Europos aplinka 2015 m.: ateities gerovė priklauso nuo drąsesnių žingsnių politikos, žinių, investicijų ir inovacijų srityse

Pakeisti kalbą
Press Release Paskelbta 2015-02-23 Paskutinį kartą keista 2016-07-15 11:22
Europos aplinkos ir klimato politika davė didelės naudos: aplinka ir gyvenimo kokybė pagerėjo, kartu buvo skatinamos inovacijos, darbo vietų kūrimas ir augimas. Nepaisant šių laimėjimų, Europoje vis dar susiduriama su įvairiais tebesančiais ir didėjančiais aplinkosaugos srities iššūkiais. Siekiant įveikti šiuos iššūkius, prireiks iš esmės pakeisti gamybos ir vartojimo sistemas, kurios yra pagrindinė aplinkosaugos problemų priežastis.

 Image © EEA, Keith Arkins, Alexander Goranov

Iš mūsų analizės matyti, kad pastaraisiais metais, įgyvendinant Europos politiką, sėkmingai įveikti daugelis aplinkosaugos srities iššūkių. Bet ji taip pat rodo, kad mes ir toliau kenkiame gamtinėms sistemoms, kurios užtikrina mūsų gerovę.

Hans Bruyninckx, EAA vykdomasis direktorius

Tai tik kelios iš minčių, kurios pateikiamos šiandien skelbiamoje ataskaitoje „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015 m.“ (SOER 2015). Ataskaitą kas penkerius metus rengia Europos aplinkos agentūra. SOER 2015 – tai bendras Europos aplinkos vertinimas. Jis taip pat apima pasaulio, regiono ir šalies lygmens vertinimus ir duomenis bei kryžminius šalių palyginimus.

Didelė ES politikos nauda

Šiandien europiečiai kvėpuoja švaresniu oru ir vartoja švaresnį vandenį, į sąvartynus patenka mažiau atliekų ir perdirbama daugiau išteklių. Vis dėlto Europai dar toli iki 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatyto tikslo iki 2050 m. „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“. Nors gamtos išteklius naudojame veiksmingiau nei anksčiau, išteklius, kuriais pasikliaujame tiek Europoje, tiek visame pasaulyje, mes tebeniokojame. Tokios problemos kaip biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita kaip ir anksčiau kelia didelę grėsmę.

EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx sakė: „Iš mūsų analizės matyti, kad pastaraisiais metais, įgyvendinant Europos politiką, sėkmingai įveikti daugelis aplinkosaugos srities iššūkių. Bet ji taip pat rodo, kad mes ir toliau kenkiame gamtinėms sistemoms, kurios užtikrina mūsų gerovę. Gyventi tausojant planetą yra be galo sunku, tačiau tai gali teikti didžiulės naudos. Visapusiškai išnaudodami Europos gebėjimą diegti inovacijas, galėtume iš tikrųjų išlaikyti ekologinę pusiausvyrą ir pirmauti mokslo ir technologijų srityse, taip kurdami naujus pramonės sektorius ir sveikesnę visuomenę“.

Ataskaitoje SOER 2015 atkreipiamas dėmesys į tai, kad, siekiant paversti Europos 2050 m. viziją tikrove, reikia įgyvendinti platesnio užmojo politiką. Joje taip pat pabrėžiama, jog būtinas naujas požiūris, siekiant atsižvelgti į sisteminį daugelio aplinkosaugos problemų pobūdį. Pavyzdžiui, dėl išorinio spaudimo, taip pat dėl globalių tendencijų, gali sumažėti konkrečių politikos strategijų ir vietos lygmens aplinkosaugos valdymo veiksmų poveikis. Be to, daugelis aplinkosaugos iššūkių glaudžiai susiję su gamybos ir vartojimo sistemomis, kurios sukuria labai daug darbo vietų ir teikia pragyvenimo šaltinį, o pakeitus šias sistemas gali atsirasti įvairių išlaidų, taip pat galima gauti įvairios naudos. Teigiamus veiksmingumo pokyčius dažnai nusveria ir padidėjęs vartojimas.

Ataskaitoje prieita prie išvados, kad, nors bus itin svarbu visapusiškai įgyvendinti esamas politikos strategijas, nei šiuo metu vykdomos aplinkos politikos, nei ekonominio ar technologijomis pasiekto naudojimo veiksmingumo nepakaks Europos 2050 m. vizijai įgyvendinti.

Būtinybė iš esmės pertvarkyti svarbiausias sistemas

Siekiant įveikti sudėtingus iššūkius, su kuriais susiduria Europa, reikės platesnio užmojo politikos strategijų, taip pat geresnių žinių ir išmintingesnių investicijų, kurių tikslas būtų iš esmės pertvarkyti svarbiausias sistemas, kaip antai su maistu susijusias ir energetikos, būsto, transporto, finansų, sveikatos ir švietimo sistemas. Reikės vadovautis tokiomis strategijomis ir požiūriu, kuriais būtų siekiama mažinti spaudimą ir vengti galimos žalos, atkurti ekosistemas, įveikti socialinę ekonominę neteisybę bei prisitaikyti prie pasaulinių tendencijų, pvz., klimato kaitos ir išteklių išeikvojimo.

Dr. H. Bruyninckx tęsė: „Tam, kad iki 2050 m. gyventume darnioje planetoje, turime 35 metus. Tai gali atrodyti kaip tolima ateitis, tačiau norėdami pasiekti savo tikslą, veiksmų turime imtis dabar. Mūsų veiksmai ir investicijos turi būti dar nuoseklesni ir dar didesnio užmojo. Daugelis sprendimų, kuriuos priimame šiandien, nulems tai, kaip mes gyvensime 2050 m.“.

SOER 2015 Europos aplinka: svarbiausi duomenys ir tendencijos

Gamtos turtai

  • Įgyvendinant ES politiką sumažėjo tarša ir Europoje labai pagerėjo oro ir vandens kokybė. Vis dėlto tai, kad nuolat prastėja ekosistemų būklė, kelia grėsmę Europos ekonominiams rodikliams ir gerovei.
  • Biologinė įvairovė toliau nyksta. 60 proc. visų įvertintų saugomų rūšių  ir 77 proc. visų įvertintų buveinių tipų apsaugos būklė laikoma nepatenkinama. Europai nepavyks pasiekti 2020 m. tikslo sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.
  • Pastaraisiais metais gėlo vandens kokybė pagerėjo, tačiau 2015 m. maždaug pusės Europos gėlo vandens telkinių ekologinė būklė tikriausiai nebus įvertinta kaip gera.
  • Itin didelį rūpestį kelia jūrų ir pakrančių biologinė įvairovė. Grėsmę kelia jūros dugnui daroma žala, tarša, invazinės svetimos rūšys ir rūgštėjimas. Peržvejojimo mastai Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje sumažėjo, tačiau padėtis Viduržemio jūroje prastesnė – 2014 m. peržvejota 91 proc. įvertintų išteklių.
  • 2012 m. ekologinei žemdirbystei buvo naudojama mažiau nei 6 proc. Europos dirbamos žemės; padėtis skirtingose šalyse labai skiriasi.
  • Žvelgiant į ateitį numatoma, kad dėl klimato kaitos įtakos didės spaudimas ir stiprės neigiamas poveikis; manoma, kad pagrindiniai biologinės įvairovės nykimą skatinantys veiksniai taip pat neišnyks.

Išteklių naudojimo efektyvumas

  • 2007 m. nacionalinis išteklių sunaudojimas siekė 16,7 tonos vienam asmeniui, o 2012 m. – iš dalies dėl kai kuriose šalyse žlugusios statybos pramonės – jis sumažėjo iki 13,7 tonos.
  • Pastaraisiais metais atliekų tvarkymas pagerėjo. Susidaro ir į sąvartynus patenka mažiau atliekų. 2004–2012 m. 21 šalyje padidėjo perdirbamų atliekų kiekis, o 27 šalyse iš 31 (kurių duomenys surinkti) sumažėjo į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis. 2012 m. EAA šalys vidutiniškai perdirbo 29 proc. atliekų, palyginti su 22 proc. 2004 m.
  • Nuo 1990 m. išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 19 proc., nepaisant to, kad ekonominiai rodikliai išaugo 45 proc. Sunaudojama mažiau iškastinio kuro, taip pat sumažėjo transporto ir pramonės sektorių į aplinką išmetamų kai kurių teršalų kiekis.
  • 2008 m. finansų krizė ir vėliau prasidėję ekonominiai sunkumai taip pat turėjo įtakos tam, kad sumažėjo tam tikras poveikis aplinkai. Belieka stebėti, ar šie teigiami pokyčiai išliks.
  • Šiuo metu suderinta politika nėra pakankama, kad Europa pasiektų savo ilgalaikius tikslus aplinkosaugos srityje, pvz., sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc.

Sveikata ir gerovė

  • Įgyvendinant aplinkos politiką, pagerėjo geriamojo ir maudyklų vandens kokybė ir sumažėjo pagrindinių pavojingų teršalų poveikis.
  • Oro ir triukšmo tarša ir toliau stipriai veikia žmonių sveikatą miesto vietovėse. 2011 m. maždaug 430 000 ankstyvos mirties atvejų ES buvo siejami su smulkiųjų kietųjų dalelių poveikiu. Dėl triukšmo poveikio nuo širdies ligų kasmet per anksti miršta ne mažiau kaip 10 000 žmonių.
  • Didėjant cheminių medžiagų naudojimui, ypač gaminant vartojimo prekes, nustatyta, kad daugėja žmonių endokrininės sistemos ligų ir sutrikimų.
  • Manoma, kad teigiamų numatomų oro kokybės pokyčių nepakaks siekiant užkirsti kelią žalingam poveikiui, o klimato kaitos pasekmės sunkės.
  • Aplinkosaugos pramonės sektorius 2000–2011 m. išaugo daugiau kaip 50 proc. ir yra vienas iš nedaugelio sektorių, kurie po 2008 m. finansų krizės suklestėjo pagal įplaukas ir darbo vietų skaičių.

Pastabos redaktoriui

Apie EAA

Europos aplinkos agentūra (EAA) – tai Europos Sąjungos agentūra. Ji siekia remti darnų vystymąsi, padėti reikšmingai ir apčiuopiamai gerinti Europos aplinkos būklę, laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją politiką kuriantiems asmenims ir visuomenei. Agentūrai dirbti padeda 39 Europos šalis vienijantis Europos aplinkos informacijos ir stebėsenos tinklas (Eionet).

Apie SOER 2015

Ataskaita „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015 m.“ sudaryta iš dviejų ataskaitų ir 87 internete skelbiamų trumpų pranešimų. Ataskaitoje pateikiama apibendrinamoji ataskaita ir ataskaita „Globalių tendencijų vertinimas“, taip pat 11 internetinių pranešimų globalių tendencijų klausimais, 25 trumpi Europos lygmens pranešimai, devyni pranešimai su kryžminiu šalių palyginimu, 39 pranešimai apie pavienes šalis (parengti remiantis nacionalinėmis aplinkos būklės ataskaitomis) ir trys regiono lygmens pranešimai.

Ataskaitoje SOER 2015

  • pateikiamas išsamus, bendras Europos aplinkos būklės, tendencijų ir perspektyvų įvertinimas pasauliniame kontekste;
  • informuojama apie Europos aplinkos politikos įgyvendinimą 2015–2020 m.;
  • analizuojamos galimybės pakoreguoti esamas politikos strategijas (ir žinios, kuriomis remiantis tos politikos strategijos kuriamos), siekiant paversti tikrove Europos Sąjungos 2050 m. viziją gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales;
  • ši ataskaita parengta bendromis jėgomis, glaudžiai bendradarbiaujant suEionetir Europos Komisijos tarnybomis. Be to, ataskaitos tarpusavio vertinime dalyvavo kelios tarptautinės organizacijos.
  • www.eea.europa.eu/soer

Kontaktinė informacija

Žiniasklaidos atstovams:

Ms. Iben Stanhardt

Mr. Arthur Girling

+45 33 36 7168

iben.stanhardt@eea.europa.eu      

+45 33 36 71 09

arthur.girling@eea.europa.eu      

Susijusi informacija

Taip pat žr.

Geographic coverage

Albania, Austria, Belgium, Bosnia and Herzegovina, Bulgaria, Croatia, Cyprus, Czech Republic, Denmark, Estonia, Finland, France, Germany, Greece, Hungary, Iceland, Ireland, Italy, Kosovo (UNSCR 1244/99), Latvia, Liechtenstein, Lithuania, Luxembourg, Malta, Montenegro, Netherlands, Norway, Poland, Portugal, Romania, Serbia, Slovakia, Slovenia, Spain, Sweden, Switzerland, The Former Yugoslav Republic of Macedonia, Turkey, United Kingdom
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100