kitas
ankstesnis
punktai

Article

Miestai - Nuo miesto erdvių iki miesto ekologinių sistemų

Article Paskelbta 2010-03-22 Paskutinį kartą keista 2023-03-21

Užuot kenkę ekologinėms sistemoms, gal pradėkime jas kurti?

Prof. Žaklina Makgleid.

„Užuot kenkę ekologinėms sistemoms, gal pradėkime jas kurti? – klausia prof. Žaklina Makgleid. – Mes turime reikiamų technologijų ir projektavimo įgūdžių. Pavyzdžių, kaip atrodys ateitis, mes galime pamatyti visoje Europoje, tačiau tai tik atskiros vietos, kuriose yra įdiegtos naujovės. Nuo šių atskirų vietų mes turime pereiti prie ateities miestų kūrimo.“

„Pateiksiu šviesos pavyzdį. Tai – gamtos išteklius. Žmonėms patinka dirbti ir gyventi, kai juos supa dienos šviesa. Pastatuose gali būti be jokių problemų daug geriau naudojama dienos šviesa. Arba pakalbėkime apie vertikaliąją sodininkystę. Pasodinus vertikaliuosius sodus, mūsų miestai taps tvariais miesto ūkiais, kuriuose bus auginami kultūriniai augalai (ant pastatų ir jų viduje).

Mintis įrengti „gyvąsias sienas“ ir vertikalius žemės sklypelius kilo labai seniai, dar kabančiųjų Babilono sodų laikais. Stebina tai, kad mes anksčiau jų neįrengėme daugiau, tačiau dabar dėl klimato kaitos reikia neatidėliojant keisti savo įpročius“, – teigia prof. Ž. Makgleid.

Miestuose betonas ir degutbetonis sugertą šilumą išskiria lėtai, todėl ten laikosi aukštesnės temperatūros. Dėl šios priežasties augalų auginimo sezonas pailgėtų, o derlius pagerėtų. Ant stogų galėtų būti renkamas lietaus vanduo, kuris vamzdžių tinklais pasiektų kiekvieną lygį. O augalai atliktų šiluminės izoliacijos funkciją – pastato viduje esančioje gyvenamojoje erdvėje vasarą būtų vėsu, o žiemą – šilta.

 

Pasaulio gyventojai keliasi į miestus

Visame pasaulyje žmonės plūsta į miestus. Manoma, kad 2050 m. 80 procentų pasaulio gyventojų, kurių apytikriais skaičiavimais jau bus devyni milijardai, gyvens miesto vietovėse. Daugelis miestų sunkiai sprendžia socialines ir aplinkosaugos problemas, kurios kyla, pvz., dėl per didelio gyventojų skaičiaus, skurdo, taršos ir transporto priemonių eismo.

Gyventojų kėlimosi į miestus tendencija išliks ir ateityje. Pasaulio miestai užima tik 2 procentus Žemės paviršiaus, o juose gyvena pusė visų pasaulio žmonių(20). Europoje 75 procentai žmonių gyvena miestuose. Manoma, kad iki 2020 metų jų jau bus 80 procentų. Europos miestuose ir miesteliuose šiuo metu suvartojama 69 procentai visos suvartojamos energijos ir tokiu būdu išmetama daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Miestų poveikis aplinkai pasireiškia didžiulėse teritorijose už jų ribų dėl to, kad gretimi rajonai ir regionai jiems tiekia energiją bei išteklius ir ten yra išmetamos atliekos. Didžiojo Londono(21) atlikto tyrimo duomenimis, Londono išmetamos anglies dvideginio dujos pasklinda teritorijoje, kuri yra 300 kartų didesnė už jo plotą ir beveik du kartus didesnė už visą Jungtinę Karalystę. Miestuose išmetami teršalai taip pat dažnai daro poveikį priemiesčio rajonams.

Klimato kaita – nauja nerimą kelianti grėsmė, iškilusi miesto gyvenimui. Kai kuriems miestams klimato kaita pakenks smarkiai. Tai gali padidinti socialinę nelygybę, nes neturtingi gyventojai dažnai yra didžiausios rizikos grupėje ir jie neturi išteklių, reikalingų prisitaikyti prie aplinkos. Klimato kaita taip pat turės poveikį miesto aplinkai, pvz., oro ir vandens kokybei.

 

Nuo prisitaikymo prie klimato kaitos iki naujo mąstymo

Mūsų miestai ir miesto vietovės susiduria su daugybe problemų – nuo socialinių ir susijusių su sveikata iki aplinkosaugos. Tačiau žmonių, įmonių ir paslaugų susitelkimas vienoje vietoje – mieste – taip pat suteikia didžiulių galimybių.

Miesto aplinka sudaro galimybes gyventi tvariai. Jau dabar dėl didelio gyventojų tankumo miestuose sutrumpėjo atstumas iki darbo ir paslaugas teikiančių bendrovių, sumažėjo būsto plotas ir dabar jame yra mažiau deginama šviesos ir mažiau suvartojama šilumos energijos, taip pat daugiau važinėjama visuomeniniu transportu. Dėl šios priežasties vienas miesto gyventojas vidutiniškai suvartoja mažiau energijos nei vienas kaimo gyventojas(22).

Miestai taip pat turi puikių galimybių mažinti klimato kaitos poveikį ir prisitaikyti prie jos.

Miesto fizinės savybės, projektavimas, valdymas ir vieta – tai tik keli iš veiksnių, galinčių prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos ar juos palengvinti.

Aišku, inžinerijos technologijos, pvz., potvynių užtvaros, problemą išsprendžia tik iš dalies. Norint prisitaikyti prie klimato kaitos, taip pat reikia iš pagrindų persvarstyti miesto projektavimą ir valdymą vykdant visas su tuo susijusias strategijas: žemės naudojimo, aprūpinimo būstu, vandens ūkio, transporto, energetikos, socialinio teisingumo ir sveikatos apsaugos strategijas.

Persvarstydami miesto projektavimą, architektūrą, transportą ir planavimą mes galime paversti miestus ir jų kraštovaizdį „miestų ekologinėmis sistemomis“. Taip mes mažinsime klimato kaitos poveikį (važinėdami geresnėmis transporto priemonėmis ir vartodami „švarią“ energiją) ir prisitaikysime prie klimato kaitos (statydami plaukiojančius namus ir sodindami vertikaliuosius sodus). Geresnis miesto planavimas pagerins visų gyvenimo kokybę ir suteiks naujų galimybių įsidarbinti, stiprindamas naujų technologijų ir aplinkai nekenkiančios architektūros rinką.

Pirmiausia miestus reikia planuoti taip, kad sumažėtų vieno žmogaus vidutiniškai suvartojamos energijos kiekis, pvz., važinėjant tvariu miesto transportu ir mažinant energijos vartojimą namuose. Naujos energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių, pvz., saulės ar vėjo energijos ir alternatyvių degalų, technologijos taip pat yra svarbios. Be to, žmonėms ir organizacijoms reikia suteikti galimybes keisti savo elgesį.

 

Ateities projektavimas

Ateitis bus kitokia nei mes tikimės – tik dėl to mes galime būti tikri. Mes planuojame, nes ateitis neaiški“, – sako Nyderlandų statybos bendrovės „Dura Vermeer“, kuri šiuo metu Amsterdame projektuoja ir stato naują plaukiojantį rajoną „Ijburgas“, direktoriaus pavaduotojas Johanas van der Polis (Johan van der Pol).

„Ijburgas“ – vienas iš plataus užmojo projektų, kuriuos Amsterdamo savivaldybė yra kada nors vykdžiusi. Miestas, kuriame daugėja gyventojų ir kyla vandens lygis, turėjo tapti kūrybingas: išbandyti ant vandens naujas architektūros rūšis. Nauji namai yra pritvirtinti prie plaukiojančių pėsčiųjų takų. Jiems taip pat yra tiekiama elektra bei vanduo ir juose yra kanalizacija. Šiuos namus galima lengvai „atjungti“ ir perkelti kitur – taip žodžių junginys „judantis namas“ įgauna visiškai naują prasmę. Statomame miestelyje įrengti aplinkai nekenkiantys plaukiojantys šiltnamiai, kuriuose auga įvairiausi vaisiai ir daržovės.

„Ijburgo“ plaukiojantys namai – tai tik vienas iš naujos architektūros ir miesto planavimo krypties pavyzdžių. Pietų Europoje klimato kaita sukelia sausras ir karščio bangas, o Šiaurės Europoje – potvynius. Dėl to miestai turi prisitaikyti prie klimato kaitos. Užuot tiesiog stiprinę potvynių užtvaras ar skatinę laivybą, architektai, inžinieriai ir miesto planuotojai iš naujo projektuoja miestų gyvenimą. Miesto kraštovaizdį jie traktuoja kaip ateities miesto ekologines sistemas.

 

Keitimasis žiniomis ir gerąja praktika

„Europos miestai susiduria su įvairiais iššūkiais, į kuriuos turi būti atsakyta skirtingai“, – teigia EAA „Gamtos sistemų ir pažeidžiamumo programos“ vadovas Ronanas Uhelis (Ronan Uhel).

„Tie miestai, kurie prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių imasi anksčiau, būtinai pasieks geriausių rezultatų. Tiesa, iki šiol vos keli Europos miestai parengė prisitaikymo prie „naujų“ klimato kaitos sukuriamų sąlygų strategijas, o faktiškai įgyvendinti daugiausia nedideli projektai“, – tvirtina jis.

Kiti miestai gali neturėti reikalingų žinių ir išteklių, todėl jiems reikės nuolat teikti pagalbą ir konsultacijas. Šiuo atveju labai svarbu, kad miestai efektyviau keistųsi patirtimi ir gerąja praktika.

„Tistedas – Vakarų Danijoje įsikūręs miestelis, kuris pats apsirūpina energija. Kartais jis net tiekia energiją šalies energetikos tinklui. Miestelio bendruomenė susigrąžina savo likimą. Tai skamba filosofiškai, tačiau apie tai mes ir kalbame – mes susigrąžiname save“, – sako R. Uhelis.

„Mes sukūrėme žmonių bendruomenes, kurioms yra teikiama pagalba. Dažnai su gamtos aplinka, įpakuotu maistu ir vandeniu mus sieja netikras ryšys. Mums reikia iš naujo atrasti save ir savo vietą gamtoje.“

 

Paryžius zvimbia

Ant Paryžiaus operos teatro stogo jau 25 metus laikomos bitės. Ši kolonija, gyvenanti ant labiausiai paryžietiškos įstaigos, klesti ir kiekvienais metais pagamina po beveik 500 kg medaus.

Šio miesto bičių bendruomenės klesti. Iš viso Paryžiuje gyvena net 400 bičių kolonijų. Į Versalio rūmus ir Didžiuosius rūmus (pranc. Grand Palais) atvežta naujų avilių. Mūsų miestų soduose ir parkuose iš tiesų žydi daugybė augalų ir medžių. Nors miestai ir užteršti, juose yra daug mažiau pesticidų. Europoje bitės geriau jaučiasi miestuose nei kaimo vietovėse.

Prancūzijos nacionalinė bitininkų draugija 2005 m. pradėjo kampaniją „Operacija „bitės“, kurios tikslas – integruoti bites į miesto kraštovaizdį. Atrodo, jog ši kampanija yra vykdoma sėkmingai. Bitininkų draugijos skaičiavimais, Paryžiuje kiekvieno avilio bitės pagamina po mažiausiai 50–60 kg medaus per sezoną, o kolonijų mirtingumo lygis siekia 3–5 procentus. O kaimo bitės pagamina po 10–20 kg medaus ir jų mirtingumo lygis svyruoja tarp 30 ir 40 procentų.

Londone bičių kolonijos irgi klesti. Londono bitininkų asociacijos duomenimis, mieste gyvenančios bitės mėgsta įvairiausius žydinčius augalus ir medžius. Jos taip pat gerai jaučiasi dėl to, kad mieste palyginus retai yra naudojami pesticidai. Dėl šių priežasčių ir kiek švelnesnio oro bitininkystės sezonas Londone yra ilgesnis ir paprastai derlingesnis nei kaimo vietovėse. Tai puikus miesto ekologinės sistemos potencialo pavyzdys.

 

Žvelgiant į Žemę

Mūsų manymu, jei mes ketiname spręsti aplinkosaugos problemas, turime bendradarbiauti su paprastais žmonėmis ir klausti jų, kaip jie gali mus „informuoti“. Ūkininkai, sodininkai, medžiotojai, sporto mėgėjai – visi turi vietos žinių.

„Žvilgsnis į Žemę“ („Eye on Earth“) – tai EAA ir „Microsoft“ bendradarbiavimo rezultatas.

Šioje interneto svetainėje operatyviai skelbiama interaktyvi informacija apie maudyklų vandens ir oro kokybę visoje Europoje. Ateityje ši svetainė teiks daugiau paslaugų. Interneto vartotojams ji sudaro sąlygas pareikšti savo nuomonę, papildyti ir patvirtinti (arba galbūt paneigti) oficialią informaciją. Tokie portalai kaip „Žvilgsnis į Žemę“, bendradarbiaudami su piliečiais ir suteikdami jiems aktualios ir palyginamos informacijos, gali žymiai prisidėti prie geresnio aplinkosaugos valdymo (http://eyeonearth.cloudapp.net/).

 

20.          Jungtinių Tautų aplinkos programa, Tarptautinė energetikos agentūra (IEA)

21.           Didžiojo Londono valdžia


 

Permalinks

Dokumento veiksmai