Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Straipsniai / Jei bus bioenergijos bumas — Perėjimas nuo nuo naftos prie bioenergijos nėra visiškai nerizikingas

Jei bus bioenergijos bumas — Perėjimas nuo nuo naftos prie bioenergijos nėra visiškai nerizikingas

Pakeisti kalbą
Bioenergija nėra naujas dalykas. Žmonės kūrena malkas jau tūkstančius metų. XIX a. viduryje vykusi pramoninė revoliucija į pirmą vietą iškėlė vadinamąjį iškastinį kurą – visų pirma anglį ir naftą. Tačiau iškastinio kuro vis sunkiau surasti ir jį išgauti, jis brangsta ir tampa intensyvių politinių debatų objektu.

(c) ZOB 2008

Bioenergija po truputį tampa dideliu verslu. Jau dabar ji yra vyraujančiu atsinaujinančios energijos šaltiniu (1) Europoje, o jos gamyba artimiausiais dešimtmečiais turėtų labai išaugti. Biokuras naudojamas siekiant, kad autotransportas būtų ekologiškesnis ir kad nereikėtų mokėti didelių naftos importo mokesčių.

2008 m. biokuro tema atsirado pasaulio spaudos antraštėse dėl neigiamų priežasčių, visų pirma dėl augančių maisto kainų. EAA darbas biokuro srityje apsiriboja su aplinkosauga susijusiais „už“ ir „prieš“. Tačiau net ir čia kyla nesutarimų.

Žingsnis link didelio masto bioenergijos gamybos susijęs su nemaža aplinkos apsaugos rizika, daugiausia žemės naudojimo pokyčių požiūriu. Dirva ir augalai – tai dvi didžiausios CO2 saugyklos Žemėje; juose anglies yra dvigubai daugiau nei atmosferoje. Masinis miškų, pelkių ar pievų vertimas biokuro grūdinių kultūrų auginimo plotais reikštų didesnius išleidžiamus nei „sutaupomus“ CO2 kiekius.

Dirbamos žemės produkcijos didinimas Europoje, siekiant patenkinti jungtinę maisto ir kuro paklausą, turėtų rimtų pasekmių Europos biologinei įvairovei ir pakenktų mūsų dirvos bei vandenų ištekliams. Poveikis, t. y. netiesioginiai žemėnaudos pokyčiai, būtų juntami ir kitose pasaulio vietose: Europai sumažinus maisto eksportą, kitos šalys turėtų didinti maisto gamybą, tam kad užpildytų spragą. Pasaulinės maisto kainos būtų reikšmingai paveiktos.

Tačiau riziką Europoje būtų galima sumažinti pasirinkus reikiamas kultūras ir valdymo metodus. Biokuras, pagamintas, pvz., iš atliekų arba javų ar miško produktų liekanų, turi aplinkosauginių pranašumų. Šiuo požiūriu EAA tyrinėja, kaip galėtų plėtotis kylantis bioenergijos bumas, ir svarsto, ar mes galėtume apsirūpinti bioenergija nepakenkdami aplinkai.

Biožargonas

Biomasė reiškia gyvąją ir neseniai mirusią materiją. Ji gali būti javuose, medžiuose, dumbliuose, žemės ūkio ar miškininkystės liekanose, atliekose.

Bioenergija reiškia visų rūšių energiją, gaunamą iš biomasės, įskaitant biokurą.

Biokuras reiškia skystą transporto priemonių kurą, pagamintą iš biomasės (2).

Veržimasis prie atsinaujinančios energijos

Europos Komisija pasiūlė privalomą uždavinį: 2020 m. 20 proc. visos Europos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančios energijos šaltinių (t. y. visų šaltinių – vėjo, saulės, bangų ir kt. bei bioenergijos). Šiuo metu atsinaujinančiai energijai tenka 6,7 proc. visos Europoje suvartojamos energijos. Du trečdalius šio kiekio sudaro biomasė.

Be to, Europos Komisija pasiryžusi skatinti biokuro naudojimą transporto sektoriuje, kadangi diversifikavimas ypač svarbus transportui dėl jo priklausomybės nuo naftos. Be to, transporto sektoriuje didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai ir tokių būdu kompensuojamas kituose sektoriuose pasiektas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų sumažinimas.

Todėl Komisija pasiūlė, kad 2020 m. biokuras sudarytų 10 proc. viso kelių transporto kuro, su sąlyga, jei bus įrodyta, kad biokuro gamyba yra subalansuota. 2007 m. duomenys rodo, kad dabar biokurui tenka 2,6 proc. ES kelių transporto kuro. Kad pasiektų 10 proc. lygį, ES turi padidinti biokuro gamybą ir importą vykstant sudėtingiems ekologiniams ir ekonominiams debatams dėl šios kuro rūšies. ES nustatytas biokuro tikslas kelia vis daugiau ir daugiau diskusijų.

Europos Parlamentas neseniai paprašė garantijos, kad 40 proc. iš 10 proc. tikslo tektų šaltiniams, nekonkuruojantiems su maisto gamyba. EAA mokslinis komitetas įspėjo, kad transportui naudojamo biokuro dalies padidinimas iki 10 proc. 2020 m. yra pernelyg ambicingas ir jo vykdymas turėtų būti sustabdytas.

Poveikis maisto kainoms pasaulyje ir žemėnaudos pokyčiai

Biokuro ir kitos bioenergijos skatinimas Europoje neišvengiamai turi tiesioginį ir netiesioginį poveikį kitoms pasaulio teritorijoms.

Pavyzdžiui, Europoje galima tvariai gaminti biodyzelinį kurą iš rapsų aliejaus, tačiau tuomet liks mažiau rapsų aliejaus maisto gamybai Europoje ir kitur.

Spragą iš dalies būtų galima užpildyti palmių aliejumi. Tačiau dėl to būtų naikinami atogrąžų miškai, nes šiai žaliavai gauti kertami medžiai Indonezijoje ir kitose šalyse.

Pastaruoju metu visame pasaulyje biokuro paklausa yra vienas iš daugelio veiksnių, prisidedančių prie maisto kainų kilimo; kiti veiksniai – sausros pagrindinėse maistą gaminančiose šalyse, didėjantis mėsos suvartojimas, kylančios naftos kainos ir kt. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimais, dabartinės ir siūlomos paramos biokurui priemonės ES ir JAV vidutinės trukmės laikotarpiu padidins vidutines kviečių, kukurūzų ir augalinio aliejaus kainas atitinkamai 8, 10 ir 33 proc.

Didėjantis maisto suvartojimas pasaulyje ir papildoma biokuro paklausa veda prie pasėlių ploto didinimo natūralių pievų ir atogrąžų miškų sąskaita. Tai svarbu, nes miškų kirtimas ir ūkininkavimo būdai šiuo metu yra atsakingi už apytikriai 20 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Šią dalį didina didelis miškų vertimas pasėliais ir tai turi rimtų pasekmių biologinei įvairovei.

Gali nukentėti ir laukinė gamta bei vandens kiekis ir kokybė, jei dideli gamtinių arealų ar teritorijų, kuriose ūkininkaujama tradiciniais būdais, plotai bus verčiami intensyvios bioenergijos gavybos vietomis.

1 pav. / Procentinė biokuro dalis galutinio energijos suvartojimo kelių transporto kurui struktūroje ES-27 valstybėse.

Matomas poveikis

Pastarojo meto mokslininkų bandymai įvertinti išaugusios bioenergijos poveikį pradėjo duoti rezultatų ir parodė kai kurių dėsningumų, todėl EAA nori atkreipti į juos dėmesį.

Brazilijoje atlikto tyrimo metu naudojami palydoviniai vaizdai ir tyrimai, parodė, kad miškų vertimo dirbama žeme tempai Amazonės regione yra susiję su pasaulinėmis sojų pupelių kainomis – kuo didesnė sojų kaina, tuo daugiau iškertama atogrąžų miškų. Ir neabejotina, kad bioetanolio paklausa kelia kainą, kai sojų plotai pakeičiami kukurūzais, reikalingais JAV bioetanoliui gaminti.

Timas Searchingeris ir Purdju universiteto (JAV) mokslininkai, naudodamiesi pasaulinės agroekonomikos modeliu, ištyrė, kaip didelė kukurūzų ir sorų auginimo bioetanoliui plėtra JAV galėtų pakeisti maistinių kultūrų gamybą kitose pasaulio vietose, kur miškai ir pievos verčiami dirbamomis žemėmis siekiant išvengti maisto trūkumo.

Šie mokslininkai apskaičiavo, kad 50 metų ar ilgiau su bioetanoliu siejami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai viršys iškastinio kuro naudojimo sukeliamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Taip yra todėl, kad pievos ir miškai yra CO2 saugyklos. Pavertus juos kultūrų, tinkamų biokurui gaminti, laukais, jie prarastų šią kaupimo funkciją. Prireiktų dešimtmečių, kol nauda pradėtų nusverti neigiamą pusę.

Sunkiau įvertinti įtaką biologinei įvairovei ir gamtos ištekliams, pvz., vandeniui. Pavyzdžiui, auganti kukurūzų gamyba JAV vidurio vakaruose kelia grėsmę jūriniams organizmams Meksikos įlankoje, kur dėl gausiai iš Misisipės atplukdomų maistinių medžiagų susidarė per 20 000 km2 ploto mirties zona. Vieno pastarojo meto tyrimo duomenimis, JAV energetikos įstatymu nustatytų užduočių įvykdymas 2022 m. padidins azoto koncentraciją Misisipėje 10–34 proc.

Ateities modeliavimas

2006 m. EAA atlikto tyrimo duomenimis, 15 proc. prognozuojamos Europos energijos paklausos 2030 m. būtų galima patenkinti bioenergija, gauta iš žemės ūkio, miškininkystės ir atliekų produktų, naudojant vien Europos išteklius. Šis skaičius vadinamas Europos biomasės potencialu. Tyrime suformuluotos sąlygos biologinei įvairovei apsaugoti ir atliekų kiekiams sumažinti, kad biomasės potencialas nekenktų aplinkai.

Vėliau, 2008 m. EAA panaudojo “modelį, iš pradžių„ Green-X ENVIRONMENT sukurtą atsinaujinančios elektros energijos rinkoms tirti, analizuodama, kaip panaudoti šį aplinkai nekenkiantį biomasės potencialą labiausiai aplinkosaugos požiūriu apsimokančiu būdu.

Studijos duomenys leidžia manyti, kad labiausiai apsimokantis būdas panaudoti šį sumodeliuotą biomasės potencialą būtų užtikrinti, kad 2030 m. 18 proc. Europos šilumos, 12,5 proc. jos elektros energijos ir 5,4 proc. jos transporto kuro būtų gaunama iš biomasės.

Mažinant iškastinio kuro naudojimą visuose trijuose sektoriuose iki 2020 m. anglies dioksido išmetimus būtų galima sumažinti 394 mln. tonų. Išmetimai sumažėtų dar labiau, jei politikos priemonėmis būtų įtvirtintas kogeneracijos technologijos prioritetas gaminant elektrą ir šilumą. Šiame procese panaudojama šiluma yra energijos gamybos šalutinis produktas.

Žinoma, yra ir sąnaudos. Bioenergijos vartojimo didinimas iki 2030 m. būtų maždaug 20 proc. brangesnis, nei panašaus tradicinės energetikos modelio taikymas. Galiausiai šias sąnaudas padengtų vartotojai.

Po šio darbo pradžios įvykę pokyčiai, ypač pasaulinių maisto kainų kilimas, rodo, kad biomasės potencialo skaičiavimai šiek tiek padidinti: tikėtina, kad Europoje bus mažiau žemių bioenergetinėms kultūroms auginti. Be to, rezultatams gali daryti įtaką ir aukštos naftos kainos.

Tačiau tyrimas vis dėlto aiškiai rodo, kad tiek sąnaudų, tiek klimato kaitos poveikio švelninimo priemonių požiūriu prioritetą bioenergetikoje vertėtų teikti elektros ir šilumos gamybos sektoriuje, skatinant kogeneravimo įrenginių diegimo plėtrą, o ne į kuro transporto sektoriuje keitimą.

Žvilgsnis į priekį

Norint išvengti pirmiau aprašytų neigiamų perėjimo prie bioenergijos pasekmių, reikalinga tvirta tarptautinė politika, užkertanti kelią žemėnaudos pokyčiams, kurie, siekiant bioenergijos naudojimo, pagilintų aplinkosaugos problemas. Iššūkis yra akivaizdžiai tarptautinio pobūdžio, todėl reikalingi pasaulinio masto debatai, kaip sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir tuo pačiu metu spręsti klimato kaitos problemą, atsižvelgiant į būtinybę didinti maisto gamybą ir į gąsdinantį naftos kainų kilimą.

EAA mokslininkų nuomone, reikėtų aktyviai siekti gaminti kiek įmanoma daugiau bioenergijos pačioje Europoje, tuo pačiu metu išlaikant maisto, kuro bei pluoštų gamybos pusiausvyrą ir nepažeidžiant ekosistemų. Nuo biokuro turėtume pereiti prie rimtų aukštesniojo tipo biokuro rūšių tyrimų ir plėtros (žr. pav.). Tai reikia daryti visapusiškai įvertinant įtaką aplinkai, įskaitant poveikį dirvai, vandeniui ir biologinei įvairovei, ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiams. Taip ES galėtų tapti tikrai tvaraus bioenergijos sektoriaus kūrimo lydere.

Perspektyvi antroji karta

Antros kartos biokuro gamybos procesuose galima naudoti įvairias nemaistines žaliavas. Tai atliekų biomasė, mediena, kviečių ar kukurūzų kotai, specialios energetinės ar biomasės kultūros, pvz. Miscanthus žolė.

Antros kartos biokuras gali padėti gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir kitus neigiamus dalykus, pvz., trąšų naudojimą, tačiau nelabai tikėtina, kad šis kuras taptų visuotinai naudojamas ir leistų pasiekti 2020 m, nusistatytą užduotį, kad 10 proc. transporto sektoriuje naudojamo kuro sudarytų biokuras . Reikia atlikti dar daug mokslinių tyrimų nagrinėjant šiuos gamybos procesus ir jų poveikį bei galimybes. Be to, tikėtina, kad specialių energetinių augalų ir maistinių augalų konkurencija dėl žemės ir vandens tęsis.

Literatūra

Donner, S. D. and Kucharik, C. J., 2008. Corn-based ethanol production compromises goal of reducing nitrogen expert by the Mississippi river. Proceedings of the National Academy of Sciences, vol. 105: 4 513–4 518.

EEA, 2006. How much bioenergy can Europe produce without harming the environment. EEA Report No 7/2006.

EurObserver. Biofuels Barometer: http://www.energies-renouvelables.org/observ-er/stat_baro/ observ/baro185.pdf.

OECD, 2008. Economic assessment of biofuel support policies. Organisation for Economic Development and Cooperation, Paris.

(1) Atsinaujinančios energijos šaltiniai – tai vėjo, jūros, saulės, vandens ir pan. energija.

(2) Terminas „biokuras“ gali būti vartojamas visų būvių (kietojo, skystojo ar dujinio) kurui, gautam iš biomasės, apibūdinti. Tačiau šios analizės reikmėms jis reiškia konkrečiai transporto priemonių kurą.


Susijusi informacija

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100