Asmeniniai įrankiai

kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Informacija spaudai / Informaciniai pranešimai / Akivaizdi klimato kaita Europoje: būtina imtis skubių prisitaikymo veiksmų

Akivaizdi klimato kaita Europoje: būtina imtis skubių prisitaikymo veiksmų

Pakeisti kalbą
Visuose Europos regionuose jaučiamas klimato kaitos poveikis, dėl kurio atsiranda įvairių padarinių visuomenei ir aplinkai. Ateityje tikimasi sulaukti dar daugiau tokių padarinių, kurie, kaip nurodoma šiandien paskelbtame naujausiame Europos aplinkos agentūros vertinime, gali sukelti didelių nuostolių.

 Image © istockphoto

Klimato kaita pasaulyje – realus reiškinys, kurio mastas ir greitis kaskart tampa vis akivaizdesni. Tai reiškia, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant namų ūkius, turi ne tik prisitaikyti, bet ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Jacqueline McGlade, EAA vykdomoji direktorė

Ataskaitoje Europa 2012 m. – klimato kaita, padariniai ir pažeidžiamumas daroma išvada, kad visoje Europoje pastebimas vidutinės oro temperatūros didėjimas, taip pat kritulių kiekio mažėjimas pietiniuose regionuose ir jų didėjimas Šiaurės Europoje. Grenlandijos ledyninė danga, Arkties jūros ledynai ir daugybė kitų Europos ledynų pamažu tirpsta, sniego danga mažėja, o dauguma amžinojo įšalo plotų atšilo.

Europoje pasitaikantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, karščio bangos, potvyniai ir sausros, pastaraisiais metais kelia vis daugiau nuostolių. Tam, kad šią tendenciją galėtume susieti su klimato kaita, reikia daugiau duomenų, o pagrindinė šio reiškinio priežastis – intensyvėjanti žmonių veikla padidintos rizikos teritorijose. Manoma, kad ateityje klimato kaita padidins šį pažeidžiamumo aspektą, nes prognozuojama, jog ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai taps smarkesni ir dažnesni. Ataskaitoje teigiama, kad nuostoliai nuolat didės, jei Europos šalys nesugebės prisitaikyti.

Ataskaitoje teigiama, kad vieniems regionams prisitaikyti prie klimato kaitos bus sunkiau, kitiems – lengviau. Iš dalies taip yra dėl skirtingo Europos šalių ekonominio išsivystymo lygio. Klimato kaitos poveikis šiuos skirtumus gali dar labiau padidinti.

„Klimato kaita pasaulyje – realus reiškinys, kurio mastas ir greitis kaskart tampa vis akivaizdesni. Tai reiškia, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant namų ūkius, turi ne tik prisitaikyti, bet ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, – sakė EAA vykdomoji direktorė Jacqueline McGlade.

Nustatyta klimato kaita ir būsimos prognozės – keletas pagrindinių išvadų

Pastarasis dešimtmetis (2002–2011 m.) Europoje buvo rekordiškai šiltas: žemyninės Europos temperatūra buvo 1,3° C laipsnio aukštesnė, palyginti su ikipramoninio laikotarpio vidurkiu. Remiantis įvairiomis modeliavimu pagrįstomis prognozėmis tikėtina, kad įpusėjus XXI a. Europos temperatūros vidurkis gali būti 2,5–4°C laipsniais aukštesnis, palyginti su 1961–1990 m. vidurkiu.

Karščio bangos užplūsta dažniau ir trunka ilgiau. Per pastarąjį dešimtmetį jos pasiglemžė dešimčių tūkstančių žmonių gyvybes. Ataskaitoje teigiama, kad artimiausius dešimtmečius prognozuojamų karščio bangų skaičius didės, todėl gali padidėti ir su jomis susijusių mirčių skaičius, nebent žmonės išmoktų prisitaikyti prie užplūstančio karščio. Tačiau prognozuojama, kad nuo šalčio mirusių žmonių skaičius daugelyje šalių turėtų mažėti.

Ataskaitoje teigiama, kad kritulių kiekis mažėja pietiniuose Europos regionuose, tačiau didėja jos šiaurinėje dalyje. Prognozuojama, kad šios tendencijos tęsis ir toliau. Spėjama, kad dėl klimato kaitos didės upių potvynių mastas, ypač Šiaurės Europoje, nes aukštesnė temperatūra paspartina hidrologinį ciklą. Vis dėlto, atsižvelgiant į istorinius duomenis apie potvynius, sudėtinga įrodyti, kad potvyniai kilo būtent dėl klimato kaitos.

Galima teigti, kad upių vagos dažniau išsausėja ir sunkesnius padarinius sukelia Pietų Europoje. Prognozuojama, kad minimalūs vandens srautai upių vagose vasarą pastebimai sumažės Pietų Europoje ir daugumoje kitų Europos regionų, tačiau šis sumažėjimas bus nevienodas.

Arktis šyla greičiau nei kiti regionai. Ypač žemas Arkties jūros ledynų lygis nustatytas 2007 m., 2011 m. ir 2012 m. Jis apytiksliai sumažėjo perpus, palyginti su minimalia apimtimi, nustatyta XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Grenlandijos ledyninė danga nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradėjo tirpti dvigubai greičiau. 2005–2009 m. laikotarpiu kasmet ištirpdavo vidutiniškai 250 mlrd. tonų šios ledyninės dangos masės. Nuo 1850 m. Alpių ledynai prarado apytiksliai du trečdalius savo masės, prognozuojama, kad šie ledynai ir toliau tirps.

Jūrų lygis kyla, o dėl audrų atsiranda pakrančių potvynių rizika. Visuotinis vidutinis jūros lygis XX a. kasmet kilo po 1,7 mm, o pastaraisiais dešimtmečiais – po 3 mm. Ateities prognozės labai skirtingos, tačiau tikėtina, kad XXI a. jūros lygis kils greičiau nei XX a. Vis dėlto jūros lygis Europos pakrantėse kyla skirtingai, pavyzdžiui, dėl atitinkamos vietos žemės judėjimo.

Ataskaitoje teigiama, kad neskaitant karščio padarinių sveikatai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitokį jo poveikį žmonių sveikatai. Klimato kaita labai padeda plisti tam tikroms ligoms. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos tam tikra erkių rūšis (lot. Ixodes ricinus) pasiekia vis tolesnius šiaurės regionus, o tolesnis atšilimas sudarytų palankesnes sąlygas kai kuriuose Europos regionuose veistis ligas pernešantiems uodams ir smėlinėms muselėms. Augalų apsidulkinimo sezonas yra ilgesnis ir prasideda 10 dienų anksčiau nei prieš 50 metų ir tai taip pat turi įtakos žmonių sveikatai.

Įvairiuose tyrimuose įvertinti plačiai paplitę augalų ir gyvūnų savybių pokyčiai. Pavyzdžiui, augalai kasmet pradeda žydėti anksčiau, vis anksčiau išsiskleidžia ir gėlo vandens fitoplanktono ir zooplanktono žiedai. Kitų gyvūnų ir augalų buveinės šyla, todėl jie migruoja į šiaurę arba į kalnuotas vietoves. Kadangi daugumos augalų ir gyvūnų rūšių migracijos mastai nėra tokie spartūs kaip klimato kaita, ateityje jos gali atsidurti ties išnykimo riba.

Nors Pietų Europoje gali būti mažiau vandens, kurį būtų galima panaudoti žemės ūkyje, kitose teritorijose pasėlių auginimo sąlygos gali pagerėti. Kai kurių javų rūšių auginimo sezonas Europoje pailgėjo ir prognozuojama, kad jis ilgės ir toliau. Be to, šiltuoju sezonu auginamų javų rūšys labiau paplis šiaurės platumose. Tačiau prognozuojama, kad dėl karščio bangų ir sausrų Vidurio ir Rytų Europoje kai kurių javų rūšių derlius sumažės.

Kylant temperatūrai taip pat sumažėjo šildymo poreikis, o tai leidžia taupyti energiją. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl karštesnių vasarų didėja šaldymui reikalingos energijos poreikis.

Bendroji informacija

Ataskaitoje siekiama visapusiškai atskleisti klimato kaitos padarinius Europoje, taip pat informuoti apie Europos Komisijos parengtą Europos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kuri bus paskelbta 2013 m. kovo mėn. Be to, EAA papildys šią strategiją ir pateiks atrinktų prisitaikymo veiksmų Europoje vertinimą, kuris bus paskelbtas 2013 m. pradžioje.

Svetainėje Climate-ADAPT galima rasti daug informacijos, kurios paskirtis – padėti kurti ir įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Geographic coverage

Europe
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100