Straipsniai

Pakeisti kalbą

Patalpų oro kokybė

Daugelis mūsų 90 proc. dienos praleidžiame patalpose: namuose, darbe ar mokykloje. Oro, kuriuo kvėpuojame patalpose, kokybė taip pat turi tiesioginį poveikį mūsų sveikatai. Kas lemia patalpų oro kokybę? Ar lauko ir patalpų oro teršalai skiriasi? Kaip pagerinti patalpų oro kokybę?

Skaityti daugiau

Cheminių medžiagų klausimas

Mūsų atmosferos cheminiai reiškiniai sudėtingi. Atmosferą sudaro įvairaus tankio ir skirtingos cheminės sudėties sluoksniai. Apie mūsų atmosferoje sklandančius teršalus ir vykstančius cheminius procesus, veikiančius mūsų sveikatą ir aplinką, kalbėjomės su JK Gamtinės aplinkos mokslinių tyrimų tarybos Ekologijos ir Hidrologijos centro profesoriumi Davidu Fowleriu.

Skaityti daugiau

Globalinis aerozolių vaizdas

Vienas iš į aplinkos orą patenkančių kietųjų dalelių gamtinių šaltinių yra iš Sacharos kylančios Afrikos dulkės. Esant itin sausoms ir karštoms oro sąlygoms Sacharoje oro srautai ima sūkuriuoti ir gali šias dulkes pakelti į 4–5 km aukštį. Tokiame aukštyje kietosios dalelės gali išsilaikyti savaites ar mėnesius ir nukeliauti iki Europos.

Skaityti daugiau

Klimato kaita ir oras

Mūsų klimatas kinta. Daugelis klimato pokyčius sukeliančių dujų taip pat yra oro teršalai, turintys poveikį mūsų sveikatai ir aplinkai. Dažnai oro kokybės gerinimas gali padėti stabdyti klimato pokyčius ir atvirkščiai, tačiau ne visada. Turime užtikrinti, kad klimato ir oro politika būtų paremta visoms pusėms naudingais sprendimais.

Skaityti daugiau

Europos oras šiandien

Per pastaruosius dešimtmečius Europa pagerino savo oro kokybę. Daugelio teršalų išmetimas sėkmingai pažabotas, tačiau kietosios dalelės ir ypač ozonas vis dar kelia didelį pavojų Europos gyventojų sveikatai.

Skaityti daugiau

Susieti mokslą, politiką ir visuomenę

Atmosfera, oro sąlygos ir sezonų kaita jau seniai yra žavėjimosi ir stebėjimo objektas. IV amžiuje p. m. e. didysis filosofas Aristotelis traktate Meteorologija surinko ir surašė savo pastabas ne tik apie oro sąlygas, bet ir apie gamtos mokslus apskritai. Iki XVII amžiaus oras laikytas tuštuma, manyta, kad jis besvoris, kol Galilėjas Galilėjus moksliškai įrodė, kad taip nėra.

Skaityti daugiau

Vanduo mieste

Vanduo mieste

2012-08-28

Didėjant gyventojų skaičiui, smarkiai plečiantis urbanizacijai ir ekonomikai, visuose Europos miestuose auga gėlo vandens poreikis. Klimato kaita ir tarša taip pat turi įtakos miesto gyventojams tiekiamo vandens ištekliams. Ką turi turime daryti, kad Europos miestuose būtų užtikrintas gėlo vandens tiekimas gyventojams?

Skaityti daugiau

Vanduo žemės ūkyje

Mums reikia maisto, o jam pagaminti reikia gėlo vandens. Dėl didėjančios žmonių veiklos ir klimato kaitos daugelyje regionų, ypač pietuose, reikia stengtis iš visų jėgų norint surasti pakankamai gėlo vandens visiems poreikiams patenkinti. Ką galime padaryti, kad apsirūpintume maistu nemažindami gėlo vandens išteklių? Pirmas žingsnis – efektyviau naudoti vandenį žemės ūkyje.

Skaityti daugiau

Maisto švaistymas

Maisto švaistymas

2012-06-05

Maždaug trečdalio pasaulyje pagaminamo maisto nesunaudojame arba išmetame. Daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje eina miegoti alkani, todėl peršasi klausimas, kaip tai pakeisti. Švaistydami maistą ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančiuosius, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius, kaip antai žemę, vandenį ir energiją, ir darbo jėgą.

Skaityti daugiau

Nustatyti „teisingą“ kainą?

Gelbėdamos savo žmones nuo skurdo daugelis besivystančių šalių savo ūkio raidą paremia gamtos išteklių eksploatavimu, galinčiu pažeisti žmonėms gyvybiškai svarbias gamtines sistemas. Neretai trumpalaikiai sprendimai pakenkia ilgalaikei gyventojų gerovei. Ar gali vyriausybės padėti rinkoms nustatyti „teisingą“ kainą už gamtos paslaugas ir daryti įtaką ekonominiams sprendimams? Toliau atidžiau pažvelgsime į tai, ką vandens naudojimas medvilnės gamybai reiškia Burkina Fasui.

Skaityti daugiau

Vietinis ir globalus

Susidūrus su gyvybinių išteklių, tokių kaip vanduo ir žemė, trūkumu ir didėjančia įtampa, klausimas, kas priima sprendimus, yra toks pat svarbus, kaip ir klausimas, kaip tvarkomi ir naudojami gamtos ištekliai. Pasaulinis koordinavimas dažnai yra esminis, tačiau be vietinio pritarimo ir pastangų nieko pasiekti nepavyks.

Skaityti daugiau

Europos požiūris į tvarią plėtrą

Taikydami nemažai teisinių priemonių ES politikai siekia efektyvesnio išteklių naudojimo Europoje. Tačiau kaip Europa siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonomikos ir gamtos? Ką „Rio+20“ konferencijos kontekste tvari plėtra reiškia ES ir besivystančiam pasauliui? Čia pateikiame vieną požiūrį.

Skaityti daugiau

Gyvenimas vartotojiškoje visuomenėje

Dešimtmečius palyginti stabiliai Europoje augusi ekonomika pakeitė mūsų gyvenimo būdą. Pagaminame ir suvartojame daugiau prekių, teikiame ir naudojamės daugiau paslaugų. Daugiau keliaujame ir ilgiau gyvename. Tačiau mūsų ekonominės veiklos poveikis aplinkai namuose ir užsienyje tapo didesnis ir labiau matomas. Tinkamai įgyvendinami aplinkos teisės aktai leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau pažvelgę į tai, kas pasikeitė per pastaruosius dvidešimt metų, ar galime pasakyti, kad padarėme viską, ką galėjome?

Skaityti daugiau

Nuo iškasenų iki atliekų ir po to

Beveik viskas, ką vartojame ir gaminame, turi poveikį mūsų aplinkai. Kasdien renkamės tam tikras prekes ir paslaugas, dažnai nepagalvodami apie jų paliekamus „pėdsakus“ aplinkoje. Pardavimo kaina vargiai atspindi jų tikrąsias sąnaudas. Tačiau yra daug būdų vartoti ir gaminti ekologiškiau.

Skaityti daugiau

Kuriant tvarų pasaulį

Per keturis aplinkos valdymo dešimtmečius sukūrėme institucijas, padedančias geriau suvokti ir spręsti aplinkos problemas. Praėjus dvidešimčiai metų nuo 1992 m. aukščiausiojo lygio susitikimo Žemės klausimams aptarti pasaulio lyderiai vėl susitiks Rio de Žaneire, kad atnaujintų pasaulinius įsipareigojimus siekti žaliosios ekonomikos ir gerinti pasaulio valdymą.

Skaityti daugiau

Kurkime žaliąją ekonomiką

Daugelio mūsų atmintyje 2011-ieji išliks kaip finansinės suirutės, Japonijos žemės drebėjimo, cunamio ir atominės katastrofos, finansinės pagalbos Europos šalims ir masinių protestų, susijusių su Arabų pavasariu, judėjimu „Okupuokime Volstrytą“ (angl. Occupy Wall Street) ir Ispanijos Indignados („Pasipiktinusieji“), metai. Tik nedaugelis prisimins, kad šiais metais mokslininkai mūsų planetoje atrado daugiau kaip 18 000 naujų rūšių. Dar mažiau žmonių galės nurodyti bent vieną biologinę rūšį, kuri paskelbta išnykusia.

Skaityti daugiau

Atliekos Grenlandijoje

Kad ir kur gyventume, – nuo tankiai apgyvendintų miestų iki atokių kaimų, – visur iš mūsų veiklos susidaro atliekų. Maisto likučiai, elektroninės atliekos, baterijos, popierius, plastikiniai buteliai, drabužiai, seni baldai – viskas turi būti pašalinta. Kai kurios atliekos pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos; kitos sudeginamos energijai pagaminti arba išvežamos į sąvartynus. Vieno būdo tvarkyti atliekas, kuris būtų tinkamas visur, nėra. Spręsdami, kaip tvarkyti atliekas, turime atsižvelgti į vietos aplinkybes. Juk atliekos – visų pirma vietos problema. Toliau aprašysime, kaip vyriausybė atliekų problemą sprendžia Grenlandijoje, kur gyventojų skaičius nėra didelis, gyvenvietės yra toli viena nuo kitos ir kelių infrastruktūra nėra pakankamai išplėtota.

Skaityti daugiau

Tai „naudinga verslui“?

Nuo smulkių įmonių iki tarptautinių korporacijų – daugelis įmonių ieško būdų išlaikyti ar padidinti savo rinkos dalį. Aršios pasaulinės konkurencijos laikais tvarus vystymasis reiškia daug daugiau nei ekologinės korporatyvinės reputacijos kūrimą ir gamybos sąnaudų sumažinimą. Jis gali suteikti ir naujų verslo galimybių.

Skaityti daugiau

Čanso (Chance) pasakojimas

Bisė – didžiausia kasykla šioje vietovėje. Ji įrengta tankaus miško gilumoje, maždaug 90 kilometrų nuo apgyvendintų vietovių, 100 metrų po žeme. Kasykla dažnai tėra tik žemėje išrausta skylė. Į vieną kasyklą, kur darbo sąlygos – pasibaisėtinos, susigrūda daugybė vyrų ir berniukų.

Skaityti daugiau

Gyvenimas globalėjančiame pasaulyje

„…Vien 500 milijonų europiečių gyvensena ir siekiai yra per dideli. Jau nekalbant apie kelių milijardų kitų planetos gyventojų teisėtą siekį taip gyventi... Turėsime keisti Europos vartotojų įpročius. Teks ugdyti žmonių sąmoningumą ir keisti jų įpročius“, – sako Janecas Potočnikas (Janez Potočnik), už aplinką atsakingas Europos Sąjungos Komisijos narys (2010 m. kovo mėn.).

Skaityti daugiau

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100