Asmeniniai įrankiai

kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Straipsniai / Oras šiltėja, kalbos rimtėja - Pasaulio diplomatija ir Kioto protokolo tęsinys

Oras šiltėja, kalbos rimtėja - Pasaulio diplomatija ir Kioto protokolo tęsinys

Pakeisti kalbą
Kiekvieną žiemą Kopenhagos Tivolio sodų – seno ir garsaus pramogų parko miesto centre – vartai atidaromi oficialiai pažymint ilgojo Kalėdų laikotarpio pradžią. Šį gruodį Tivolio spindesį tikriausiai nustelbs COP 15 – svarbiausias iš visų iki šiol vykusių susitikimų pasaulinės klimato kaitos klausimais – kai į Danijos sostinę suplūs tūkstančiai diplomatų, politikų, verslininkų, aplinkos apsaugos specialistų ir klimato ekspertų iš viso pasaulio.

Klimato kaitos problema ir tai, kaip ją sprendžiame, apibūdins mus, mūsų erą ir galiausiai mūsų palikimą kitoms kartoms

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moon

Šis susitikimas yra nepaprastai svarbus procesui, kuris prasidėjo 1992 m., kai Rio de Žaneire įvyko Jungtinių Tautų organizuotas „Žemės“ aukščiausio lygio susitikimas. Būtent tada visas pasaulis suvienijo jėgas kovai su klimato kaita.

Aukščiausio lygio susitikime buvo priimta Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKK konvencija), tapusi pasaulinių pastangų spręsti klimato kaitos problemą teisiniu pagrindu. Nuo 1994 m. kasmet rengiami susitikimai, vadinami Konvencijos šalių konferencijomis.

Kioto protokolas – pirmasis žingsnis išmetamų teršalų mažinimo link

Kioto protokolas, pasirašytas 1997 m. pratęsiant JTBKK konvenciją, yra pirmasis žingsnis ilgame šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo procese, kuris būtinas norint užkirsti kelią pavojingam klimato kaitos mastui. Pirmasis protokolo įsipareigojimų laikotarpis baigiasi 2012 m., todėl tikimasi, kad COP 15 susitikimo metu bus parengtas svarbus dokumentas – šio protokolo tęsinys.

Kioto protokolas reikšmingas tuo, kad jame nustatyti privalomi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo tikslai jį ratifikavusioms išsivysčiusioms šalims. Pavyzdžiui, 1997 m. ES sudariusių 15 šalių tikslas – sumažinti išmetamų dujų kiekį 8 proc., palyginti su Kioto bazinių metų lygiu (1). Šis tikslas turi būti pasiektas 2008–2012 m. (2).

Tikimasi, kad šalys įgyvendins Kioto protokolo tikslus visų pirma mažindamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus savo teritorijose. Tačiau yra ir kitų galimybių tikslui pasiekti (žr. „Įvykdykime Kioto tikslus laiku“).

1 pav. / Skirtumas tarp ES Kioto tikslo bei bendrai besidalijamų tikslų ir 2010 m. planų ES-15 valstybėms. Šaltinis: Tendencijų ir prognozių ataskaita. EAA, 2007.

Kioto protokolas yra gana kontraversiškas dokumentas dėl to, kad JAV jo neratifikavo, ir dėl to, kad jame nenustatyti tikslai tokioms sparčiai besivystančioms valstybėms kaip Kinija ir Indija.

EAA indėlis

EAA klimato kaitos grupė, koordinuoja milžinišką išmetamų teršalų apskaitos darbą Europoje. Ji renka, ir tikrina duomenis apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus visoje Europoje. Po to tie duomenys yra analizuojami ir įtraukiami į dvi stambias Kioto proceso ataskaitas.

Šiemet šie skaičiai ir jų analizė turi ypatingą reikšmę COP 15 susitikimo kontekste, nes jie aiškiai parodo, kaip ES sekasi mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šalims, kurios neratifikavo protokolo arba kurioms dar nenustatyti tikslai, bus ypač įdomu sužinoti, kaip ES įgyvendina protokolo nuostatas.

Išmetamų dujų apskaitos ataskaita

Kiekvieną pavasarį EAA skelbia šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitą, vadinamą „inventorizacijos ataskaita“. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos čia reiškia labiausiai klimato kaitą veikiančių dujų rinkinį, įskaitant anglies dioksidą, metaną, nitrito oksidą ir fluorintas dujas. Inventorizacijos ataskaita parodo tendencijas atskirose šalyse –šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažėjimą ar augimą.

Kiekviena valstybė narė turi pateikti Europos Komisijai ir EAA apskaičiuotus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekius. Pavyzdžiui, energetikos sektoriui tenka per 80 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Duomenys apie energijos išteklių vartojimą pagal kuro rūšis dauginami iš išmetimų koeficientų, taip apskaičiuojant energetikai tenkančius išmetimus kiekvienoje valstybėje. Žemės ūkio generuojami išmetimai apskaičiuojami pagal šalies dirbamos žemės plotus, žemės ūkio kultūrų rūšis, trąšų naudojimą ir naminių gyvūnų (galvijų, paukščių, avių, kiaulių ir kt.) skaičių.

Kaip sportininkai nuolat tikrinami, ar jie laikosi taisyklių, taip ir aplinkosaugos srityje yra vykdomas reguliarus monitoringas. Duomenys apibendrinami siekiant suformuoti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų Europoje vaizdą ir siunčiami Europos Komisijai, kuri, savo ruožtu, oficialiai pateikia juos kaip Europos Bendrijų ataskaitą pagal JTBKK konvenciją.

Kadangi duomenys pirmiausia tikrinami nacionaliniu lygmeniu, ataskaita paprastai vėluoja pusantrų metų. Naujausia 2008 m. birželį parengta ataskaita pagrįsta 2006 m. duomenimis. Ji rodo, kad ES-15 valstybėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo 3 proc., palyginti su baziniais metais.

Ką reiškia skaičiai?

Dujų apskaitos sąvoka yra gana abstrakti. Dėl to sunku nustatyti, ką reiškia procentinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padidėjimas ar sumažėjimas. Čia gali padėti teršalų išmetimo sumažinimo išreiškimas metų dienomis. Kioto protokole nustatytas tikslas ES-15 atitinka 29 dienų išmetimus.

Kiekvienais metais iš 5 metų, sudarančių 2008–2012 m. laikotarpį, ES-15 valstybėse išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai turėtų būti vidutiniškai mažesni už 1990 m. lygį, kuris turėtų atitikti 29 d. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Taigi išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimas turi nuosekliai vykti keletą metų.

Naujausi EAA duomenys rodo, kad 1990–2006 m.išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo 10 dienų. Kad pasiektų tikslą, ES-15 valstybių turi sumažinti 19 dienų atitinkančius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

Tendencijos ir prognozės

Iš karto po inventorizacijos ataskaitos pateikimo EAA klimato kaitos grupė pradeda antrosios metinės ataskaitos – „Tendencijos ir prognozės“ – rengimo darbą. Ši ataskaita bus paskelbta žiemą, maždaug tokiu pat metu, kai vyks JT COP susitikimas Kopenhagoje.

Šioje ataskaitoje išsamiau analizuojamos pirmojoje ataskaitoje bendrais bruožais nusakytos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos tendencijos ir šaltiniai bei jų mažinimo galimybės. Svarbiausia tai, kad žvelgiama į ateitį ir įvertinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos prognozės nuo 2012 iki 2020 m. Ši ateities perspektyva turi didžiulę reikšmę būsimo problemos masto įvertinimui ir reikiamos jos sprendimo politikos parengimui (3).

Naujausia ataskaita „Tendencijos ir prognozės“ patvirtina, kad 2006 m., palyginti su baziniais metais, ES-15 valstybės sumažino išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius 3 proc. Ataskaitoje teigiama, kad likusiam atotrūkiui sumažinti reikės taikyti įvairius metodus.

Dabartinės ir planuojamos vidaus pastangos (įgyvendinamos kiekvienoje šalyje), Kioto mechanizmai, anglies dioksido absorbentai (pvz., medžių sodinimas, kad būtų sugertos dujos), prekyba anglies taršos leidimais gali padėti sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ES-15 valstybėse 11 proc. Tačiau, kaip teigiama ataskaitoje, šalys turi įgyvendinti planuojamas priemones labai greitai, antraip tikslas gali būti nepasiektas.

Prancūzija, Graikija, Švedija ir Jungtinė Karalystė jau 2006 m. įgyvendino Kioto protokole nustatytus individualius tikslus. Austrija, Belgija, Suomija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Portugalija numato pasiekti savo tikslus, tačiau Danijos, Italijos ir Ispanijos prognozės rodo, kad šios šalys nesumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kaip buvo planuota.

Įvykdykime Kioto tikslus laiku

Naujausiais EAA duomenimis, 2006 m. ES-15 valstybėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo 3 proc., palyginti su 2006 m.

Kioto protokolą pasirašiusios šalys privalo žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją savo teritorijose. Tačiau, įvykdžiusios šią sąlygą, jos gali pasinaudoti ir Kioto mechanizmais – „Švarios plėtros mechanizmu“ ir „Bendro įgyvendinimo mechanizmu“. Šios dvi programos leidžia valstybei padengti dalį savo išmetimų investicija į išmetimų mažinimo pastangas kitoje valstybėje.

ES prekybos išmetamų teršalų leidimais sistema yra kita priemonė, padedanti pramonei sumažinti CO2 išmetimus ekonomiškai apsimokančiu būdu. Įmonė, sumažinusi savo išmetamų teršalų kiekį žemiau normos, likusią dalį gali parduoti kitai įmonei, nepakankamai sumažinusiai savo išmetamų teršalų kiekį. Tokiu būdu susiformavo anglies dioksido rinka. Apskaičiuota, kad ši sistema padėjo ES-15 valstybėms sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius daugiau nei 3 proc. (4).

Europos Komisijos siūlymu ES prekybos išmetamų teršalų leidimais sistema turėtų būti išplėsta apimant papildomus sektorius, pvz., aviaciją, naftos produktų pramonę, amoniako gamybą ir aliuminio pramonę bei naujų dujų pramonę, tokiu būdu apimant apytikriai pusę visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (5).

Kioto protokolo laikotarpiu (2008–2012 m.) išsivysčiusios šalys, siekdamos įgyvendinti nacionalinius tikslus, gali prekiauti išmetamų teršalų leidimais ir tarpusavyje.


Žvilgsnis į ateitį

Populiarus posakis „bendra, bet diferencijuota pareiga“, pirmą kartą ištartas Pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire, dabar nuolat figūruoja aptariant klimato kaitą. Paprastais žodžiais tariant, šis posakis reiškia, kad išsivysčiusios šalys turi prisiimti didesnę atsakomybę už šiltnamio efektą sukeliančias dujas atmosferoje. Palyginti su besivystančiomis šalimis, šios šalys yra labiau industrializuotos, išmeta daugiau teršalų ir turi teisiškai įformintus tikslus išmetamų teršalų kiekiams mažinti.

Pasirodė, kad kalbas paversti tiek pramoninėms, tiek besivystančioms šalims priimtinu veiksmu buvo labai sudėtinga. Kitą gruodį vyksiančiai COP 15 konferencijai iškils svarbus uždavinys retoriką paversti globalinėmis pastangomis kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Tai reiškia naujus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus ir, svarbiausia, Amerikos ir didelių besivystančių valstybių – Indijos ir Kinijos – įtraukimą.

Mes jau žinome ES vaidmenį ateities šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo pastangose: iki 2020 m. išmetimus sumažinti 20 proc., o jei Kopenhagos susitikimo metu prisijungs kitos išsivysčiusios valstybės – net 30 proc. Bus įtrauktos visos 27 ES valstybės narės.

ES tikslas 2020 m. yra beveik tolygus visų Europos transporto generuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pašalinimui. Įsivaizduokite, kad nė vienas vilkikas, autobusas, traukinių vagonas, lėktuvas nebeišmeta teršalų. Tai ambicingas tikslas, bet jį reikia įgyvendinti, nes iškilęs iššūkis yra labai rimtas.

Naujausi duomenys rodo, kad nuo 2000 m. CO2 išmetimai didėjo keturis kartus greičiau nei praėjusiame dešimtmetyje. Šis augimas viršijo pesimistinį scenarijų, kurį 2007 m. numatė JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos. Mažiau išsivysčiusios šalys dabar išleidžia daugiau CO2 nei išsivysčiusios valstybės. Natūralių CO2 sugeriančių absorbentų, pvz., vandenynų, efektyvumas per pastaruosius 50 metų sumažėjo; tai reiškia, kad mūsų pastangos sumažinti žmonių veiklos sukeliamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją turi būti dar intensyvesnės, jei norime išlaikyti stabilų CO2 lygį atmosferoje.

„Nereagavimo į klimato kaitą kaina yra didžiulė tiek finansine, tiek moraline prasme. Pirmiausia nukentės neturtingesni žmonės, tačiau poveikį pajusime mes visi“, – sako EAA vykdančioji direktorė prof. Jacqueline McGlade.

Jos nuomone, klimato kaita nepaiso įprastinių politinių ir finansinių sienų. Tai nebėra vien kelių valstybės ministrų, susirinkusių prie ministrų kabineto stalo, o vyriausybių vadovų reikalas, ir jį būtina vertinti tokiu aspektu.


Literatūra

The Global Carbon Project, 2008. Carbon Budget 2007.

EEA, 2008a. Annual European Community greenhouse gas inventory 1990–2006 and inventory report 2008, EEA Technical No 6/2008.

EEA, 2008b. Greenhouse gas emission trends and projections in Europe 2008, EEA Report No 5/2008.


(1) Pagal Kioto protokolą įvairioms dujų rūšims nustatyti skirtingi baziniai metai. Anglies dioksido, metano ir nitrito oksidų (99 proc. visų išmetamųjų dujų) baziniai metai ES-15 valstybių narių yra 1990 m. Fluorintoms dujoms valstybės narės gali pasirinkti kitus metus. Dvylika iš penkiolikos tuometinių ES valstybių narių pasirinko 1995 m.

(2) Kioto protokole ES-15 numatytas bendras tikslas. Siekiant įgyvendinti šį tikslą valstybės narės turi pasiekti numatytą emisijų mažinimo tikslą: vienos turi mažinti emisijas, kitoms leidžiamas ribotas padidėjimas. Naujoms valstybėms narėms, išskyrus Kiprą ir Maltą, nustatyti individualūs tikslai.

(3) Ataskaitoje pateikiama ilgalaikė šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozė Europai iki 2020 m. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į Europos Komisijos klimato kaitos ir energetikos pakete pasiūlytus tikslus 2020 m.

(4) Palyginti su Kioto protokole nurodytais baziniais metais.

(5) Šiuo metu Kioto protokolas ir ES teisė neapima šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių sukeliamų tarptautinės aviacijos ir laivybos.

Geographic coverage

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100