Asmeniniai įrankiai

kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Straipsniai / Oro tarša. Ją įveikti padės žinios

Oro tarša. Ją įveikti padės žinios

Pakeisti kalbą
Topics: ,
„Turime gerų naujienų – per pastaruosius dešimtmečius pavyko žymiai sumažinti kai kurių oro teršalų kiekį. Tačiau šie teršalai, kurių kiekį pavyko sumažinti labiausiai, nėra patys žalingiausi žmogaus sveikatai ir aplinkai,“ – pažymi Europos aplinkos agentūros (EAA) oro kokybės vertinimo ir duomenų rengimo specialistas Valentin Foltescu. Paklausėme V. Foltescu, kokių priemonių EAA imasi oro kokybės srityje ir ką rodo naujausi duomenys.

 Image © EEA/ImaginAIR; Andrzej Bochenski

EAA sprendžia įvairiausius aplinkos apsaugos klausimus. O kaip agentūra bando spręsti oro kokybės problemas?

Trumpai tariant, mes vertiname lauko oro kokybę, tikriname, iš kur atsiranda teršalai, koks jų kiekis ir kaip jie veikia žmones ir aplinką. Kalbant tiksliau, mes analizuojame teršalų koncentracijos aplinkos ore lygio duomenis bei teršalų išmetimo duomenis – koks teršalų kiekis patenka į atmosferą. Taip pat vertiname įvairių teršalų poveikį gyventojams.

Oro kokybė visoje Europoje yra stebima tūkstančiuose stočių, kuriose sekamas įvairių teršalų koncentracijos lygis. Dauguma stočių duomenis perduoda į EAA prižiūrimą Europos oro kokybės duomenų bazę AirBase. Duomenų bazėje „AirBase“ saugoma 38 šioje sistemoje dalyvaujančių valstybių stebėjimo informacija ir duomenys apie daugiau kaip 100 oro teršalų. Vienuolika iš jų reglamentuojami ES oro kokybės teisės aktais.

Kai šalys pateikia duomenis, mes tikriname, ar duomenys yra suderinti ir ar atitinka ES teisės aktų nuostatas. Duomenys toliau kruopščiai tikrinami atliekant įvairius kokybės užtikrinimo ir kokybės patikros veiksmus, per šį procesą glaudžiai bendradarbiaujama su duomenis pateikusiomis šalimis. Tada parengiame apžvalgas ir vertinimus, pavyzdžiui, oro kokybės ataskaitą, kurią paskelbsime spalio viduryje.

Ką rodo naujausi duomenys apie oro kokybę Europoje?

Yra ir gerų, ir blogų žinių. Gera žinia ta, kad per pastaruosius dešimtmečius pavyko žymiai sumažinti kai kurių oro teršalų poveikį. Pavyzdžiui, žymiai mažiau žmonių patiria sieros dioksido, anglies monoksido, švino ir benzeno poveikį. ES lygmeniu su didesniu šių teršalų kiekiu nei leidžiama pagal ES teisės aktuose nustatytus oro kokybės standartus susiduria mažiau kaip 2 proc. miestų gyventojų.

Kita vertus, teršalai, kurių kiekį pavyko sumažinti daugiausia, nėra patys žalingiausi žmogaus sveikatai ir aplinkai. Visų pirma, smulkiųjų kietųjų dalelių ir pažemio ozono, kurie kelia santykinai didelę žalos sveikatai ir ankstyvos mirties riziką, kiekis aplinkos ore yra didelis. Beveik trečdaliui ES miestų gyventojų vis dar tenka didesnis teršalų kiekis nei ES nustatytos ribinės teršalų vertės.

Galime pastebėti, kad žalingiausių teršalų koncentracijos kiekis po truputį mažėja. Tai reiškia, kad ore šių teršalų yra mažiau ir oro kokybė pamažu gerėja. Tačiau taip pat pastebėjome, kad kai kuriose vietose šių teršalų koncentracija per paskutinį dešimtmetį išaugo. Tai kelia rūpestį.

Iš kur atsiranda teršalai?

Vienas iš pagrindinių taršos šaltinių – kuro deginimas. Kuras naudojamas daugelyje sričių. Jį naudoja transporto priemonės, jėgainės, pramonės įmonės. Kuras naudojamas būstų šildymui. Žemės ūkis taip pat neapsieina be kuro.

Oro teršalai gali būti išmetami į atmosferą tiesiogiai (iš pirminių taršos šaltinių) arba susidaryti dėl cheminės medžiagų pirmtakų (prekursorių) sąveikos.

Siekiant sumažinti teršalų išmetimą, buvo pasiekta įvairių  rezultatų. Pavyzdžiui, per paskutinį dešimtmetį smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimas iš pirminių taršos šaltinių sumažėjo 14 proc. Išmetamas kai kurių smulkiųjų kietųjų dalelių prekursorių, pavyzdžiui sieros dioksido, kiekis sumažėjo ženkliai – perpus. Išmetamas kitų prekursorių kiekis sumažėjo nedaug. Pavyzdžiui, amoniako, kurio pagrindinis šaltinis yra žemės ūkis, kiekis sumažėjo tik 7 proc.

Taip pat turime atminti, kad išmetamų teršalų kiekio sumažinimas savaime nereiškia, kad tiek pat sumažėja ir jų koncentracija. Išmetamų teršalų kiekio ir oro kokybės sąsajas lemia sudėtingi veiksniai. Tai –  teršalų išmetimo pikai, cheminės transformacijos, reakcijos į saulės šviesą, papildomi gamtiniai ir hemisferos veiksniai, oro ir topografijos poveikis. Norint pagerinti oro kokybę, būtina iš esmės sumažinti išmetamų teršalų kiekį.

Kaip jūsų darbas praktiškai padeda gerinti Europos oro kokybę?

Dalijamės savo žiniomis su plačiąja visuomene ir politikais ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis. Pateikiame faktus ir informaciją apie esamą padėtį ir tendencijas, susijusias su aplinkos oro kokybe, išmetamais oro teršalais, rizikos lygiu. Šie duomenys panaudojami oro kokybės politikai tobulinti siekiant svarbiausio tikslo – apsaugoti visuomenę ir aplinką nuo didelės oro taršos. Veiksmingos politikos neįmanoma kurti nevykdant stebėjimo ir nesuprantant esamos padėties bei ją lemiančių veiksnių.

Taip pat stebime, kaip oro kokybės teisės aktai įgyvendinami vietos lygiu. Neseniai su keletu Europos miestų baigėme vykdyti vieną projektą. Šis projektas padėjo mums įvardyti priemones, kurios, tų miestų atstovų manymu, pasiteisino, pavyzdžiui, tai – priemonės, užtikrinančios, kad uostuose būtų laikomasi naujų mažo sieringumo laivų kuro standartų; draudimas parduoti bituminę anglį, ja prekiauti ir ją platinti; perėjimas prie kitokio kuro buitinio šildymo srityje, centralizuoto šildymo sistemos sukūrimas. Šis projektas parodė, kad yra sukaupta didžiulis kiekis žinių ir patirties, iš kurios galime pasimokyti ir kuria galima dalytis dar plačiau.

Valentin Foltescu

Valentin Foltescu

Pokalbis paskelbtas EAA naujienraščio 2013/1 numeryje


Geographic coverage

EEA Member Countries (EEA32)
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100