Asmeniniai įrankiai

kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Straipsniai / Marga gyvų organizmų įvairovė - Biologinė įvairovė: mūsų ekologinė gyvybės palaikymo sistema

Marga gyvų organizmų įvairovė - Biologinė įvairovė: mūsų ekologinė gyvybės palaikymo sistema

Pakeisti kalbą

Gamta audžia savo raštus tik iš ilgiausių siūlų, todėl kiekvienas jos audinio lopinėlis atskleidžia viso gobeleno struktūrą.

Fizikas ir Nobelio premijos laureatas Ričardas P. Feinmanas (Richard P. Feynman)

Rašytojas Aldas Hakslis (Aldous Huxley), XIX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje pareikšdamas savo nuomonę apie gamtoje nykstančius paukščius giesmininkus, augalų rūšis ir vabzdžius, pasakė, kad mes „netenkame pusės poezijos objektų“.A. Hakslis buvo ką tik perskaitęs naują įspūdingą amerikiečių biologės Reičelės Karson (Rachel Carson) knygą „Tylusis pavasaris“. Pirmą kartą 1962 metais išleista knyga tapo populiari, o kritikai dažnai rašė jos recenzijas. Ši knyga sukėlė visuomenės nerimą dėl naudojamų pesticidų, taršos ir apskritai aplinkos. A. Hakslis galėjo nesureikšminti vykstančio proceso, tačiau jis prakalbo apie kultūrinę netektį, taip atskleisdamas biologinės įvairovės – žodžių junginio ir sąvokos, kuriuos mums dažnai sunku paaiškinti, – esmę.

Žodžių junginys „biologinė įvairovė“ sudarytas iš žodžių „biologinė“ ir „įvairovė“. Šis junginys reiškia visų gyvų organizmų rūšių įvairovę. Taigi biologinė įvairovė yra gamta visais savo pavidalais.

Ekosistema – tai augalų, gyvūnų bei mikroorganizmų bendrija ir jos sąveika su aplinka. Ekosistemos, kuriose bitės apdulkina pievoje vasarą žydinčius augalus, kur nuolat sąveikauja oras, vanduo ir žemė, sudaro gyvybės pagrindą pasaulyje.

Rinkdamos nektarą bitės perneša žiedadulkes nuo vieno žiedo ant kito, tokiu būdu juos apdulkindamos. Taip atsiranda naujos gėlės, kurios sąveikauja su oru, žeme ir vandeniu. Pavyzdžiui, medžių lapai grynina mūsų orą, o šaknys valo vandenį, išskirdamos maistingąsias medžiagas. Šaknys – net mirusios – taip pat sutvirtina ir maitina žemę. Jei ekosistemoje neliks medžių, netrukus suprastės oro, vandens ir žemės kokybė. Pasodinkite medžių – netgi mieste – ir rezultatas bus teigiamas – jie vėsins orą ir gerins jo kokybę.

Mes visi esame šios „sistemos“ dalis, tačiau dažnai tai pamirštame. Nuo to laiko, kai mūsų tolimi protėviai bites, žydinčius augalus ir pievas pajungė maistui gaminti, t. y. užsiimti tuo, ką mes dabar vadiname ūkininkavimu, mes kuriame ir keičiame biologinę įvairovę. Ūkiuose auginami gyvūnai, vabzdžiai ir augalai tapo prekėmis, kurių tikroji vertė išreikšta pinigais. Nuo ūkininkavimo mes perėjome prie industrializavimo, o kur mes beeitume, gamta turi sekti paskui mus, nors ir nenoriai.

Mes apsukome ratą: industrializuodami savo gyvenimą, taip pat žemės ūkį, mes industrializavome gamtą. Mes veisiame vabzdžius, gyvūnus ir augalus, kad galėtume juos parduoti, išrinkdami savybes, kurios mums tinka ir tenkina mūsų poreikius. Biologinei įvairovei yra iškilusi grėsmė ir molekuliniu lygiu.

Gamta dažnai suvokiama kaip prabanga: trokštama išsaugoti gyvūnų ir augalų rūšis, nes jų praradimas gali būti tragiškas, tačiau, vis dėl to, mes nesutinkame jos apsaugoti, jei taip galime išsaugoti savo darbą ir padidinti savo pajamas.

Tikrovė, žinoma, yra visai kitokia. Pateiksime pavyzdį apie bites. Laukinių bičių rūšys jau yra išnykusios daugelyje Europos vietų. Neretai išlikusios bičių populiacijos – tai sulaukėjusios naujos rūšys. Šiuo metu jų populiacijos yra naikinamos visame pasaulyje. Bitės susiduria su daugybe rimtų problemų – nuo pesticidų iki erkių ir nuo ligų iki susilpnėjusių genų. Didžiosios Britanijos bitininkų asociacijos (DBBA) narių apklausos rezultatai parodė, kad 2007–2008 metų žiemą naminių bičių skaičius sumažėjo 30 procentų. Tai reiškia, kad išnyko daugiau kaip du milijardai bičių, o šalies ekonomika neteko 54 milijonų svarų sterlingų.

Šis ir toliau pateikti pavyzdžiai rodo, kad nykstanti biologinė įvairovė ne skatina ekonomikos plėtrą, o lėtina ją.

2010 metais dėmesio centre – biologinės įvairovės problema

2002 metais vyriausybės visame pasaulyje įsipareigojo iki 2010 metų sulėtinti biologinės įvairovės nykimą. Europos Sąjunga žengė dar vieną žingsnį ir pažadėjo iki 2010 metų visiškai sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europoje. Tačiau Europos aplinkos agentūros (EAA)(1) atlikto vertinimo duomenimis, nors kai kuriose srityse buvo padaryta pažanga, Europos Sąjungos tikslas nebus pasiektas. Ir iš tikrųjų biologinė įvairovė nyksta didžiuliu greičiu.

2010-ieji paskelbti Jungtinių Tautų tarptautiniais biologinės įvairovės metais, todėl biologinės įvairovės klausimas bus kruopščiai nagrinėjamas ir aptariamas visus šiuos metus. Kadangi minėtas tikslas nebuvo pasiektas, Europos Sąjunga jau pradėjo rimtai svarstyti, kokių veiksmų reikia imtis biologinei įvairovei išsaugoti.

Biologinė įvairovė: kas šiuo metu vyksta?

Europa padarė tam tikrą pažangą saugodama biologinę įvairovę. Per pastaruosius 30 metų Europos Sąjunga sukūrė beveik 25 000 saugomų(2) teritorijų tinklą, jungiantį visas valstybes nares. Bendras šių saugomų teritorijų plotas yra apie 880 000 km2, tai sudaro 17 procentų visos Europos Sąjungos teritorijos. Tai – didžiausias saugomų vietovių tinklas pasaulyje, pavadintas „Natura 2000“.

Teisės aktų dėl teršalų išmetimo į atmosferą (oro taršos), gėlo vandens kokybės ir nuotekų valymo įgyvendinimas turėjo teigiamų pasekmių biologinei įvairovei. Pavyzdžiui, rūgštusis lietus, nuniokojęs miškus Šiaurės Europoje, jau nebėra didelė problema. Žemės ūkį pradedama labiau derinti prie supančio kraštovaizdžio, nors dar reikia daug ką nuveikti. Apskritai vandens kokybė gėlo vandens telkiniuose pagerėjo.

Tačiau biologinė įvairovė toliau nyksta visais lygiais. Arkties vandenyno ledynai vasarą traukiasi ir plonėja greičiau negu bet kada: 2007 m., palyginti su XX amžiaus 6-uoju dešimtmečiu, vandenyno ledynai buvo sumažėję dvigubai. Tai turi padarinių visiems Arkties gyviems organizmams – nuo lede gyvenančių mikroskopinių organizmų iki baltųjų meškų ir žmonių. Kaip paaiškinta toliau, ledynai taip pat tirpsta Europos kalnuose, o tai turi rimtų pasekmių dešimtims milijonų europiečių.

Žvejyba yra maisto ir pragyvenimo šaltinis daugiau nei milijardui viso pasaulio žmonių. Tačiau pusė visų laukinių žuvų išteklių yra visiškai išnaudota. Jei dabartinės tendencijos nebus sustabdytos, tikėtina, kad dauguma šiuo metu prekybos tikslais gaudomų žuvų rūšių išnyks iki 2050 m. Grįžtant prie žemės, reikia pasakyti, kad atogrąžų miškai kertami dėl maisto (pvz., dėl sojos ir jautienos gamybos) ir kuro žemės ūkio reikmėms (pvz. palmių aliejaus ) , tačiau bėda ta, kad tai daroma neatsižvelgiant į atogrąžų miškų teikiamas įvairias vertingas ekosistemos paslaugas.

Europoje per pastaruosius 20 metų drugelių populiacijų sumažėjo 60 procentų(3). Drugeliai yra laikomi vertingais aplinkos būklės rodikliais, nes jie jautriai reaguoja į mažiausius areale vykstančius pokyčius. Jų nykimas reiškia, jog aplinkoje vyksta daug didesnių pokyčių, kuriuos mes tik pradedame suvokti.

Ar jūs žinojote, kad

  • Biologinė įvairovė yra gamta visais savo pavidalais?
  • Ekosistema – tai augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų bendrija bei jos sąveika su aplinka.
  • Ekosistemos paslauga – tai gamtos mums teikiami ištekliai ar jos vykdomas procesas, iš kurio mes turime naudos. Ekosistemos paslaugos apima maisto ir geriamojo vandens tiekimą, javų apdulkinimą ir kultūrines paslaugas, pavyzdžiui, pramogas ir dvasinį poilsį(3)

 

Kodėl biologinė įvairovė yra mums tokia svarbi?

Biologinė įvairovė teikia įvairiausias ekosistemos paslaugas, kurioms mes neteikiame per daug reikšmės, pavyzdžiui, vabzdžiai apdulkina mūsų javus; dirva, medžių šaknų sistema ir uolienos dariniai valo mūsų vandenį; organizmai skaido mūsų atliekas, o medžiai grynina orą. Gamta taip pat yra vertingas turtas, mes ja grožimės ir joje ilsimės.

Tai tik kelios paslaugos iš ekosistemos paslaugų, kurios sudaro galimybes gyventi Žemėje. Tačiau mūsų ryšys su daugeliu iš šių pagrindinių gyvybės palaikymo paslaugų nutrūko ir mes retai net nesuvokiame jų reikšmės ar jų neįvertiname. Vien tai ateityje gali turėti tragiškų padarinių gamtos pasauliui.

Keičiasi aplinkai kylančių iššūkių pobūdis

XX amžiaus 7-ajame, 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose aplinka kartais buvo suvokiama kaip atskirų sistemų rinkinys. Vykdant aplinkosaugos politiką ir kampanijas dažnai dėmesys buvo skiriamas konkrečioms problemoms: smogui, iš gamyklų į upes išpilamiems chemikalams, Amazonės atogrąžų miškų naikinimui, sunkiai tigrų daliai, metaliniuose aerozolio buteliukuose esantiems chlorfluorangliavandeniliams. Buvo manoma, jog šios problemos kilo dėl linijinių ar konkrečių priežasčių, todėl jos buvo sprendžiamos atskirai.

Mūsų dienomis aplinkai iškilusias grėsmes mes suvokiame kitaip. Jos nuolat kinta ir nepriklauso nuo geografinės vietovės. Šias grėsmes jungia tai, kad jas paprastai kelia – tiesiogiai ar netiesiogiai – žmonių veikla. Mūsų gamybos, prekybos ir vartojimo modeliai yra nepaprastai stiprios varomosios jėgos, sudarančios mūsų visuomenės pagrindą ir nulemiančios mūsų gyvenimo stilių, kokybę ir aplinką.

Laipsniškas problemų suvokimas

Prisiminkite vaikišką piešimo knygelę. Vaikas piešia paveiksliuką sujungdamas taškus – jis pradeda piešti nuo vieneto ir baigia nubrėžęs liniją iki paskutinio skaičiaus, parašyto visai kitoje lapo vietoje. Iš pradžių piešinys yra neaiškus, tačiau pamažu vaizdas paaiškėja. Pagrindines problemas, su kuriomis susidūrė visuomenė, mes irgi suvokiame laipsniškai. Mes dar nematome viso vaizdo, tačiau jau pradedame įžiūrėti struktūrą.

Biologinė įvairovė nyksta itin greitai, daugiausia dėl to, kad mes netinkamai naudojame gamtos išteklius, norėdami gaminti, vartoti prekes ir prekiauti globalizuotos ekonomikos pasaulyje. Mes nebranginame savo gamtos išteklių, todėl mūsų medžių, miškų, vandens, žemės ir oro vertė yra maža ar niekinė.

Ekonomikoje, kurioje šalies turtas yra matuojamas jos pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų kiekiu, o didėjantis ketvirčio pelnas yra svarbesnis nei metų laikai, dažnai būna sudėtinga net pamatyti gamtą. Dažnai mūsų gamtos išteklių vertė iš viso nėra suvokiama.

Ateities planavimas

Vėl atėjo apmąstymų ir galimybių laikas. Ekonomines ar su energetika, sveikata ar aplinkosauga susijusias problemas, su kuriomis mes susidūrėme, galima išspręsti. Tai turime padaryti dėl ateities kartų. Mes pasieksime visus užsibrėžtus tikslus, jei pripažinsime, jog vis dar labai mažai žinome apie savo aplinką, jos sudėtingumą ir mūsų poveikį jai. Mes turime tapti kuklesniais ir vėl pažvelgti su nuostaba į tai, kas mus supa..

Išsamesnės informacijos apie biologinę įvairovę galima rasti EAA tinklalapyje: www.eea.europa.eu/themes/biodiversity

Dėmesio centre – klimato kaita ir biologinė įvairovė

Ekosistemos paprastai gana greitai atsikuria. Tačiau pasiekusios tam tikrą ribą, lūžio tašką, ekosistemos gali žlugti ir transformuotis į visai kitas sistemas, kurios gali turėti didžiulį poveikį žmonėms. Klimato kaita kelia grėsmę gyvybiškai svarbioms ekosistemos paslaugoms, pavyzdžiui, žmonių aprūpinimui švariu vandeniu ir derlingomis žemėmis, nuo kurių priklauso tiek gyvenimo kokybė, tiek ekonomika. Mes nežinome, kokį tiksliai poveikį klimato kaita turės biologinei įvairovei. Tačiau mes tikrai žinome, kad reikia kovoti vienu metu ir su biologinės įvairovės nykimu, ir su klimato kaita, jei mes ketiname apsaugoti savo aplinką. Ekosistemos paslaugoms, kurios šiuo metu padeda stabdyti klimato kaitą, pavyzdžiui, žemė, vandenynai ir miškai sugeria CO2 iš atmosferos, yra iškilęs didelis pavojus.

Neseniai paskelbtoje EAA ataskaitoje, kurioje įvertinta Europos biologinės įvairovės būklė, pažymima, jog klimato kaita smarkiai veikia biologinę įvairovę. Ataskaitoje „Siekiant 2010 metų Europos biologinės įvairovės tikslo padaryta pažanga“ ištirtos 122 Europoje paplitusių paukščių rūšys ir nustatyta, kad 92 iš jų klimato kaita turėjo neigiamą poveikį, o 30 – teigiamą. Tai reiškia, jog klimato kaita gali sukelti didelių pokyčių biologinės įvairovės pasaulyje bei ekologinėms sistemoms Europoje.

Ataskaitoje taip pat teigiama, jog pievų drugelių populiacijos sparčiai nyksta – nuo XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio jų sumažėjo 60 procentų ir nėra jokių požymių, kad padėtis stabilizavosi. Manoma, kad pagrindinė tokio pievų drugelių nykimo priežastis – su kaimo vietovių žemių naudojimu susiję pokyčiai – pirmiausia, intensyvesnis ūkininkavimas ir ūkininkų apleistos dirvos. Kadangi daugumą pievų Europoje žmonės turi kruopščiai prižiūrėti ar ganyti ten savo galvijus, drugeliai išgyvena, kol tai nesikeičia

 

1.  EAA, Europos biologinės įvairovės rodiklių paprastinimas (SEBI)

2.  http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/db_gis/pdf/area_calc.pdf

3.  EAA, SEBI


 


Geographic coverage

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100