Atsinaujinančioji energija – raktas į Europos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ateitį

Atrodo, kad ateitis atsinaujinantiems energijos ištekliams yra šviesi, nes jie tampa vis svarbesni, atsižvelgiant į tai, kad Europa siekia sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Mūsų pašnekovas Europos aplinkos agentūros ekspertas Mihai Tomescu pasakoja apie švarios energijos teikiamas galimybes ir susijusius iššūkius.

Skaityti daugiau

Žinios apie aplinką

Per pastaruosius keturis dešimtmečius Europos aplinkos duomenų pobūdis pasikeitė iš esmės. Atsižvelgiant į sudėtingą aplinkos būklės blogėjimo procesą, būtina nuoseklesnė ją pagrindžiančių atitinkamų duomenų analizė. Pastaraisiais metais Europos aplinkos agentūra (EAA) vis dažniau savo veikloje vadovaujasi sistemine analize. EAA toliau sieks nustatyti naujai kylančias problemas ir padėti plėsti Europos aplinkosaugos žinias.

Skaityti daugiau

Tvari miškotvarka – Europos miškų gerovės pagrindas

Miškai Europoje atlieka labai svarbias funkcijas: valo orą ir vandenį, yra natūrali anglies dioksido saugykla, taip pat medienos, maisto ir kitų produktų šaltinis. Juose įsikūrę daug įvairių rūšių ir buveinių. Apie Europos miškams kylančius iššūkius kalbėjome su Europos aplinkos agentūros miškų ir aplinkos eksperte Annemarie Bastrup-Birk.

Skaityti daugiau

Žemę ir dirvožemį vis labiau veikia žmonių veikla

Žemė ir dirvožemis yra esminiai natūralių sistemų ir žmonių visuomenės elementai, tačiau dėl žmogaus veiklos kyla pavojus bendrų žemės išteklių, įskaitant dirvožemį, funkcionavimui. Kodėl tai vyksta? Ko imamasi Europoje, kad tam būtų užkirstas kelias? 2015 m. paskelbti Tarptautiniais dirvožemių metais, todėl šiuos klausimus uždavėme Europos aplinkos agentūros dirvožemio būklės vertinimo ir duomenų teikimo projektų vadovei Geertrui Louwagie.

Skaityti daugiau

Žalioji infrastruktūra. Geresnės gyvenimo sąlygos pasinaudojant gamtoje esančiomis priemonėmis

Žalioji infrastruktūra suteikia galimybę taikyti patrauklius aplinkos, socialinių ir ekonomikos klausimų sprendimus, todėl ją būtina visapusiškai integruoti įvairiose politikos srityse. EAA besirengiant paskelbti ataskaitą apie tai, kaip žalioji infrastruktūra padeda švelninti gamtinių pavojų, kuriuos lemia oro sąlygos ir klimato kaita, padarinius, kalbėjome su vienu iš pagrindinių jos autorių Gormu Dige, kuris yra teritorinės aplinkos, politikos ir ekonominės analizės projektų vadovas.

Skaityti daugiau

Visuotinio tvarumo link

Šių metų rugpjūčio mėnesį per 190 šalių pasiekė bendrą sutarimą dėl 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės. Vėliau šį mėnesį valstybių vadovai Niujorke patvirtins šią darbotvarkę, taip pat darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius. Kitaip nei ankstesnieji tikslai, darnaus vystymosi tikslai yra skirti tiek besivystančioms, tiek išsivysčiusioms šalims ir yra sutelkti į platesnį darnaus vystymosi temų spektrą. Į daugumą iš 17 darnaus vystymosi tikslų įtraukti elementai, susiję su aplinka, išteklių naudojimu ar klimato kaita.

Skaityti daugiau

Veiksmingai naudojanti išteklius, ekologiška ir uždaro ciklo ekonomika

Mūsų gerovė priklauso nuo gamtinių išteklių naudojimo. Mes išgauname išteklius, iš jų gaminame maistą, pastatus, baldus, elektroninius prietaisus, drabužius ir t. t. Iki šiol mūsų išteklių naudojimas aplenkia aplinkos galimybes juos vėl atkurti ir mums pateikti. Kaip galime užtikrinti mūsų visuomenės gerovės ilgaamžiškumą? Ekonomikos ekologiškumo skatinimas be jokios abejonės gali padėti.

Skaityti daugiau

Perėjimas prie žaliosios ekonomikos

Mūsų gyvenimo kokybė, sveikata ir darbas priklauso nuo aplinkos. Tačiau gamtinių išteklių naudojimo būdai ir sparta šiandien jau kelia riziką, kad mūsų gerovė kuriama viršijant gamtos galimybes atkurti išteklius. Turime iš esmės pakeisti gamybą, vartojimą ir gyvenimą. Turime skatinti mūsų ekonomikos ekologiškumą ir pradėti turime jau šiandien.

Skaityti daugiau

Maisto sistema : nuo gamybos iki atliekų

Mes naudojame vis daugiau ir daugiau gamtinių išteklių, nes auga gyventojų skaičius, keičiasi gyvenimo stilius bei didėja asmeninis suvartojimas. Norėdami sustabdyti netvarų vartojimą, turime atkreipti dėmesį į visą išteklių sistemą, įskaitant gamybos būdus, paklausos tendencijas ir tiekimo grandines. Čia smulkiau panagrinėsime maistą.

Skaityti daugiau

Atliekos: problema ar ištekliai?

Atliekos yra ne tik aplinkos problema, bet ir ekonominiai nuostoliai. Europiečiai vidutiniškai išmeta 481 kg komunalinių atliekų per metus. Vis didesnė jų dalis perdirbama arba kompostuojama, o mažesnė – patenka į sąvartynus. Kaip galime pakeisti gamybos ir vartojimo būdus, kad susidarytų vis mažiau ir mažiau atliekų, o visas atliekas paversti ištekliais?

Skaityti daugiau

Kaip miestus paversti „žaliais“

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Europos gyventojų gyvena miestuose. Ką miestiečiai gamina, perka, valgo ir išmeta, kaip jie keliauja ir kur jie gyvena – viskas daro įtaką aplinkai. Tuo pat metu, miesto statybos būdas irgi daro įtaką miestiečių gyvenimui. Mes klausėme Rolando Zinkernagelio iš Malmės (Švedija) apie konkrečius veiksmus, kaip miestą paversti tvariu.

Skaityti daugiau

Ekonomikos pagrindai ir aplinka

2014 m. kovo mėnesį Paryžiuje (Prancūzija) oras buvo smarkiai užterštas kietosiomis dalelėmis. Tomis dienomis buvo griežtai ribojamas nuosavų automobilių naudojimas. Kitoje planetos pusėje Kinijos bendrovė pristatė naują produktą: draudimą nuo smogo vietiniais reisais keliaujantiems asmenims, kurių viešnagei sutrukdė prasta oro kokybė. Taigi, kiek vertas švarus oras? Ar gali ekonomika padėti mums sumažinti taršą? Pažiūrėkime iš arčiau į pagrindines ekonomikos koncepcijas.

Skaityti daugiau

Kodėl mes perkame tai, ką perkame?

Visų amžiaus grupių europiečiai yra vartotojai. Nuo to, ką mes pasirenkame vartoti ir pirkti, priklauso, kas yra gaminama. Bet kaip mes pasirenkame, ką pirkti? Tai racionalus ar impulsyvus sprendimas? Mes klausiame Lucijos Reisch iš Kopenhagos verslo mokyklos apie vartotojų įpročius Europoje.

Skaityti daugiau

Šiukšlės jūrose

Šiukšlės jūrose

2014-09-30

Apie 70 % mūsų planetos ploto sudaro vandenynai, ir šiukšlių jūrose galima aptikti beveik visur. Jūras teršiančios šiukšlės, ypač plastmasės, kelia grėsmę ne tik mūsų jūrų ir pakrančių gerovei, bet ir mūsų ekonomikai bei visuomenei. Dauguma jūras teršiančių šiukšlių yra veiklos kontinente pasekmė. Kaip galime sustabdyti šiukšlių patekimą į jūras? Geriausia vieta pradėti spręsti šią pasaulinę problemą yra žemė.

Skaityti daugiau

Kalbant apie Europos žemės ūkį, ką daryti, kad maistas būtų įperkamas, sveikas ir ekologiškas?

Kad pagamintų pakankamą maisto kiekį, Europa kliaujasi intensyviąja žemdirbyste, kuri turi poveikio aplinkai ir mūsų sveikatai. Ar Europa gali rasti ekologiškesnių maisto gamybos būdų? Šį klausimą uždavėme Ybelei Hoogeveen, kuri vadovauja Europos aplinkos agentūros (EEA) grupei, tiriančiai gamtos išteklių naudojimo poveikį aplinkai ir žmonių gerovei.

Skaityti daugiau

Neatsiejamas aplinkos, sveikatos ir ekonomikos ryšys

Europos ekonomika vis dar jaučia 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės pasekmes. Milijonai žmonių neteko darbo, sumažėjo darbo užmokestis. Ar dabar laikas kalbėti apie aplinkosaugą, kai aukštųjų mokyklų absolventai viename iš turtingiausių pasaulio žemynų neranda darbo? Taip, Europos Sąjungos naujoji aplinkosaugos veiksmų programa skirta net tik aplinkos politikai, bet ir kitiems klausimams. Šioje programoje aplinka suvokiama kaip neatsiejama mūsų sveikatos ir ekonomikos dalis.

Skaityti daugiau

Oro tarša. Ją įveikti padės žinios

„Turime gerų naujienų – per pastaruosius dešimtmečius pavyko žymiai sumažinti kai kurių oro teršalų kiekį. Tačiau šie teršalai, kurių kiekį pavyko sumažinti labiausiai, nėra patys žalingiausi žmogaus sveikatai ir aplinkai,“ – pažymi Europos aplinkos agentūros (EAA) oro kokybės vertinimo ir duomenų rengimo specialistas Valentin Foltescu. Paklausėme V. Foltescu, kokių priemonių EAA imasi oro kokybės srityje ir ką rodo naujausi duomenys.

Skaityti daugiau

Pokyčiai pereinamuoju laikotarpiu

Gyvename nuolat kintančiame pasaulyje. Kaip vykstančius pokyčius nukreipti tokia linkme, kad iki 2050 m. tvarią plėtrą užtikrintume visame pasaulyje? Kaip užtikrinti trumpalaikę ir ilgalaikę ekonominių ir aplinkos procesų pusiausvyrą? Atsakymai priklauso nuo to, kaip elgsimės pereinamuoju laikotarpiu ir ar neįkalinsime savęs netvariose sistemose.

Skaityti daugiau

Globalinis aerozolių vaizdas

Vienas iš į aplinkos orą patenkančių kietųjų dalelių gamtinių šaltinių yra iš Sacharos kylančios Afrikos dulkės. Esant itin sausoms ir karštoms oro sąlygoms Sacharoje oro srautai ima sūkuriuoti ir gali šias dulkes pakelti į 4–5 km aukštį. Tokiame aukštyje kietosios dalelės gali išsilaikyti savaites ar mėnesius ir nukeliauti iki Europos.

Skaityti daugiau

Dublinas rimtai sprendžia oro taršos poveikio sveikatai problemas

Martinas Fitzpatrickas yra Dublino miesto tarybos Aplinkos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas. Jis taip pat yra Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato ir EAA vykdomo oro kokybės apsaugos teisės aktų įgyvendinimo tobulinimo eksperimentinio projekto Dublino atstovas ryšiams. Su juo kalbėjomės, kaip Dubline sprendžiamos prastos oro kokybės keliamos sveikatos problemos.

Skaityti daugiau

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100