Asmeniniai įrankiai

kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Straipsniai / Jūros — Jūrų biologinei įvairovei yra iškilusi grėsmė

Jūros — Jūrų biologinei įvairovei yra iškilusi grėsmė

Pakeisti kalbą

Abejose Dardanelų sąsiaurio, jungiančio Marmuro jūrą su Egėjo jūra ir Aziją su Europa, pusėse yra įsikūrusi Čanakalės provincija. Būtent čia buvo paliktas mitinis medinis Trojos arklys, kuris buvo aprašytas Homero epe „Iliada“, ir čia, Galipolio pusiasalyje, per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo 130 tūkstančių kareivių. Šiuo metu Čanakalės prieplaukoje galima pamatyti daugybę spalvingų jachtų, trumpam prisišvartavusių šioje istoriškai ir mitologiškai svarbioje vietovėje.

Vos už kelių kilometrų Behramkalės pakrantėje sutinkame Saimą Erolį (Saim Erol). Jis yra vienas iš nedaugelio aktyvių žvejų, likusių šiame žvejų kaimelyje, kuris buvo įkurtas garsios Atėnės šventyklos vietoje ir iš kurio atsiveria kvapą gniaužiantys Edremito įlankos vaizdai. „Vakar aš užmečiau tinklus, kurių ilgis siekia daugiau kaip 700 metrų, o pagavau vos keturias raudonas kefales. Jos net nevertos mano sunaudoto dyzelinio kuro!“, – pasakoja Saimas, kuris šiuose vandenyse žvejoja jau daugiau kaip 20 metų.

Žuvų vis mažėja, o jas gaudančiųjų vis daugėja. Šiuo metu tai yra opi problema. Žiūrėdamas iš pradžių į savo šešių metrų valtį, o paskui į didesnį laivą jūroje, jis priduria: „Aš žinojau viską apie šią pakrantę – kur ir kada žvejoti. Tačiau viskas pasikeitė. Atrodo, kad tai, ką aš žinojau, jau nebėra svarbu. Jūra irgi pasikeitė.“

Nuo to laiko, kai prieš 20 metų ši vietovė tapo pajūrio kurortu, dauguma žvejų atsisakė savo verslo ir dabar užsidirba pragyvenimui plukdydami turistus į atokius paplūdimius, kuriuos galima pasiekti tik valtimi. „Bent jau taip jie gali atidėti šiek tiek pinigų žiemai“, – sako į pensiją išėjęs mokytojas ir žvejys mėgėjas Hasanas Ali Jocdenas (Hasan Ali Özden). „Už maždaug penkių mylių į vakarus įsikūrusioje Sivričėje žvejojantiems žvejams sekasi labiau. Kartais jiems pavyksta pagauti migruojančių kardžuvių, už kurias jie gauna nemažai pinigų. Tačiau geriausi žvejybos laikai seniai praėjo.“

Trigubas – klimato kaitos, įvairių gyvūnų rūšių antplūdžio ir jūrų rūgštėjimo – poveikis jūrų biologinei įvairovei

Žuvininkystės pramonei nepaprastai svarbu, kad jūrų ekologinės sistemos gerai veiktų, tačiau klimato kaita daro joms neigiamą poveikį.

Stambulo universiteto profesorius Nuranas Junsalis (Nuran Ünsal) pabrėžia, jog keičiasi žuvų migracijos modeliai ir tai turi įtakos žuvų ištekliams. Didelės ekonominės vertės migruojančios žuvų rūšys, pvz., Atlanto vandenyno pelamidės, melsvieji ešeriai ar skumbrės, rudenį migruoja į pietus, į Viduržemio jūrą, o pavasarį – į šiaurę, į Juodąją jūrą, kur jos veisiasi. Tačiau kiekvienais metais per Turkijos sąsiaurius migruoja vis mažiau žuvų.

Invazinės rūšys

XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Juodojoje jūroje dėl kelių veiksnių smarkiai sumažėjo ančiuvių išteklių. Šie veiksniai: pernelyg intensyvi žvejyba, į jūrą patekusios maistingosios medžiagos (pirmiausia iš Dunojaus), dėl klimato kaitos šylantis vanduo ir naujos rūšies gyvūnų – iš Atlanto vandenyno šiaurės vakarų kilusių amerikinių šukuočių („Mnemiopsis leidyi“) – antplūdis į šį regioną.

Amerikiniai šukuočiai į Juodąją jūrą tikriausiai atplukdyti krovininių laivų balastiniuose vandenyse, minta žuvų lervomis ir tais organizmais, kurie yra ir ančiuvių maistas. XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje į Juodąją jūrą taip pat atsitiktinai iš Atlanto vandenyno šiaurės vakarų buvo atgabenta kita amerikinio šukuočio rūšis („Beroe ovata“), mintanti daugiausia amerikiniais šukuočiais „Mnemiopsis leidyi“. Atsiradus šiam plėšrūnui, mintančiam šukuočiu „Mnemiopsis leidyi“, 1991–1993 m. atvėsus jūros vandeniui, sumažėjus į jūrą patenkančių maistingųjų medžiagų kiekiui ir žvejybos intensyvumui dėl ančiuvių nykimo, ančiuvių ištekliai pradėjo atsikurti. Nuo to laiko Juodosios jūros ekologinėje sistemoje matyti tam tikrų atsigavimo požymių.

Panašiai pasikeitė ir Baltijos jūros ekologinė sistema. Dėl itin intensyvios žvejybos ir klimato kaitos Baltijos jūroje sumažėjo gausūs menkių ištekliai ir pradėjo vyrauti silkės ir kilkės.

Atsitiktinis ar neatsitiktinis įvairių invazinių gyvūnų rūšių antplūdis žmonėms, ekologinėms sistemoms ir vietinėms augalų bei gyvūnų rūšims gali sukelti didelių problemų. Manoma, jog kitą šimtmetį besikeičiant klimatui, didėjant prekybos ir turizmo apimtims,invazinių gyvūnų rūšių antplūdžio problema gali paaštrėti.

Vandenynai: anglies sugėrimas ir vandens rūgštėjimas

Žemės vandenynai – tai didžiulis „žydrasis“ anglies absorbentas (arba anglies dvideginio saugykla). Tiesą sakant, vandenynai – didžiausia anglies saugykla planetoje, o žemė kartu su miškais – antra pagal dydį, bet gerokai mažesnė. Šie gamtos absorbentai veiksmingai veikia jau tūkstančius metų, saugodami planetą nuo šiltnamio efekto dujų sukeltų staigių klimato pokyčių. Tačiau mūsų dienomis anglies dvideginio kiekis atmosferoje didėja greičiau nei žemė ir vandenynai gali jį sugerti.

Pagerėjus anglies dvideginio sugėrimui iš atmosferos, padidėjo vidutinis vandenyno rūgštingumas. Iki 2100 m. vandenynas gali tapti rūgštesnis nei bet kada per pastaruosius 20 milijonų metų. Rūgštėjant vandenynui, jame mažėja karbonato jonų, kurių reikia tam, kad susidarytų aragonitas ir kalcitas – du kalcio karbonato mineralai, iš kurių susiformuoja daugelio jūrų organizmų kiautai ir griaučiai.

Europoje tyrėjai ėmė pastebėti, kad keičiasi jūrų maisto grandinės pradžioje esančių mikroskopinių organizmų kiautai ir griaučiai. Lėtėjantis kalkėjimo procesas gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį jų gebėjimui išgyventi, taip pat daugeliui jais mintančių gyvūnų rūšių.

Rizika yra iškilusi pirmiausia koralams, nes jų griaučiai, iš kurių sudaryti koralų rifai, formuojasi kalkėdami. Koralų rifuose auga ir gyvena net du milijonai jūrų augalų bei gyvūnų rūšių. Besivystančiose šalyse esančiuose koralų rifuose pagaunamas ketvirtadalis visų pasaulyje sugaunamų žuvų. Vandenynų rūgštėjimas turi tiesioginį poveikį ne tik jūrų organizmų kalkėjimui. Rūgštėjantis vanduo gali turėti didelę įtaką kai kurių gyvūnų rūšių kvėpavimui, pvz., kalmarams (11). Nors visi vandenynų rūgštėjimo padariniai dar nėra nustatyti, apskaičiuota, jog kiekvienais metais iš „žydrųjų anglies absorbentų“ išsiskiria iki septynių procentų viso juose saugomo anglies dvideginio – septynis kartus daugiau negu prieš 50 metų.

Kaip ir žemėje augantys miškai, jūrų ekologinės sistemos atlieka lemiamą vaidmenį kovojant su klimato kaita. Jei mes neteksime nors vienos iš šių gamtos dalių, pasekmės bus katastrofiškos. Tačiau mes vis dar gerai nesuvokiame, kaip greitai gali pasikeisti gyvenimas vandenynuose.

Senkantys žuvų ištekliai jūrose

Pernelyg intensyvi žvejyba – pagrindinė senkančių žuvų išteklių mūsų jūrose priežastis. Europoje padėtis yra labai liūdna: Atlanto vandenyno šiaurės rytuose, Baltijos ir Viduržemio jūrose kone devynios iš dešimties komercinių žuvų rūšių yra gaudomos per intensyviai. Maždaug trečdalis šių žuvų rūšių yra gaudomos taip intensyviai, kad jos gali nebesugebėti daugintis.

Vien tik per praėjusį dešimtmetį bendras Europos Sąjungoje pagautos žuvies kiekis sumažėjo trečdaliu(12), tačiau veisiant žuvis Europoje ankstesnis rodiklis vis tiek nebuvo pasiektas. Nuo 1973 m. vienam žmogui tenkantis suvartotos žuvies kiekis visame pasaulyje daugiau nei padvigubėjo: europiečiai per metus vidutiniškai suvartoja 21 kg žuvininkystės produktų – tai šiek tiek daugiau nei pasaulio vidurkis (17 kg), bet mažiau nei JAV, Kinijoje ir Kanadoje suvartotos žuvies kiekis, siekiantis 25 kg. Europos Sąjungos valstybėse narėse vienam žmogui tenkantis suvartotos žuvies kiekis smarkiai skiriasi – nuo 4 kg Rumunijoje iki 57 kg Portugalijoje.

Norint patenkinti žuvies poreikį Europoje, maždaug du trečdaliai žuvies yra importuojama(13). Dėl to europiečiai turi poveikį žuvų ištekliams ir veisimui visame pasaulyje. Dabar vartotojams, perdirbėjams ir mažmenininkams vis didesnį nerimą kelia pernelyg intensyvi žvejyba, todėl jie dažnai reikalauja garantijų, patvirtinančių,  kad jų vartojama ir parduodama žuvis sugauta žvejojant protingai ir tvariai. Tačiau sunku užtikrinti tai, kad Europos vandenyse gyvenančios žuvys būtų gaudomos su saiku.

Šiuo metu Europoje dar kartą vertinant bendrąją žvejybos politiką(14), į žuvininkystę žvelgiama iš naujo – iš platesnės jūrų ir aplinkos apsaugos perspektyvos(15). Numatoma daug didesnį dėmesį skirti ekologiniam žuvininkystės už Europos ribų tvarumui ir būtinybei gamtos išteklius valdyti bei naudoti atsakingai, nekeliant jiems pavojaus. Bus svarbu pamatyti, kaip ši nauja Europos žuvų išteklių apsaugos strategija bus suderinta su dabartine tarptautine sistema ir siūlomu reguliariu jūrų aplinkos būklės vertinimo visame pasaulyje procesu.

Viso pasaulio jūrų aplinkos būklės vertinimas

2002 m. Johanesburge vykusiame Pasaulio šalių vadovų susitikime dėl tvariosios plėtros priimtame Įgyvendinimo plane iškelti konkretūs žuvininkystės valdymo uždaviniai, tarp kurių – iki 2015 m. atkurti žuvų išteklius iki didžiausio tausojamąją žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio. Plane taip pat nustatyta, jog vadovaujant Jungtinėms Tautoms reikia visame pasaulyje pradėti reguliariai rengti ataskaitas apie jūrų aplinkos būklę ir ją vertinti, atsižvelgiant į aktualius ir numatomus socialinius bei ekonominius aspektus, taip pat pildyti jau atliktus regionų įvertinimus.

Žengus šį svarbų žingsnį, buvo pripažinta būtinybė suvienyti tarptautines pastangas, kad būtų galima tvariai saugoti ir valdyti visuotinį turtą. Tai buvo konkretaus, į veiksmus orientuoto proceso, kuriuo siekiama užtikrinti, jog šalys imtųsi ilgalaikių ir tikslingų veiksmų, pradžia.

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja pasiūlymą patvirtino 2005 m.(16) ir 2009 m. pripažino ekspertų grupės dėl pasaulio vertinimo mokslinio pagrindo darbą. Tiesa, kaip ir visi tarptautiniai procesai, reguliarus ataskaitų rengimo ir vertinimo visame pasaulyje procesas bus įgyvendinamas kelerius metus(17).

 

11. "Our Endangered Oceans", Dr. Richard Moss, WWF

12.   Eurostatas, Europos Komisija, Komisijos darbo dokumentas „Apmąstymai apie tolesnę bendrosios žvejybos politikos
        reformą“ (Reflections on further reform of the Common Fisheries Policy)

13.   Europos Komisijos statistika: http://ec.europa.eu/trade/index_en.htm

14.   ES sutartys nustato žvejybos valdymą kaip vieną iš išskirtinių Bendrijos kompetencijų dėl to, kad žuvys plaukioja per šalių
        jurisdikcijas, o žvejai jas gaudydavo dar prieš tai, kol buvo sukurtos išskirtinės ekonominės zonos ir suformuota bendroji
        žvejybos politika. 2009 metais Europos Komisija išleido žaliąją knygą, kurioje nurodyta, ką reikia keisti, kad būtų
        sprendžiamos kai kurios iš svarbiausių Europos žvejybos problemų. Bendrosios žvejybos politikos reforma, Briuselis,
        2009-04-22COM(2009 m.)163, galutinė versija.

15.   2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos
        politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva (OL L 164, 2008 06 25).

16.   Generalinės asamblėjos rezoliucija 60/30 dėl vandenynų ir jūrų teisės

17.   Generalinės asamblėjos rezoliucija 61/ dėl vandenynų ir jūrų teisės

 

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100