Apie miestų aplinką

Miestų plėtra Europoje labai ryški. Miestai daro poveikį aplinkinėms teritorijoms, t. y. veikia daug didesnius žemės plotus nei tikroji tų teritorija. Jų plėtrą taip pat skatina tokie išoriniai veiksniai kaip demografiniai pokyčiai, mobilumo poreikis, globalizacija ir klimato kaita. Manoma, kad namų ūkių dydžio mažėjimas ir gyventojų senėjimas ateinančiais dešimtmečiais tik dar labiau didins aplinkos apkrovą. Tolesnė informacijos, ryšių paslaugos ir technologijos atneša naujų svarbių kokybinių pokyčių miestų sistemoms.

Miestai ir miesteliai veikia kaip pažangos varikliai, dažnai skatinantys didžiumą mūsų kultūrinių, intelektinių, švietimo ir technologinių pasiekimų ir naujovių. Deja, šiandieninė naujų mažo tankio miestų plėtros būdų tendencija didina energijos, išteklių, transporto ir žemės naudojimą, taip didinama šiltnamio dujų išmetimą ir oro taršą bei triukšmą iki tokio lygio, kuris dažnai viršija teisines arba rekomenduojamas žmonių saugos ribas.

Bendras vartojimas, energijos naudojimas, vandens eikvojimas ir atliekų sudarymas auga kartu su miesto namų ūkių skaičiaus didėjimu. EAA'ataskaita apie miestų išsiplėtojimą rodo, kad daugiau kaip ketvirtis Europos Sąjungos teritorijos yra tiesiogiai susijęs su žemės naudojimu miesto poreikiams: nuo 1990 m. iki 2000 m. miestų plėtrai buvo sunaudotas plotas, penkis kartus viršijantis Didįjį Londoną. Tai pirmiausia atsitiko su buvusia žemės ūkio paskirties žeme, todėl netekta svarbių ekosistemų paslaugų, pvz., maisto gamybos, apsaugos nuo potvynių ir biologinės įvairovės.

Ekologinio pėdsako sąvoka rodo, kiek žemės ir vandens ploto reikia atskiram miestui ar šaliai, kad būtų pagaminti jų suvartojami ištekliai ir pašalintos susidariusios atliekos. Pavyzdžiui, Didžiojo Londono ekologinis pėdsakas užima 293 kartus didesnį nei jo paties plotą, t. y dvigubai viršija Jungtinės Karalystės teritoriją.

taršos Europoje 1990–2004 m. duomenys parodė, kad, nepaisant išmetamų teršalų kiekio sumažinimo, aukšta smulkių kietųjų dalelių ir pažeminio ozono koncentracija vis tebekelia problemų daugelyje miestų ir aplinkinių sričių. Smulkios kietosios dalelės dabar visuotinai pripažįstamos kaip pagrindinė grėsmė žmogaus sveikatai dėl oro taršos. Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) vertinimu maždaug 100 000 mirčių kasmet gali būti susijusios su aplinkos oro užterštumu Europos miestuose, kas gyvenimo trukmę vidutiniškai sutrumpina vieneriais metais.

Svarbiausia oro taršos ir triukšmo problemų priežastis yra motorinio eismo padidėjimas, dėl ko taip pat mažėja žaliosios ir ramios erdvės miestų centruose. Dėl šios priežasties žmonės išvyksta iš miesto gyventi priemiesčiuose ir atokiuose rajonuose. Dėl naujų mažai apgyvendintų miestų zonų randasi daugiau asmeninio transporto, kas paaštrina esamas problemas..