didėja gyvenamojo ploto paklausa. Nuo 1990 iki 2000 metų Europoje buvo užstatyta daugiau kaip 800 tūkst. hektarų. Šis plotas tris kartus didesnis nei Liuksemburgo teritorija. Jeigu tokia tendencija išliks ir toliau, miestų teritorija padidės dvigubai vos per vieną šimtmetį. Ataskaitoje teigiama, kad labai svarbu sutramdyti padriką miestų plėtrą, jeigu norime apsaugoti gamtos išteklius.

Keliaujame vis toliau ir dažniau, o planetos gamtos išteklių sunaudojame du kartus daugiau nei sunaudojama vidutiniškai pasaulyje. Transportas yra greičiausiai augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis, kuris artimiausioje ateityje tokiu ir išliks. Pavyzdžiui, manoma, kad skrydžių skaičius nuo dabar iki 2030 metų padidės dvigubai. Todėl neabejotinai paliekame savo pėdsaką ir už Europos ribų, mažindami gamtos išteklius ir darydami žalą pasaulio aplinkai.

'Eurobarometro' apklausos rodo, kad daugiau kaip 70 procentų europiečių norėtų, kad sprendimus priimantys asmenys vienodai vertintų aplinkosaugos, ekonominę ir socialinę politikas. Siekiant atsižvelgti į šias nuomones, ataskaitoje akcentuojama, kad politikos formuotojai turi bendradarbiauti vieni su kitais Europos, nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis. Jie turi apjungti įvairių sektorių - transporto, žemės ūkio ir energetikos - aplinkosauginius aspektus ir sukurti sistemą, kurioje galėtų veikti pavieniai asmenys ir įmonės.

'Politikos formuotojai turi būti toliaregiški. Reikia palaipsniui pereiti nuo darbo ir investicijų apmokestinimo prie taršos bei neefektyvaus medžiagų ir žemės naudojimo apmokestinimo. Taip pat reikia pertvarkyti transporto, būsto, energetikos ir žemės ūkio subsidijavimo sistemas. Mums reikalingos subsidijos, skatinančios tvarias praktikas ir efektyvias technologijas', - teigia profesorė J. McGlade.

'Jeigu bus taikomos reikiamos paskatos, tokios reformos užtikrins didesnes investicijas, daugiau diegiamų naujovių ir konkurencingumo. Jau matome, kaip tai įgyvendinama praktiškai kai kuriose šalyse ir sektoriuose. Europoje įvedus didelius mokesčius benzinui ir griežtus reguliavimo standartus, automobiliai pastaraisiais dešimtmečiais beveik du kartus efektyviau naudoja kurą nei Amerikos keliais važinėjantys automobiliai. Mes jau matome neveiklumo, kuris turi neigiamos įtakos žmonių gyvenimui ir aplinkai, kainą, iliustruojamą tokiais pavyzdžiais kaip žuvų išteklių mažėjimas, asbesto naudojimas statybose, rūgštūs lietūs ir švinas benzine. Žvelgiant į ateitį, turime veikti jau dabar', - priduria profesorė J. McGlade.

Pastabos redaktoriui:

Apie Europos aplinkos agentūrą (EAA): EAA būstinė yra Kopenhagoje. Agentūra siekia padėti užtikrinti žymų ir įvertinamą Europos aplinkos pagerėjimą teikdama savalaikę, tikslinę, tinkamą ir patikimą informaciją politikos formuotojams ir visuomenei.

Viena iš EAA funkcijų yra kas penkerius metus rengti išsamią Europos aplinkos būklės apžvalgą. Leidinį 'Europos aplinka: 2005 m. būklė ir perspektyvos', kurią sudaro:

  • Integruotas Europos aplinkos įvertinimas, kuriame yra skyriai, skirti:
    • aplinkai ir gyvenimo kokybei
    • žemei
    • klimato kaitai
    • oro kokybei ir sveikatai
    • gėlo vandens ištekliams
    • jūroms ir pakrantėms
    • dirvožemiui
    • biologinei įvairovei ir ekosistemoms
    • aplinkai ir ekonomikos sektoriams
    • perspektyvoms
  • Pagrindiniai rodikliai- tai nedidelis skaičius pastovių rodiklių, kuriuos naudojame vertinant politikos efektyvumą, pavyzdžiui, pažangą siekiant Kioto protokolo tikslų. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas yra pagrindinio rodiklio pavyzdys. Rodikliai teikia savalaikę ir tinkamą informaciją apie tendencijas ir pokyčius, kurie vyksta aplinkoje.
  • Atskirų šalių analizė grindžiama devyniais iš pagrindinių rodiklių. Analizė leidžia palyginti šalių veiklos rezultatus pagal 'šalies vertinimo kortelę'; be to, pridedama pačių šalių pateikta informacija.

    Šalių analizės buvo parengtos EAA bendradarbiaujant su šalimis ir siekiant vertinimo kortelės analizę papildyti pačios šalies perspektyvomis. Į vertinimo kortelę įtraukiamus rodiklius parenka EAA, o jie nebūtinai atspindi atskirų šalių prioritetus. Siekiant padėti geriau suprasti problemas šalies lygmeniu, kai kurie pateikiami duomenys yra paimti iš nacionalinių šaltinių, todėl jie gali būti nevisiškai palyginami su Eurostato, EAA ar kitų tarptautinių organizacijų duomenimis. EAA prisiima atsakomybę už galutinį rezultatą.
  • Sužinokite savo šalies rezultatus skaitydami ataskaitos C dalį.
  • Šalys, kurios vertinamos ataskaitoje: 25 ES valstybės narės (Austrija, Belgija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė) bei Bulgarija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Rumunija ir Turkija.


Interneto nuorodos


Su ataskaita galite susipažinti čia:
http://reports.eea.europa.eu/state_of_environment_report_2005_1/

Santrauka:
http://reports.eea.europa.eu/state_of_environment_report_2005_1/en/soer_files/LT-summary.pdf

Šalies poţiűris:
http://reports.eea.europa.eu/state_of_environment_report_2005_1/en/soer_files/LT-countryprofile.pdf

Vertinimo balais sistema:
http://reports.eea.europa.eu/state_of_environment_report_2005_1/en/soer_files/LT-scorecard.pdf


Informacija kontaktams

Žiniasklaidos atstovams:

Brendan Killeen
Atstovas žiniasklaidai
Ryšių ir bendrųjų reikalų skyrius
Tel.: +45 33 36 72 69
Mob.: +45 23 68 36 71

Teresa Ruch Olsen
Atstovas žiniasklaidai
Ryšių ir bendrųjų reikalų skyrius
Tel.: +45 33 36 71 59
Mob.: +45 23 68 36 69

Marion Hannerup
Ryšių ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovė
Tel.: +45 33 36 71 60
Mob.: +45 51 33 22 43

For public enquiries

EEA Information Centre

Enquiry form (English)


Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33086 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100