Asmeniniai įrankiai

kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Straipsniai / Kaip žuvis be vandens - Jūrų valdymas keičiantis klimatui

Kaip žuvis be vandens - Jūrų valdymas keičiantis klimatui

Pakeisti kalbą
Žvejo pasakojimas. 1986 m. spalio šeštosios naktį Kategato sąsiauryje žvejojusių Gileleje miestelio (į šiaurę nuo Kopengahos) žvejų tinklai prisipildė norvegiškų omarų. Dauguma gyvūnų buvo žuvę arba žūstantys. Apie pusė jų buvo keistos spalvos.

Jei menkės nebūtų žvejojamos Baltijos jūroje dvejus metus, jų populiacija būtų atkurta

Henrik Sparholt, ICES konsultavimo programos pareigūnas

Danijos nacionalinio aplinkos tyrimų instituto mokslininkų atlikti vandenyje ištirpusio deguonies ir žuvusių omarų tyrimai parodė, kad neįprastai didelėje pietinėje Kategato jūros dugno teritorijoje trūksta deguonies. Keistąjį įvykį tą naktį sukėlė anoksija arba deguonies trūkumas jūros dugne. Mokslininkų nuomone, omarai užduso.

Ir praėjus dvidešimt dvejiems metams, daugelyje Baltijos jūros dalių yra anoksiškų arba mirties zonų.

Bornholmo žvejybos žlugimas

Bornholmas – idiliška Danijos sala Baltijos jūros pakraštyje, tarp Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos, garsėja rūkytomis silkėmis. Ilgą laiką žuvies gausa buvo vietos ekonomikos pamatas.

8-ajame dešimtmetyje apie pusę pajamų žvejai gaudavo iš menkių. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje menkių žvejybai jau teko 80 proc. visų pajamų. Daugelis žvejų įsivaizdavo šviesią ateitį ir investavo į naujus laivus. Tačiau apie 1990 m. laimikiai labai sumažėjo ir nuo to laiko nebegrįžo į ankstesnį lygį. Tai tapo skaudžiu smūgiu vietos bendruomenei.

Menkių išteklių Baltijos jūroje nykimo mastas ir sparta paskatino ieškoti priežasčių, dėl prieš tai gausėjančios menkių populiacijos staiga ėmė taip greitai nykti. Regionas tapo tarptautinių studijų objektu, tam kad atitinkamas išvadas pasidarytų ir kiti regionai. Baltijos jūros istorija nėra paprasta – iš tiesų padėties sudėtingumas rodo, kokie iššūkiai iškyla jūrų aplinkos politikos kūrėjams.

Duomenų „žvejojimas“

Bornholmo žvejams, kaip ir jų kolegoms visoje Europoje, taikomi griežti Bendrosios žuvininkystės politikos nustatyti apribojimai, kuriais reguliuojama, kiek, kur ir kokios rūšies žuvies galima sugauti.

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) teikia mokslines rekomendacijas dėl biologiškai saugios žvejybos. Žvejybos rajonų tyrimų duomenys, sugavimų statistika ir okeanografinių sąlygų stebėjimas teikia vertingų duomenų, reikalingų svarbiausių komercinių žuvų rūšių būklei įvertinti. Ypač svarbus teritorijoje esantis tam tikro amžiaus žuvų skaičius. Kuo daugiau jauniklių išgyvena tais metais, tuo daugiau žuvies galima tikėtis sugauti po 2–5 metų, kai žuvys subręs. O kuo daugiau yra subrendusių žuvų, tuo daugiau ikrų bus išleista.

Valstybės narės pagal mokslininkų rekomendacijas priima sprendimus dėl bendro leistino sugauti kiekio (BLSK).

Šie sprendimai dažniau atspindi prioritetus, o ne išteklių apsaugą. 2006 m. apytikriai 45 proc. visų įvertintų žuvų išteklių Europos jūrose buvo žvejojami viršijant saugias biologines ribas. Dėl šių ribų buvo susitarta ministrų lygmeniu.

Žuvys kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi

Dėl 7-ajame dešimtmetyje ypač išaugusio dirbtinių trąšų naudojimo žemės ūkyje ir urbanizacijos Baltijos jūroje padaugėjo maistingųjų medžiagų – ir tam tikra prasme –taršos. Dėl to suintensyvėjo fitoplanktono ir juo besimaitinančių žuvų populiacijų augimas (daugiau fitoplanktono reiškia daugiau maisto žuvims). Tačiau tuo pačiu tai sukėlė ir anoksijos problemą giliausiose jūros vietose.

Kai vanduo prie jūros dugno tampa anoksiškas, iš dugno į vandenį išsiskiria vandenilio sulfidas. Vandenilio sulfidas yra nuodingas daugumai gyvybės formų ir tikriausiai būtent šios medžiagos ir deguonies stygiaus derinys pražudė norvegiškus omarus Kategato jūroje tą 1986 -ųjų metų naktį.

Anoksiškos teritorijos Baltijos jūroje dabar tokios didelės, kad vidurio rytų Baltijos dalyje sumažėjo galimų nerštaviečių plotai. Dėl to mažėja menkių nerštas.

Kodėl 9-ojo dešimtmečio pradžia buvo toks geras metas menkių žvejybai?

Didelį menkių kiaušinėlių ir lervų išgyvenimo procentą 1978–1983 m. lėmė keturi veiksniai. Visų pirma, 8-ojo dešimtmečio pabaigoje sumažėjo žvejyba. Antra, dėl klimato sąlygų iš Šiaurės jūros atkeliavo labai druskingo vandens masės. Baltijos jūra buvo gėlavandenis ežeras, kol maždaug prieš 8 000 metų nepradėjo kilti jūros lygis ir dalis Šiaurės jūros sutekėjo į ežerą. Sūraus vandens patekimas į Baltijos jūrą tebeturi didelę įtaką jos druskingumui ir deguonies kiekiui vandenyje.

Jūros vandens srautai padidino deguonies koncentracijas menkių nerštavietėse, kiaušinėlių išgyvenimo procentą ir jauniklių skaičių. Trečia, buvo gausu irklakojų vėžiagyvių (lot. pseudocalanus acuspes) lervų – reikšmingo menkių maisto šaltinio; ir, galiausiai, nebuvo daug plėšrūnų – bretlingių ir ruonių. Bretlingiai minta menkių kiaušinėliais, o ruoniai – menkėmis.

Taigi kas atsitiko?

Nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio dideli vandens srautai iš Šiaurės jūros tapo retesni, todėl pablogėjo kiaušinėlių išgyvenimo sąlygos ir sumažėjo žuvų jauniklių. Dėl mažesnio druskingumo sumažėjo irklakojų vėžiagyvių – įprasto lervų maisto. Nors vėlesniais metais biologiškai saugios žvejybos ribos buvo sumažintos, politikų suderinti BLSK jas paprastai viršydavo (1 pav.).

Problemą dar labiau pasunkina neteisėta žvejyba. Apskaičiuota, kad dar 30 proc. žuvies šioje Baltijos jūros dalyje atgabenama į krantą neteisėtai. 2007 m. vasarą Lenkijos laivų neteisėtai sugaunami kiekiai buvo tokie dideli, kad antrojoje metų pusėje Europos Komisija sustabdė Lenkijos laivų vykdomą žvejybą.

1 pav. / Mokslininkų rekomenduoti sugavimai (pagal ICES rekomendacijas), sutarti bendri leistini sugauti kiekiai (BLSK) ir faktiniai sugavimai žvejybos teritorijose aplink Bornholmą 1989–2007 m. Šaltinis: EAA, 2008.

Ir dar klimato kaita!

Klimato kaita veikia Baltijos jūros vandens temperatūrą ir druskos balansą. Temperatūros kilimas giliose vietose padidins metabolinį deguonies suvartojimą ir sumažins deguonies tirpumą vandenyje. Tai, savo ruožtu, išplės geografinį anoksijos paplitimą. Baltijos jūros druskingumas nuolat mažėja nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio dėl gausesnio lietaus ir mažesnių iš Šiaurės jūros atitekančių srautų.

Abu šiuos veiksnius sąlygoja klimatas. Gana nedidelis druskingumo sumažėjimas jau veikia Baltijos arealo pusiausvyrą ir sudėtį. Iš trijų pagrindinių žvejojamų rūšių – menkių, silkių ir kilkių – menkė yra jautriausia druskingumo mažėjimui, nes šis veikia ir jos reprodukcinį pajėgumą ir maisto lervoms prieinamumą.

Pagal Baltijos jūrinio klimato prognozes ateičiai, kritulių kiekis didės, o iš Šiaurės jūros atplaukiantys srautai toliau mažės. Tai reiškia, kad, jei žvejybos apkrova nebus sumažinta, menkės ir kitų jūrinių žuvų ištekliai gali ir toliau nykti.

2 pav. / Hipoksijos (mažesnės nei 2 ml/l deguonies koncentracijos) ir anoksijos (nulinės deguonies koncentracijos, dažnai dalyvaujant vandenilio sulfidui, kuris, reaguodamas su deguonimi, sudaro sulfatą; įvykus tokiai reakcijai, laikoma, kad deguonies koncentracija yra neigiama) skaičiavimai 2007 m. rudenį. Šaltinis: http://www.helcom.fi/environment2/ifs/ifs2007/en_GB/HydrographyOxygenDeep/.

Viltis dėl ateities

Reaguodamos į sudėtingas ir rimtas aplinkosaugos problemas Baltijos jūroje, regiono šalys susitarė dėl „Baltijos jūros veiksmų plano“, apimančio nacionalinius veiksmus žemės ūkio, žuvininkystės ir regioninės politikos integravimo srityje. Šis 2007 m. lapkritį priimtas planas sudaro svarbų pamatą ES politikai įgyvendinti šiame regione.

Klimato kaita pakeis Baltijos jūrą ir jos gebėjimą išlaikyti tinkamas eksploatuoti menkių populiacijas. Kad komerciniai menkių ištekliai išliktų pakankami, į šiuos pokyčius būtina atsižvelgti juos valdant
Prof. Brian MacKenzie, DTU-Aqua, Danijos technikos universitetas

Tai apima naująją Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kurioje numatyta, kad su Baltijos jūra besiribojančios valstybės iki 2020 m. turi užtikrint i šios jūros ir žuvų bendrijų gerą ekologinę būklę.

Be to, Europos Komisija rengia Baltijos jūros regioninę strategiją, pagal kurią bus sudarytas veiksmų planas, apibrėžiantis pagrindinius veikėjus, susijusias finansines priemones ir darbų tvarkaraštį. Švedijos pirmininkavimo metu vienas iš 2009 m antros pusės jos prioritetų yra tai, kad valstybės narės priimtų šią strategiją. Švedija yra nurodžiusi, kad Baltijos jūros aplinka yra vienas iš jos prioritetų.

Bendroji žuvininkystės politika (BŽP) buvo suformuota siekiant reguliuoti žvejybos veiklą aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Tačiau daugelio komerciškai vertingų žuvų rūšių Europoje sužvejojama gerokai per daug ir jų populiacijos dabar yra mažesnės už nustatytą saugų biologinį kiekį. Dėl teisės aktų pobūdžio yra brangu ir sunku sėkmingai patraukti atsakomybėn valstybės nares, sužvejojančias didesnius nei leidžiama kiekius.

Matydami akivaizdų daugelio žuvų išteklių tvaraus valdymo nesėkmingumą, jūrų ekspertai ragina iš esmės peržiūrėti politiką, aiškiai esančią šalių kompromiso produktu. Jūrų aplinką reikėtų vertinti kaip ekosistemą, o ne kaip eksploatuojamus sektorius.

ES žuvininkystės ir jūrinių reikalų komisaras Joe Borg netgi yra pasakęs, kad BŽP neskatina žvejų ar politikų atsakomybės, ir 2008 m. rugsėjį pradėjo nedelsiamą BŽP peržiūrą – keturiais metais anksčiau nei planuota.

 

Literatūra

Diaz, R. J. and Rosenberg, R., 2008. Spreading Dead Zones and Consequences for Marine Ecosystems. Science, vol. 321, pp. 926–929.

Mackenzie, B. R.; Gislason, H.; Mollmann, C.; Koster, F. W., 2007. Impact of 21st century climate change on the Baltic Sea fish community and fisheries. Global Change Biology, vol. 13, 7, pp. 1 348–1 367.

Sparholt, H.; Bertelsen, M.; Lassen, H., 2008. A meta-analysis of the status of ICES fish stocks during the past half century. ICES Journal of Marine Science, Vol. 64, 4, pp. 707–713.

Susijusi informacija

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100