All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesAr kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Didėjant gyventojų skaičiui, smarkiai plečiantis urbanizacijai ir ekonomikai, visuose Europos miestuose auga gėlo vandens poreikis. Klimato kaita ir tarša taip pat turi įtakos miesto gyventojams tiekiamo vandens ištekliams. Ką turi turime daryti, kad Europos miestuose būtų užtikrintas gėlo vandens tiekimas gyventojams?
Mums reikia maisto, o jam pagaminti reikia gėlo vandens. Dėl didėjančios žmonių veiklos ir klimato kaitos daugelyje regionų, ypač pietuose, reikia stengtis iš visų jėgų norint surasti pakankamai gėlo vandens visiems poreikiams patenkinti. Ką galime padaryti, kad apsirūpintume maistu nemažindami gėlo vandens išteklių? Pirmas žingsnis – efektyviau naudoti vandenį žemės ūkyje.
Europoje žemės ūkio reikmėms sunaudojama labai daug vandens, dėl to kyla vandens trūkumo ir ekosistemų pažeidimo pavojus. Kad vandens sąnaudos neviršytų natūraliai atsistatančių vandens resursų lygio, ūkininkams būtina suteikti su kainomis susijusių paskatų, patarimų ir pagalbos.
„Vandens tiekimas mums nutraukiamas kartą ar du kartus per mėnesį arba dažniau“, – sako Barış Tekin, kartu su žmona ir dukra gyvenantis istoriniame Stambulo rajone Beşiktaş. Marmaros universiteto ekonomikos profesoriaus Barış teigimu, savo bute jis laiko apie 50 litrų vandens atsargų nenumatytiems atvejams. „Jei vanduo dingsta ilgam, mes persikraustome į mano tėvo arba žmonos tėvų butą“, – sako Barış.
Ar mėgstate dirbti sode? Jei taip ir jei gyvenate Vidurio ar Šiaurės Europoje, raudonieji plikšliužiai tikriausiai yra vieni iš jūsų priešų. Jūsų prieskoninius augalus ir daržoves nepaliaujamai puolančių šliužų, atrodo, neveikia jokios priemonės.
Žvejo pasakojimas. 1986 m. spalio šeštosios naktį Kategato sąsiauryje žvejojusių Gileleje miestelio (į šiaurę nuo Kopengahos) žvejų tinklai prisipildė norvegiškų omarų. Dauguma gyvūnų buvo žuvę arba žūstantys. Apie pusė jų buvo keistos spalvos.
Kiekvieną žiemą Kopenhagos Tivolio sodų – seno ir garsaus pramogų parko miesto centre – vartai atidaromi oficialiai pažymint ilgojo Kalėdų laikotarpio pradžią. Šį gruodį Tivolio spindesį tikriausiai nustelbs COP 15 – svarbiausias iš visų iki šiol vykusių susitikimų pasaulinės klimato kaitos klausimais – kai į Danijos sostinę suplūs tūkstančiai diplomatų, politikų, verslininkų, aplinkos apsaugos specialistų ir klimato ekspertų iš viso pasaulio.
* Šios istorijos veikėjai išgalvoti. Tačiau duomenys – tikri. Istorija vyksta 2008 m. liepos 27 d., kai Briuselyje buvo paskelbta apie pablogėjusią oro kokybę.
Atliekų perdirbimui negalioja sienos: 35 metų Zhang Guofu uždirba 700 eurų per mėnesį – Kinijos provincijai milžinišką sumą – perrinkinėdamas atliekas, tarp kurių yra pirkinių maišeliai iš Didžiosios Britanijos prekybos centrų tinklo ir DVD anglų kalba. Iš tiesų į šiukšlių dėžę Londone išmesti daiktai gali lengvai atsirasti už 5 000 mylių, Kinijoje, antrinių žaliavų fabrike Perlų upės deltoje.
Bioenergija nėra naujas dalykas. Žmonės kūrena malkas jau tūkstančius metų. XIX a. viduryje vykusi pramoninė revoliucija į pirmą vietą iškėlė vadinamąjį iškastinį kurą – visų pirma anglį ir naftą. Tačiau iškastinio kuro vis sunkiau surasti ir jį išgauti, jis brangsta ir tampa intensyvių politinių debatų objektu.
For references, please go to https://www.eea.europa.eu/lt/articles/all-articles or scan the QR code.
PDF generated on 2024-04-19 04:51
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18
Software version: EEA Plone KGS 23.9.14
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais