kitas
ankstesnis
punktai

Efektyvus išteklių naudojimas ir atliekos

Pakeisti kalbą
Puslapis Paskutinį kartą keista 2019-06-17
4 min read
Visuotines aplinkosaugos problemas, su kuriomis susiduriame šiandien, daugiausia lemia tai, kad žmonės pereikvoja gamtos išteklius, tarp jų – (iškastinį) kurą, mineralus, vandenį, žemę ir biologinę įvairovę. Tampa vis aiškiau, kad Europoje vyraujantis ekonominės plėtros modelis, pagal kurį aktyviai naudojami ištekliai, generuojamos atliekos ir tarša, ilgainiui nebebus tvarus. Šiandien Europos Sąjunga (ES) ypač priklausoma nuo importo. Dauguma išteklių naudojami tik trumpą laiką arba prarandami – patenka į sąvartynus arba netenka pirminės vertės (išteklių atkūrimo procesų metu suprastėja jų kokybė).

Įvadas

Europos ekonomika priklauso nuo nepertraukiamo gamtos išteklių ir medžiagų, įskaitant vandenį, kultūrinius augalus, medieną, metalus, mineralus ir energijos nešiklius, naudojimo. Daugelis šių medžiagų yra importuojamos. Augant pasaulinei konkurencijai dėl gamtos išteklių, ši priklausomybė gali tapti rimta problema.

Pastaraisiais metais pasitelkus žiedinės ekonomikos koncepciją ir susijusias politikos sritis išteklių naudojimo, gamybos, vartojimo ir atliekų problemos apsvarstytos aukščiausiame lygmenyje. Šia koncepcija siekiama uždaro medžiagų vartojimo ciklo, kad būtų galima kuo ilgiau išlaikyti ekonominę produktų, medžiagų ir išteklių vertę. Taip veiksmingai sumažinamas atliekų ir naudojamų pirminių žaliavų kiekis, o kartu ir su tuo susijęs spaudimas.

Išteklių naudojimas, atliekos ir jų tvarkymas gavybos, gamybos, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos etapais daro didelį poveikį aplinkai. Vykdoma aplinkos politika siekiama sumažinti ekonomikoje naudojamų medžiagų kiekį, efektyviau naudoti išteklius, sumažinti atliekų kiekį ir atliekas paversti ištekliais. 

Per pastarąjį dešimtmetį Europoje sunaudota mažiau išteklių, daugiausia dėl ekonomikos augimo tendencijų ir struktūrinių ekonomikos pokyčių po finansų krizės. Šiandien išteklių naudojimas ir efektyvaus išteklių naudojimo rodikliai šalyse labai skiriasi, o su pasauline prekyba susijęs spaudimas vyksta už Europos ribų.

Pastaraisiais metais svarbiau buvo tinkamai apsirūpinti žaliavomis, tačiau dabar pagrindinis žiedinės ekonomikos aspektas yra atliekų prevencija ir jų tvarkymas.

Nors atliekų išmetimo tendencijos yra gan stabilios ir siekiama atliekų išmetimą atsieti nuo ekonominės plėtros, Europoje vis dar pagaminama daug atliekų. Kartu vis labiau suvokiama, kad atliekos yra vertingas Europos ekonomikos išteklius. Atliekų, kurios perdirbamos, dalis lėtai didėja, o į sąvartynus išvežamų – mažėja. Tačiau rezultatai šioje srityje dar labai skirtingi įvairiose šalyse.

Siekiant geresnio atliekų tvarkymo būtina parengti išsamius ES atliekų tvarkymo teisės aktus.

 

ES politika

 7-oje Aplinkosaugos veiksmų programoje (AVP) išteklių naudojimo efektyvumas laikomas vienu iš trijų pagrindinių tikslų, padėsiančių pasiekti 2050 m. viziją – „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“:

  • saugoti, tausoti ir puoselėti Sąjungos gamtinį kapitalą;
  • pasiekti, kad Sąjungos ekonomika taptų konkurencinga ir efektyvaus išteklių naudojimo, žaliąja ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika;
  • apsaugoti Sąjungos piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai bei gerovei.

Bendrieji 7-osios AVP tikslai remiami įvairiomis konkretesnėmis politikos priemonėmis. Išteklių naudojimo efektyvumas, atliekos ir antriniai ištekliai yra pagrindiniai vadinamosios žiedinės ekonomikos politikos elementai. ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane nustatyta konkreti plataus užmojo veiksmų programa, apimanti visam ciklui taikytinas priemones.

Įvairūs žiedinės ekonomikos principai plėtojami konkrečiose politikos srityse. Apie išteklių naudojimo efektyvumą kalbama „Efektyviai išteklius naudojančios Europos veiksmų plane“ ir „Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos plane“.

Yra ir kitų politikos priemonių, kuriomis siekiama nuo linijinio augimo modelio („imti, gaminti, vartoti ir išmesti“) pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio, kurio pagrindas – produktų, komponentų ir medžiagų naudojimas išlaikant jų ekonominę vertę. Kaip pažymėta ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane, tai pareikalaus pokyčių tiekimo grandinėse, įskaitant gaminių projektavimą, verslo modelius, vartojimo pasirinkimus bei atliekų prevenciją ir valdymą.

ES atliekų teisės aktai – vienas pagrindinių politikos veiksnių. 2018 m. peržiūrėtos pagrindinės ES atliekų direktyvos, t. y. Atliekų pagrindų direktyva, Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva, Sąvartynų direktyva, Baterijų ir akumuliatorių direktyva, Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyva ir Automobilių gyvenimo ciklo pabaigos direktyva.

Peržiūrėtose direktyvose padidinami užmojai perdirbti komunalines atliekas ir pakuotes, o į sąvartynus pristatomų atliekų kiekiai turi būti dar labiau sumažinti. Iki 2030 m. maisto atliekos turėtų būti sumažintos perpus, o pavojingos atliekos ir biologinės atliekos iš namų ūkių turės būti surenkamos atskirai. Be to, naujosiose taisyklėse numatytas didesnis veiksmingų ekonominių priemonių, tokių kaip didesnės gamintojo atsakomybės sistemos, naudojimas.

 

Europos aplinkos agentūros (EAA) veikla

EAA nuolat kaupia žinias apie efektyvų išteklių naudojimą ir žiedinę ekonomiką, įskaitant žinias apie atliekų tvarkymą, taip pat stiprina gebėjimus ir perduoda patirtį naudodamasi Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklu (Eionet).

EAA analizuoja medžiagą, duomenis ir informaciją apie atliekas ir pateikia susijusius rodiklius ir vertinimus. Politikos pažanga analizuojama trijose lygiagrečiai teikiamose atliekų prevencijos, efektyvaus išteklių valdymo ir žiedinės ekonomikos ataskaitose. Visa apimanti perspektyva išdėstyta metinėse žiedinės ekonomikos ataskaitose ir integruotuose vertinimuose, tokiuose kaip EAA ataskaita „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos“ (SOER).

Taip pat reguliariai rengiamos išsamios pasirinktų efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos politikos aspektų analizės, kuriose vertinamos tokios temos, kaip stebėsena, tikslai, rinkos priemonės ir kitos intervencijos strategijos.

Suinteresuotųjų subjektų sąveika ir su šiais vertinimais susijęs pajėgumų stiprinimas – svarbi darbo dalis, todėl reguliariai rengiami Eionet tinklo susitikimai bei seminarai su nacionaliniais centrais atliekų, išteklių naudojimo efektyvumo ir aplinkosaugos klausimais.

 

Perspektyvos

Šiuo metu mums svarbiausia yra pagerinti duomenų apie išteklių naudojimo efektyvumą, žiedinę ekonomiką ir atliekas bazę. Numatyta papildyti SOER seriją, ypatingą dėmesį skiriant teminei informacijai (apie atliekas ir išteklių naudojimą) bei perėjimo prie žiedinės ekonomikos sisteminei analizei. 

Peržiūrėtose atliekų direktyvose EAA pavesta padėti valstybėms narėms įgyvendinti atliekų teisės aktus. EAA kas 2 metus peržiūrės šalių atliekų prevencijos programas ir įvertins pažangą, padarytą siekiant užtikrinti atliekų prevenciją ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos.

EAA padės Europos Komisijai įvertinti ES valstybių narių atliekų tvarkymo srities rezultatus siekiant naujai nustatytų tikslų, susijusių su komunalinių atliekų perdirbimu ir šalinimu sąvartynuose, ir pakuočių atliekų perdirbimu. Taip bus prisidėta prie išankstinio perspėjimo mechanizmo.

Permalinks

Geographic coverage

Dokumento veiksmai