Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Straipsniai / Dirva - užmirštas išteklius

Dirva - užmirštas išteklius

Pakeisti kalbą

Kodėl man turi rūpėti dirva?

Dirvą apibūdina nemažai žodžių: gruntas, purvas, dumblas, žemė, dirvožemis, tačiau tik nedaugelis ją tinkamai įvertina. Šiandienos virtualiame pasaulyje daugelis iš mūsų tikrąja ta žodžio prasme prarado ryšį su žeme. Tačiau žemė, po kuria yra pamatinė uoliena, yra planetos gyvybės šaltinis – ji sudaro galimybes gyventi Žemėje. Kaip oras su vandeniu, taip ir žemė yra mūsų gyvybės palaikymo sistemos dalis.

Mūsų protėviai palaikė daug glaudesnį ryšį su žeme. Daugelis iš jų kiekvieną dieną dirbdavo žemę. Tada, kaip ir dabar, žemė atliko nepaprastai svarbų vaidmenį – ji buvo maisto šaltiniu. Tačiau praeityje nebuvo suvokta, kad žemė vaidina itin svarbų vaidmenį besikeičiant klimatui – ji atlieka didžiulės gamtinės anglies saugyklos funkciją.

Dirva ir anglis

Dirvoje yra dvigubai daugiau organinės anglies nei augaluose. Europos Sąjungos teritorijoje esančioje dirvoje yra daugiau kaip 70 milijardų tonų organinės anglies arba maždaug 7 procentai visos pasaulio anglies(8). Europos Sąjungoje daugiau nei pusė žemėje saugomos anglies yra Suomijos, Airijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės durpynuose.

Šis skaičius yra svarbus, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais metais ES valstybėse narėse iš visų šaltinių yra išmetami 2 milijardai tonų anglies. Taigi žemė atlieka lemiamą vaidmenį besikeičiant klimatui. Jei iš Europos žemės į atmosferą išsiskirtų bent 0,1 procentu daugiau anglies, tai prilygtų 100 milijonų automobilių – maždaug pusės visų Europos keliais važinėjančių automobilių – išmestų anglies dvideginio dujų kiekiui.

Žemė – ribotas išteklius

Įsivaizduokite, jog šis obuolys(7) yra Žemė. Supjaustykite jį į keturias dalis ir tris iš jų išmeskite. Likusi obuolio dalis yra sausuma.

Penkiasdešimt procentų sausumos sudaro dykumos, Šiaurės ir Pietų ašigaliai bei kalnai* – ten yra pernelyg karšta, šalta ar per didelis aukštis, kad būtų galima ūkininkauti. Perpjaukite sausumos dalį per pusę. Keturiasdešimt procentų likusios dalies – tai pernelyg uolėtos vietovės, statūs šlaitai, negili, nederlinga ar drėgna žemė, kad ten būtų galima užsiimti ūkininkavimu. Nupjaukite šią dalį ir Jums liks labai mažas obuolio gabalėlis.

Atkreipkite dėmesį į šio obuolio gabalėlio žievę, kuri yra glaudžiai prigludusi prie paviršiaus ir jį saugo. Šis plonas sluoksnis yra negilus dirvos sluoksnis Žemėje. Nulupkite žievę ir suprasite, kiek mažai derlingos žemės, kuri yra visų pasaulio gyventojų maisto šaltinis, mes turime. Ji konkuruoja su pastatais, keliais ir sąvartynais. Ji taip pat yra jautri taršai bei klimato kaitos poveikiui. Šią kovą žemė dažnai pralaimi.

* Toliau jūs perskaitysite, kad didelė ūkininkavimui netinkamos žemės dalis sugeria CO2, o tai yra svarbu.

Dirvožemio organinė medžiaga (DOM)

Dirvožemio organinė medžiaga (DOM) – tai pagrindinė medžiaga, nulemianti anglies saugojimą dirvoje. Ją sudaro dirvoje esantys gyvi ir negyvi organizmai, augalų liekanos bei mikroorganizmai. Tai itin vertingas išteklius, kuris atlieka aplinkai ir ekonomikai nepaprastai svarbias funkcijas, nes jis pats yra tarsi mikroskopinė ekosistema.

Dirvos derlingumas daugiausia priklauso nuo DOM. Tai gyvybės eliksyras, ypač augalams. DOM kaupia maistingąsias medžiagas dirvoje ir teikia jas augalams. Šioje medžiagoje gyvena dirvos organizmai – nuo bakterijų iki kirminų ir vabzdžių, kuriems ji sudaro sąlygas perdirbti augalų liekanas ir išlaikyti maistingąsias medžiagas, kurias gali pasisavinti augalai ir javai. Ji taip pat palaiko dirvos struktūrą, gerindama vandens įsiskverbimą, mažindama jo garavimą, sudarydama dirvožemiui geresnes sąlygas išlaikyti vandenį ir užkirsdama kelią dirvos tankėjimui. Be to, dirvožemio organinė medžiaga paspartina teršalų susiskaidymą ir gali surišti juos su savo dalelėmis, taip sumažindama jų nutekėjimo riziką.

 

Ar jūs žinojote,

  • Kad dirva yra sudaryta iš akmenų ir pūvančių augalų bei gyvūnų(9)?
  • Dirva nemokamai valo vandenį, kurį mes geriame, ir grynina orą, kuriuo kvėpuojame(9).
  • Visų gyvūnų, gyvenančių viename hektare žemės, svoris siekia net penkias tonas(9).
  • Derlinga žemė mažina potvynių riziką ir apsaugo gruntinio vandens atsargas, neutralizuodama ar filtruodama galimus teršalus(9).

Dirva, augalai ir anglis

Fotosintezės metu visi augantys augalai iš atmosferos sugeria CO2, kad galėtų auginti savo biomasę. Tiesa, mes matome iš žemės augantį augalą, tačiau ne mažiau svarbaus jo augimo po žeme nematome. Šaknys nuolat į dirvą išskiria įvairius organinius junginius, taip maitindamos mikroorganizmus.

Tai pagreitina biologinę veiklą dirvoje ir skatina DOM susiskaidymą – taip išskiriamos maistingosios medžiagos, kurių reikia augalui, kad jis augtų. Tačiau vyksta ir priešingas procesas: tam tikrą anglies kiekį iš atmosferos sugeria sunkiai skaidomi organiniai junginiai, kurie prijungia anglį ir saugo ją šimtus metų.

Atsižvelgiant į ūkininko žemės dirbimo technologiją, dirvos rūšį ir klimato sąlygas, biologinė veikla dirvožemio organinei medžiagai gali turėti arba teigiamų, arba neigiamų pasekmių. Didėjantis DOM kiekis dirvoje užtikrina, jog iš atmosferos ilgą laiką būtų sugeriama anglis (tai pagrindinė teigiama pasekmė). O mažėjant DOM kiekiui dirvoje, yra išskiriamas CO2. Tai reiškia, kad mūsų žemės dirbimo technologijos prisidėjo prie žmonių sukelto šių dujų išmetimo.

Taigi nuo mūsų žemės naudojimo metodų priklauso, ar dirva sugeria ar išskiria anglį. Nepaprastai svarbu yra tai, kad dirva išskiria anglį, kai pievos, tvarkomi miškai ar gamtos ekologinės sistemos yra paverčiami ariamąja žeme.

Dykumos artėja prie Europos

„Dykumėjimas“ – tai procesas, kai derlinga žemė išdžiūsta ir joje nebelieka maistingųjų medžiagų. Dėl to žemėje nebegali gyventi gyvi organizmai ir ją net gali nupūsti vėjas. Šis dramatiškas procesas – viena iš problemų, iškilusių visoje Europoje.

Gamtos sąlygos, tokios kaip sausringumas, nepastovūs krituliai ir liūtys bei dirvos pažeidžiamumas, taip pat žmonių poveikis, ilgą laiką darytas praeityje ir daromas šiuo metu, sukelia dykumėjimą didelėse Pietų Europos teritorijose“, – teigia Europos dirvožemio saugojimo draugijos pirmininkas ir Valensijos universitetui bei Valensijos miestui atskaitingos dirvos tyrimų grupės vadovas Chosė Luisas Rubijus.

Aštuoniems procentams Pietų, Vidurio ir Rytų Europos teritorijos – tai sudaro maždaug 14 milijonų hektarų – šiuo metu yra iškilęs didelis dykumėjimo pavojus. Jei mes atsižvelgsime ir į vidutinį pavojų, teritorijos plotas padidės daugiau kaip 40 milijonų hektarų. Didžiausia dykumėjimo grėsmė yra iškilusi šioms Europos šalims: Ispanijai, Portugalijai, Prancūzijai (pietinei daliai), Graikijai ir Italijai (pietinei daliai)(10).

„Laipsniška dirvos erozija, organinės medžiagos išnykimas, dirvos druskėjimas ir jos struktūros suardymas spiralės principu veikia kitas sudedamąsias ekosistemos dalis – vandens išteklius, augmeniją, gyvūniją bei dirvos mikroorganizmus – ir kraštovaizdis galiausiai tampa nualintas.

Žmonėms dažnai sunku suprasti ar net pamatyti dykumėjimo padarinius, nes jie apskritai yra nepastebimi. Tačiau atsižvelgiant į jų poveikį ūkininkavimui, dėl potvynių bei nuošliaužų pakilusias kainas, jų poveikį kraštovaizdžio biologinei būklei ir bendrą poveikį sausumos ekologinės sistemos stabilumui, galima teigti, jog dykumėjimas – viena rimčiausių aplinkosaugos problemų Europoje“, – tvirtina Ch. L. Rubijus.

Europos dirvos apsauga

Dirva – svarbiausias ir labai sudėtingos struktūros gamtos išteklius, tačiau mes jį vis mažiau vertiname. ES teisės aktuose nenumatyta, kaip visapusiškai kovoti su visomis dirvai iškilusiomis grėsmėmis, o kai kurios valstybės narės nėra priėmusios konkrečių dirvos apsaugos įstatymų.

Europos Komisija jau daugelį metų rengia pasiūlymus dėl dirvos politikos. Tačiau kelios valstybės narės vertina juos prieštaringai, todėl šios politikos formavimas įstrigo. Dėl šios priežasties dirva nėra saugoma taip, kaip kiti pagrindiniai pasaulio elementai – vanduo ir oras.

Dėmesio centre – durpynai

Iš visų sausumos ekologinių sistemų durpynų ekologinės sistemos – veiksmingiausios anglies saugyklos. Durpynai sudaro vos 3 procentus pasaulio sausumos teritorijos, tačiau juose yra saugoma 30 procentų visos dirvoje esančios anglies pasaulyje. Dėl to durpynai yra veiksmingiausios ilgalaikės anglies saugyklos Žemėje.

Tiesa, įsikišus žmogui, gamtoje gali būti sutrikdyta organizmų prieaugio ir puvimo pusiausvyra ir dėl to durpynai gali pradėti skirti anglį. Apskaičiuota, kad dėl durpynų sausinimo, gaisrų ir naudojimo iš jų išsiskiria mažiausiai 3 milijardai tonų CO2 per metus – tai yra daugiau kaip 10 procentų viso pasaulio iškastinio kuro išskiriamo CO2. Šiuo metu durpynų tvarkymas apskritai nėra darnus ir tai turi didelių neigiamų padarinių biologinei įvairovei ir klimatui(11).

7.    JAV Žemės ūkio departamento Gamtos išteklių apsaugos tarnyba

8.    Europos Komisija: European Commission, 2008 m., „Turimos informacijos apie dirvos ir klimato kaitos ryšius peržiūra“ (Review of existing information on the interrelations between soil and climate change)

9.     http://ec.europa.eu/environment/pubs/pdf/factsheets/soil.pdf

10.   Viduržemio jūros baseino dykumėjimo informacijos sistema (DISMED)

11.  JTAP ataskaita, 2011 m., „Durpynų, biologinės įvairovės ir klimato kaitos įvertinimas“ (Assessment on Peatlands, Biodiversity
       and Climate Change
)

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100