Politikos kontekstas

ETAP papildo Europos Komisijos reglamentavimo metodus ir yra tiesiogiai susijęs su trimis Lisabonos strategijos kryptimis: ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir aplinkosaugos. Remdamosi ETAP valstybės narės parengė formalius nacionalinius planus, kuriuose aprašomi su aplinkosaugos technologijomis ir ekologinėmis naujovėmis susiję planai, veiksmai ir pasiekimai.

Tyrimai ir plėtra yra svarbus elementas Lisabonos strategijoje, kuria siekiama „Europą padaryti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje“. Tikimasi, kad Europos Sąjungos septintoji bendroji tyrimų programa (FP7) (2007–2013 m.) taip pat padės siekti Lisabonos tikslų. Remiantis įvairiomis Europos technologijų platformomis ši programa bus nukreipiama pagal pramonės poreikius, susijusius su tokiomis technologinėmis kryptimis kaip vėjo energetika, vandenilio kuro elementai, fotogalvaniniai elementai ir visiškai netaršios iškastinio kuro jėgainės. Šios platformos turės didžiulę įtaką Europos inovaciniam pajėgumui žinias ir naujoves paversti pridėtine ekonomine nauda ir aplinkosaugine darna.

Visiškai neišmesti teršalų Europa ėmė siekti užsibrėždama kelis iki 2020 m. įgyvendintinus tikslus: išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažinti 20  proc. (palyginti su 1990 m. lygiu); pasiekti, kad iš atsinaujinančių šaltinių gaunama energija sudarytų 20  proc. viso gaunamos energijos kiekio ir biokuras sudarytų 10  proc. viso kelių transporto kuro. Tokie tikslai sudarė palankias sąlygas naujoms energetikos technologijoms ir dešimtmečių senumo energetikos režimų transformacijai skatinti. XXI amžiuje bus pertvarkomi energetikos tinklai plačiau pritaikant naujas mažesnes – vietos ar net namų ūkio lygio – atsinaujinančios energijos gamybos technologijas.

Vien technologijos negali išspręsti Europos aplinkosaugos problemų. Aiškiai ekonominei ir aplinkosauginei naudai pasiekti būtinas metodų derinys, apimantis teisėkūros priemones ir savanoriškus veiksmus. Tokios priemonės kaip Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva pasirodė esančios veiksmingos skatinant Europos pramonės ir verslo įmones mažinti atliekų kiekį ir imtis perdirbimo propaguojant švariųjų technologijų taikymą.  Savanoriški metodai, kaip antai ekologinės vadybos ir audito schema (EMAS), taip pat padėjo užtikrinti nuolatinį aplinkosauginio veiksmingumo gerėjimą daugybėje Europos pramonės įmonių ir organizacijų.