Elektromobiliai. Tvarių judumo sistemų kūrimas

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2016-11-14 Paskutinį kartą keista 2016-11-21 16:05
Šiuolaikinė visuomenė priklauso nuo prekių ir žmonių judėjimo, tačiau mūsų dabartinės transporto sistemos neigiamai veikia žmonių sveikatą ir aplinką. Su būsimos ataskaitos apie elektromobilius projekto vadybininke Magdalena Jóźwicka kalbėjome apie elektros, kaip alternatyvos įprastiniam transporto priemonių kurui, privalumus ir iššūkius, susijusius su aplinka.

 Image © Norsk elbilforening

Kokių tipų elektromobiliai šiuo metu naudojami Europoje?

Esama keleto skirtingų tipų elektromobilių. Kalbant apie keleivines transporto priemones, galima išskirti vien elektros varikliu varomus elektromobilius ir įvairių rūšių įkraunamus hibridinius automobilius, kurie turi ir elektrinį, ir vidaus degimo variklį.

Elektra gali būti varomos ir kitos transporto priemonės. Keliuose matome vis daugiau elektrinių dviračių, krovininių automobilių ir autobusų. Iš kitų transporto rūšių reikia paminėti lokomotyvus, upių ir jūrų keltus, laivus ir mažuosius laivus.

Kiek elektromobiliai yra paplitę Europoje?

Keleivinių elektromobilių – tiek varomų elektra, tiek hibridinių – kasmet parduodama vis daugiau. Praėjusiais metais ES parduota apie 150 000 naujų elektromobilių. Nors procentiškai pardavimai auga sparčiai, elektromobiliams tenka maža bendrų pardavimų dalis, pvz., 2015 m. – 1,2 proc. Mūsų duomenimis, tik apie 0,15 proc. mūsų keliais judančių transporto priemonių yra varomi elektra. Kitaip tariant, tai vos vienas iš 700 keleivinių automobilių. Atskirai reikia paminėti Norvegiją, kuri pirmauja pagal elektromobilių pardavimą. Pernai ten parduota apie 34 000 naujų elektromobilių – vienas iš penkių naujų automobilių.

Kokia Europos politika elektromobilių atžvilgiu?

ES yra įsipareigojusi sumažinti savo transporto sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir paremti alternatyvas tradicinėms vidaus degimo variklių technologijoms ir kurui. Elektromobiliai – tik vienas elementas. Tam tikromis politikos iniciatyvomis skatinama generuoti kurą ir elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, o kitomis siekiama visoje Europoje kurti elektromobiliams reikalingą infrastruktūrą, tokią kaip įkrovimo stotelės. Konkrečiais teisės aktais nustatoma, koks turėtų būti naujų transporto priemonių išmetamas anglies dioksido kiekis vienam kilometrui. Tai padėjo paskatinti netaršių transporto priemonių, įskaitant elektromobilius, gamybą.

Kodėl svarbu elektromobilius įtraukti į automobilių parką?

Iškastinio kuro naudojimas transporte kenkia vietos oro kokybei ir mūsų klimatui. Žalą aplinkai lemia išmetamas anglies dioksidas ir tokie kenksmingi oro teršalai kaip azoto oksidai ir kietosios dalelės. Be to, kelių eismas – vienareikšmiškai didžiausias triukšmo šaltinis Europoje. Akivaizdu, kad elektromobilių įtraukimas į transporto priemonių parką gali padėti smarkiai sumažinti bendrą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir oro taršą, ypač jei elektros energija gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Net jei elektra yra gaminama iš iškastinio kuro, miesto aplinkai perėjimas prie elektromobilių vis tiek būtų naudingas, nes sumažėtų vietinė oro tarša ir triukšmo lygis.

Kodėl kai kuriose šalyse elektromobiliai yra populiaresni?

Beveik visose šalyse elektromobilių naudojimas vienaip ar kitaip skatinamas, tačiau tik nedaugelyje šalių sėkmingai užtikrintas didelis jų pardavimo augimas. Pavyzdžiui, devyniasdešimt procentų naujų elektromobilių 2015 m. parduota vos šešiose ES valstybėse narėse: Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Kaip jau minėta pirmiau, šioje srityje pirmauja Norvegija, kuri taiko įvairiapuses paskatas, todėl ji yra geras pavyzdys visiems. Atrodo, kad viena veiksmingiausių priemonių – parama elektromobiliui įsigyti, dėl kurios elektromobilių kaina tampa panaši į tradicinių automobilių kainą. Tarp kitų paskatų minėtina mažesnė eksploatacijos kaina, pvz., mažesni metiniai mokesčiai, nemokamas įkrovimas, nemokamas parkavimas arba galimybė naudotis autobusų juostomis.

Kokie iššūkiai laukia ateityje?

Kad vartotojai labiau susidomėtų elektromobiliais, technologiją būtina tobulinti keliais aspektais. Pavyzdžiui, reikia didinti nuvažiuojamą atstumą ir užtikrinti spartesnį įkrovimą. Tam, kad elektromobilis nuvažiuotų 100 km, šiuo metu sparčiausio įkrovimo stotyse jį reikia krauti 20–30 minučių. Reikalinga ir geresnė infrastruktūra, kad viešos įkrovimo stotelės būtų tiek paplitusios, kaip ir įprastos degalinės, taip pat plėsti atsinaujinančiosios energijos generavimo pajėgumus, kad būtų galima visapusiškai panaudoti elektromobilių privalumus. Be to, elektromobiliai brangesni už tradicines transporto priemones.

Taip pat svarbu pažymėti, kad, jei norime išspręsti daugelį su transportu susijusių problemų, vien pakeisti tradicines transporto priemones elektrinėmis nepakaks. Elektromobiliai gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą, oro taršą ir triukšmą, tačiau jie nepadės išspręsti kitų problemų, tokių kaip spūstys arba naujos kelių infrastruktūros ar automobilių stovėjimo vietų poreikis. Siekiant, kad transportas taptų išties tvarus, turime persvarstyti visą judumo sistemą ir ieškoti naujų būdų, kaip mažinti mūsų priklausomybę nuo transporto priemonių. Tai gali būti naudojimasis dalijimosi automobiliais programomis, geresnės viešojo transporto infrastruktūros kūrimas ir aktyvesnis mažataršių ar netaršių transporto priemonių naudojimas.

Ko elektromobilių atžvilgiu imasi EAA?

Šį rudenį ketiname išleisti du leidinius apie elektromobilius: vadovą, kuriame bus apibendrintos žinios apie elektromobilius Europoje, ir trumpą pranešimą apie galimą poveikį energetikos sistemai ir aplinkai, susijusį su numanomu sparčiu elektromobilių populiarumo didėjimu iki 2050 m.

 

Magdalena Jóźwicka

Geographic coverage

Austria, Belgium, Bulgaria, Croatia, Cyprus, Czechia, Denmark, Estonia, Finland, France, Germany, Greece, Hungary, Ireland, Italy, Latvia, Lithuania, Luxembourg, Malta, Netherlands, Norway, Poland, Portugal, Romania, Slovakia, Slovenia, Spain, Sweden, United Kingdom
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100