kitas
ankstesnis
punktai

Article

Arktis — Kodėl man turėtų rūpėti Arktis?

Article Paskelbta 2010-03-22 Paskutinį kartą keista 2023-03-21

Ant bangų lengvai besisupančio laivo priekyje stovintis Dinesas Mikaelsenas (Dines Mikaelsen) ant laivo borto padeda šautuvą, jį užtaiso ir savo kelionės draugams duoda ženklą netriukšmauti. Inuitų medžiotojas jau porą kartų nepataikė. Jis paspaudžia gaiduką. Garsaus pokštelėjimo aidas atsimuša nuo ledkalnių ir per futbolo aikštės atstumą nukrenta ruonis.

Keturi D. Mikaelseno kelionės draugai – turistai – yra apstulbinti. Būtent tai jie ir norėjo pamatyti, tačiau jie vis tiek yra šiek tiek priblokšti. Dinesas apie turizmą, kuris dabar yra svarbus jo pajamų šaltinis, vis dar žino gana mažai. Tuo tarpu, kai kitų kultūrų atstovai beveik visada mėsos gaminius perka parduotuvėse, Arkties kultūrų atstovai iki šiol medžioja ir, laikydamiesi tradicijų, gano gyvulius.

Arkties kultūrą ir kraštovaizdžius, kaip ir Dineso mažą turizmo verslą, formuoja dvi galingos jėgos – globalizacija ir klimato kaita. Globalizacijos pasekmės – MTV, iPod, moderniausios navigacijos sistemos ir glaudesnis ryšys su išorės pasauliu. O besikeičiant klimatui transformuojasi Arkties kraštovaizdis, tirpsta ledynai ir atsiveria jūros keliai. Tai suteikia naujų galimybių. Pavyzdžiui, kruiziniai laivai pirmą kartą pasirodė netoli Amasaliko saloje, esančioje prie Grenlandijos pliko rytų kranto, įsikūrusio Tasilako (Tasiilaq) kaimo, kuriame gyvena Dinesas. 2006 m. čia atplaukė keturi kruiziniai laivai, o kitais metais – aštuoni.

„Prieš penkerius metus Grenlandijos šiaurėje nebuvo jokių musių. Dabar jų ten yra. O čia musės atskrenda mėnesiu anksčiau nei prieš tai“, – teigia Dinesas. Taip pat čia yra gerokai šilčiau nei anksčiau: Tasilake pastarosiomis vasaromis oro temperatūros pakildavo net iki 22 laipsnių

Tarša ir maitinimas krūtimi(18)

Daugybė įvairių teršalų, pvz., cheminės trąšos, antipirenai, sunkieji metalai ir radioaktyviosios medžiagos, daro neigiamą poveikį Arkčiai ir dešimtmečius ten gyvenantiems žmonėms.

Teršalus į Arktį iš kitur atneša vėjas ir atplukdo jūra. Dėl žemų temperatūrų teršalai, tarp jų – dichloro-difenil-trichloroetanas (DDT), nesiskaido ir lieka vandenyje. Kadangi juos sugeria riebalinis audinys, pvz., ruonio, šie chemikalai patenka į vietos gyventojų organizmą. Dėl to kai kuriose Arkties dalyse krūtimi maitinančioms motinoms patariama kūdikių maistą papildyti sausuoju pienu, kad būtų sumažintas chemikalų poveikis.

Kas vyksta Arktyje?

Klimato kaita Arkčiai daro didesnį poveikį nei bet kuriai kitai pasaulio daliai. Per pastaruosius 50 metų temperatūra Arkties regione pakilo dvigubai nei vidutinė pasaulio temperatūra(19). 2009 m. pavasarį surengtos mokslinės ekspedicijos „Catlin Arctic Survey“ dalyviai, vykdami 280 mylių ilgio maršrutu per šiaurinėje Arkties dalyje esančią Boforto jūrą, tyrė ledą. Vidutiniškai ledo storis siekė šešias pėdas ir jis susidarė vos prieš metus. Senesnis, storesnis ir stabilesnis jūrų ledas tirpsta. 2008 metų vasarą, pirmą kartą nuo to laiko, kai buvo pradėta stebėti Arktis, jos šiaurės vakarų ir šiaurės rytų koridorius buvo galima labai greitai  perplaukti laivu.

Klimato kaita gali sunaikinti trapų Arkties ekologinių sistemų, kurios jau sparčiai keičiasi, tinklą. Pirmiausia yra nerimaujama dėl Arkties jūrų ledo. Ant ledo ir po juo esančioje jūroje gyvena įvairiausi gyvi organizmai – jiems visiems grėsmę kelia visuotinis atšilimas.

Baltieji lokiai dvesia iš bado, nes prie pat jūros susidarantis ledas, ant kurio ilsisi ruoniai, būna per plonas, kad juos išlaikytų. Arktyje vasarą praleidžiantys migruojantys paukščiai nespėja pavasarį pasidžiaugti daugybe žydinčių augalų, nes jie pražysta trimis savaitėmis anksčiau, kol paukščiai dar nėra atskridę.

Kas yra Arktis?

Arktis – tai didžiulė teritorija, sudaranti šeštadalį viso Žemės paviršiaus. Arktyje yra dvidešimt keturios laiko juostos, o jos plotas yra didesnis nei 30 milijonų km2. Didžiausią Arkties regiono dalį užima vandenynas, kurio gylis siekia 4 km. Arktyje taip pat yra nemažų sausumos plotų.

Arktyje gyvena apytikriai 4 milijonai žmonių, tarp jų – daugiau kaip 30 vietos tautų atstovai. Aštuonioms valstybėms (Kanadai, Danijai/Grenlandijai, Suomijai, Islandijai, Norvegijai, Rusijos Federacijai, Švedijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms) priklauso Arkties regione esančios teritorijos. Penkios iš šių šalių yra Europos aplinkos agentūros valstybės narės, iš kurių trys – ES šalys narės.

Kodėl man turėtų rūpėti Arktis?

Daugeliui iš mūsų Arktis gali atrodyti labai tolima geografijos ir aktualumo prasme. Tačiau šis regionas atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant pasaulio klimatą. Jei klimatas toliau keisis prognozuotu greičiu, tai mums visiems grės rimtos pasekmės.

Šiaurės ir Pietų ašigaliai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant Žemės klimatą – jie veikia kaip mūsų planetos aušinimo sistema. Sumažėjus sniego dangai, Žemė sugers daugiau saulės šilumos, o vandenynų srovių kryptys pasikeis. Arkties vandenynas, kurį sudaro šviežias polaidžio vanduo ir jūros vanduo, turi įtakos vandenynų srovėms visame pasaulyje. Kai kurių mokslininkų manymu, per didelis šviežio polaidžio vandens kiekis galėtų, tiesą sakant, „išjungti“ kai kurias iš šių jūrų srovių, kurios atlieka lemiamą vaidmenį, reguliuodamos klimatą toliau pietuose.

Arkties regione taip pat gyvena milijonai žmonių, iš kurių daugelis yra unikalių vietos tautų atstovai. Šiems žmonėms ir jų kultūroms irgi yra iškilęs pavojus.

Naujos ekonominės veiklos rūšys Arktyje

Tirpstantys ledynai ir Arkties jūrų ledas suteiks žmonėms galimybes naudoti išteklius naujose teritorijose. Manoma, jog Arktyje ateinančiais dešimtmečiais daugelio ekonominės veiklos rūšių apimtys didės. Ledui atsitraukus, bus žvejojama giliau šiaurėje; bus naudojami Arkties naftos, o ypač dujų ištekliai; turizmo apimtys jau auga; laivyba bei Arkties išteklių eksportas tikriausiai dažnės.

Padidėjus atvirų vandenų plotams ir suplonėjus ledui, Arktyje gali būti pradėtas tarpžemyninio prekių gabenimo verslas. Tiesa, tam reikia statyti atitinkamus laivus ir kurti atitinkamą infrastruktūrą. Taip pat gali padidėti mineralų, medienos bei kitų išteklių gavybos apimtys. Įvairios Arkties valstybės gali pradėti tarpusavyje varžytis dėl išteklių, teritorijos ir vandens kelių kontrolės. Reikia pasverti šylančios Arkties atveriamas galimybes ir keliamą riziką (naftos išsiliejimą ir poveikį aplinkai). Tai yra didelis iššūkis, kuriam įveikti reikia keisti Arkties valdymo būdą.

Aplinkosaugos valdymas

Kitose pasaulio dalyse aplinkosauga susidūrė su iššūkiu – kaip atkurti ekologines sistemas, kurioms buvo padaryta žala. Arktyje mes vis dar galime apsaugoti unikaliausią aplinką. Dabartinė Arkties valdymo sistema yra labai fragmentiška. Nors Arkčiai yra taikoma daug įvairių tarptautinių susitarimų, jie nebuvo priimti konkrečiai šiam regionui ir jie nėra įgyvendinami bei vykdomi sklandžiai, net Arkties valstybėse.

2008 metų lapkritį Europos Komisija pristatė dokumentą, kuriame yra išdėstyti ES interesai Arkties regione ir siūlomi tam tikri veiksmai, kurių turi imtis ES valstybės narės ir institucijos. Šis dokumentas – tai pirmasis žingsnis bendros ES Arkties politikos link. Pagrindiniai ES tikslai yra:

  • apsaugoti Arktį kartu su jos gyventojais,
  • skatinti tvarų išteklių naudojimą,
  • padėti gerinti daugiašalį Arkties valdymą.

Baltieji lokiai laikosi priverstinės dietos

Šiaurės Ministrų Tarybos neseniai parengtoje ataskaitoje „Šiaurės Europos gamtoje pasireiškiantys klimato kaitos požymiai“ teigiama, kad besikeičiant klimatui – kiekvieną pavasarį ledas pradeda tirpti vis anksčiau – mažėja baltųjų lokių svoris. Kadangi ledas pradeda tirpti anksčiau, baltieji lokiai gali sumedžioti mažiau ruonių. Tam tikrose Arkties dalyse vidutinis baltosios lokės svoris siekia vos 225 kg – tai 25 procentais mažiau nei prieš du dešimtmečius. Jei ši tendencija nebus sustabdyta, kai kuriose Arkties dalyse baltieji lokiai gali visiškai išnykti.

Ataskaitoje nurodomi rodikliai, kuriais remiantis bus išmatuotas klimato kaitos poveikis ir stebimi Šiaurės Europos ekologinėse sistemose vykstantys pokyčiai. Visuotinio atšilimo poveikį  apibūdina keturiolika rodiklių, tokių, kaip pvz., augalų augimo ir žiedadulkių sezonams bei žuvų ir planktono ištekliams. Žiedadulkių sezonai prasideda vis anksčiau – todėl alergija sergantiems žmonėms tai kelia papildomų problemų. Pavyzdžiui, kai kuriose Danijos, Norvegijos ir Islandijos dalyse beržo žiedadulkių sezonas šiuo metu prasideda mėnesiu anksčiau nei XX amžiaus 9 dešimtmetyje.

 

18.  Arkties stebėsenos ir vertinimo programos (AMAP) vertinimas, 2009 m., „Žmonių sveikata Arktyje“ (Human Health in the
       Arctic
)

19.  IPPC, Fourth Assessment Report (4AR), Summary for Policy Makers, 2007

 

Permalinks

Geographic coverage

Dokumento veiksmai