Asmeniniai įrankiai

kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Straipsniai / Straipsniai

Straipsniai

Pakeisti kalbą
Vanduo mieste

Vanduo mieste

2012-08-28

Didėjant gyventojų skaičiui, smarkiai plečiantis urbanizacijai ir ekonomikai, visuose Europos miestuose auga gėlo vandens poreikis. Klimato kaita ir tarša taip pat turi įtakos miesto gyventojams tiekiamo vandens ištekliams. Ką turi turime daryti, kad Europos miestuose būtų užtikrintas gėlo vandens tiekimas gyventojams?

Skaityti daugiau

Vanduo žemės ūkyje

Mums reikia maisto, o jam pagaminti reikia gėlo vandens. Dėl didėjančios žmonių veiklos ir klimato kaitos daugelyje regionų, ypač pietuose, reikia stengtis iš visų jėgų norint surasti pakankamai gėlo vandens visiems poreikiams patenkinti. Ką galime padaryti, kad apsirūpintume maistu nemažindami gėlo vandens išteklių? Pirmas žingsnis – efektyviau naudoti vandenį žemės ūkyje.

Skaityti daugiau

Vietinis ir globalus

Susidūrus su gyvybinių išteklių, tokių kaip vanduo ir žemė, trūkumu ir didėjančia įtampa, klausimas, kas priima sprendimus, yra toks pat svarbus, kaip ir klausimas, kaip tvarkomi ir naudojami gamtos ištekliai. Pasaulinis koordinavimas dažnai yra esminis, tačiau be vietinio pritarimo ir pastangų nieko pasiekti nepavyks.

Skaityti daugiau

Europos požiūris į tvarią plėtrą

Taikydami nemažai teisinių priemonių ES politikai siekia efektyvesnio išteklių naudojimo Europoje. Tačiau kaip Europa siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonomikos ir gamtos? Ką „Rio+20“ konferencijos kontekste tvari plėtra reiškia ES ir besivystančiam pasauliui? Čia pateikiame vieną požiūrį.

Skaityti daugiau

Maisto švaistymas

Maisto švaistymas

2012-06-05

Maždaug trečdalio pasaulyje pagaminamo maisto nesunaudojame arba išmetame. Daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje eina miegoti alkani, todėl peršasi klausimas, kaip tai pakeisti. Švaistydami maistą ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančiuosius, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius, kaip antai žemę, vandenį ir energiją, ir darbo jėgą.

Skaityti daugiau

Gyvenimas vartotojiškoje visuomenėje

Dešimtmečius palyginti stabiliai Europoje augusi ekonomika pakeitė mūsų gyvenimo būdą. Pagaminame ir suvartojame daugiau prekių, teikiame ir naudojamės daugiau paslaugų. Daugiau keliaujame ir ilgiau gyvename. Tačiau mūsų ekonominės veiklos poveikis aplinkai namuose ir užsienyje tapo didesnis ir labiau matomas. Tinkamai įgyvendinami aplinkos teisės aktai leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau pažvelgę į tai, kas pasikeitė per pastaruosius dvidešimt metų, ar galime pasakyti, kad padarėme viską, ką galėjome?

Skaityti daugiau

Nustatyti „teisingą“ kainą?

Gelbėdamos savo žmones nuo skurdo daugelis besivystančių šalių savo ūkio raidą paremia gamtos išteklių eksploatavimu, galinčiu pažeisti žmonėms gyvybiškai svarbias gamtines sistemas. Neretai trumpalaikiai sprendimai pakenkia ilgalaikei gyventojų gerovei. Ar gali vyriausybės padėti rinkoms nustatyti „teisingą“ kainą už gamtos paslaugas ir daryti įtaką ekonominiams sprendimams? Toliau atidžiau pažvelgsime į tai, ką vandens naudojimas medvilnės gamybai reiškia Burkina Fasui.

Skaityti daugiau

Nuo iškasenų iki atliekų ir po to

Beveik viskas, ką vartojame ir gaminame, turi poveikį mūsų aplinkai. Kasdien renkamės tam tikras prekes ir paslaugas, dažnai nepagalvodami apie jų paliekamus „pėdsakus“ aplinkoje. Pardavimo kaina vargiai atspindi jų tikrąsias sąnaudas. Tačiau yra daug būdų vartoti ir gaminti ekologiškiau.

Skaityti daugiau

Kuriant tvarų pasaulį

Per keturis aplinkos valdymo dešimtmečius sukūrėme institucijas, padedančias geriau suvokti ir spręsti aplinkos problemas. Praėjus dvidešimčiai metų nuo 1992 m. aukščiausiojo lygio susitikimo Žemės klausimams aptarti pasaulio lyderiai vėl susitiks Rio de Žaneire, kad atnaujintų pasaulinius įsipareigojimus siekti žaliosios ekonomikos ir gerinti pasaulio valdymą.

Skaityti daugiau

Kurkime žaliąją ekonomiką

Daugelio mūsų atmintyje 2011-ieji išliks kaip finansinės suirutės, Japonijos žemės drebėjimo, cunamio ir atominės katastrofos, finansinės pagalbos Europos šalims ir masinių protestų, susijusių su Arabų pavasariu, judėjimu „Okupuokime Volstrytą“ (angl. Occupy Wall Street) ir Ispanijos Indignados („Pasipiktinusieji“), metai. Tik nedaugelis prisimins, kad šiais metais mokslininkai mūsų planetoje atrado daugiau kaip 18 000 naujų rūšių. Dar mažiau žmonių galės nurodyti bent vieną biologinę rūšį, kuri paskelbta išnykusia.

Skaityti daugiau

Atliekos Grenlandijoje

Kad ir kur gyventume, – nuo tankiai apgyvendintų miestų iki atokių kaimų, – visur iš mūsų veiklos susidaro atliekų. Maisto likučiai, elektroninės atliekos, baterijos, popierius, plastikiniai buteliai, drabužiai, seni baldai – viskas turi būti pašalinta. Kai kurios atliekos pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos; kitos sudeginamos energijai pagaminti arba išvežamos į sąvartynus. Vieno būdo tvarkyti atliekas, kuris būtų tinkamas visur, nėra. Spręsdami, kaip tvarkyti atliekas, turime atsižvelgti į vietos aplinkybes. Juk atliekos – visų pirma vietos problema. Toliau aprašysime, kaip vyriausybė atliekų problemą sprendžia Grenlandijoje, kur gyventojų skaičius nėra didelis, gyvenvietės yra toli viena nuo kitos ir kelių infrastruktūra nėra pakankamai išplėtota.

Skaityti daugiau

Tai „naudinga verslui“?

Nuo smulkių įmonių iki tarptautinių korporacijų – daugelis įmonių ieško būdų išlaikyti ar padidinti savo rinkos dalį. Aršios pasaulinės konkurencijos laikais tvarus vystymasis reiškia daug daugiau nei ekologinės korporatyvinės reputacijos kūrimą ir gamybos sąnaudų sumažinimą. Jis gali suteikti ir naujų verslo galimybių.

Skaityti daugiau

Čanso (Chance) pasakojimas

Bisė – didžiausia kasykla šioje vietovėje. Ji įrengta tankaus miško gilumoje, maždaug 90 kilometrų nuo apgyvendintų vietovių, 100 metrų po žeme. Kasykla dažnai tėra tik žemėje išrausta skylė. Į vieną kasyklą, kur darbo sąlygos – pasibaisėtinos, susigrūda daugybė vyrų ir berniukų.

Skaityti daugiau

Gyvenimas globalėjančiame pasaulyje

„…Vien 500 milijonų europiečių gyvensena ir siekiai yra per dideli. Jau nekalbant apie kelių milijardų kitų planetos gyventojų teisėtą siekį taip gyventi... Turėsime keisti Europos vartotojų įpročius. Teks ugdyti žmonių sąmoningumą ir keisti jų įpročius“, – sako Janecas Potočnikas (Janez Potočnik), už aplinką atsakingas Europos Sąjungos Komisijos narys (2010 m. kovo mėn.).

Skaityti daugiau

Miškų me tai : mi škų reik šmė žmogui

1,6 milijardo žmonių išgyvenimas priklauso nuo miškų. Visame pasaulyje 300 milijonų žmonių gyvena miškuose.

Skaityti daugiau

Sudėtiniai tarpusavio priklausomybės saitais sujungto pasaulio iššūkiai

EAA pagrindiniame pranešime (2010 m. SOER) pateikia aiškią pagrindinę išvadą: aplinkos apsaugos iššūkiai yra sudėtiniai, jų negalima suprasti atskirai.

Skaityti daugiau

Miesto pasaulis

Miesto pasaulis

2011-07-05

Ar žinojote? Miestas turi įtakos didelei teritorijai už jo ribų. Pavyzdžiui, vien tik Londonui reikėtų beveik 300 kartų didesnės geografinės teritorijos, kad galėtų patenkinti miesto poreikius ir atsikratyti atliekų bei taršos. (2010 m. SOER)

Skaityti daugiau

Netausojantis vartojimas

Svarbiausia žinia. Pagrindinė priežastis, dėl kurios vartojimas neigiamai veikia aplinką ir kuri lemia pernelyg didelį išteklių suvartojimą, yra ta, kad aplinkos ir išteklių nykimo kaina neatitinka kainos, kurią moka visuomenė už prekes ir paslaugas. Daugelis prekių yra pigios, nors kenkia aplinkai, ekosistemoms ar žmogaus sveikatai. (2010 m. SOER)

Skaityti daugiau

Gamtos turtų dalybos

Iš Europos Sąjungos 27 šalyse suvartotų 8,2 milijardo tonų medžiagų mineralai sudaro 52 proc., iškastinis kuras – 23 proc., biomasė – 21 proc., metalai – 4 proc. (2010m. SOER)

Skaityti daugiau

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100