kitas
ankstesnis
punktai

Apie politines priemones

Puslapis Paskutinį kartą keista 2016-04-21
This page was archived on 2015-12-02 with reason: Content is outdated
Politika lemia mūsų aplinkos būklę. ES aplinkos politiką formuoja jau 35 metus. Per šį laiką priimta gerokai daugiau nei 200 teisės aktų ir nustatyta nemažai strateginių veiklos krypčių. Iš pradžių politikai siekė apibrėžti techninius standartus, vėliau politikos priemonių spektras buvo palaipsniui išplėstas, pripažįstant, jog nėra vienos universalios politikos priemonės, kuri galėtų išspręsti visas problemas. 6-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje propaguojamos įvairios priemonės: teisinių reikalavimų („nuostatų ir kontrolės“ priemonių), technologijų perdavos, rinkos priemonių, tyrimų, atsakomybės už aplinką nuostatų, žaliųjų viešųjų pirkimų ir savanoriškųjų schemų bei susitarimų. EAA politikos veiksmingumo tyrimai rodo, kad institucijų struktūra gali būti tokia pat svarbi kaip ir pati politika.

ES aplinkosaugos teisės aktų paketas pripažįstamas kaip vienas veiksmingiausių pasaulyje. Tai užtikrina tinkamas jo įgyvendinimas ir vykdymo kontrolė. Be šių teisės aktų mūsų aplinka būtų visiškai kitokia. Išvalėme savo vandenį ir orą, nustojome naudoti kai kurias ozono sluoksnį ardančias medžiagas ir dvigubai padidinome perdirbamų atliekų kiekį. Mūsų mašinos mažiau teršia aplinką. Jei pastaruosius 20 metų kataliziniai konverteriai nebūtų buvę tobulinami, kai kurių teršalų dabar būtų išmetama dešimt kartų daugiau.

Šiandieninėje ES tvaraus vystymosi strategijoje apibrėžiama visus aspektus apimanti ilgalaikė sistema, kuria siekiama susieti ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos tikslus. ES sutartyje reikalaujama rengiant ir įgyvendinant įvairių Bendrijos krypčių, pvz., energetikos, žemės ūkio ar transporto, politiką atsižvelgti į aplinkos apsaugos aspektus. Toks aplinkos apsaugos aspektų integravimas padės pereiti nuo pasekmių šalinimo prie problemų prevencijos jų kilmės vietoje.

ES siekia sukurti labiau integruotą politikos formavimo metodiką, vadovaudamasi poveikio vertinimo ir geresnio reglamentavimo principais. Ji taip pat parengė rekomendacijas dėl visuomenės dalyvavimo skatinimo kuriant mokslo, technologijų ir visuomenės ryšį, kuris yra būtina atsargumo principo taikymo sąlyga.

Rinkos priemonės, pvz., apyvartiniai taršos leidimai ar aplinkosaugos mokesčiai, tampa vis svarbesnės ES darbotvarkėje. Jomis siekiama į rinkos kainas įskaičiuoti aplinkos ir sveikatos apsaugos išlaidas ir nustatyti gamtinių išteklių, pvz., oro, vandens ir žemės, naudojimo kainą. Naujausi šių priemonių pavyzdžiai: ES emisijos leidimų sistema ir suderinta aplinkosaugos mokesčių sistema, pvz., Energetikos produktų mokesčių direktyva ir krovininio transporto Eurovinjetės direktyva. Dar vienas veiklos prioritetas – aplinkai žalingų subsidijų panaikinimas. 2007 m. Žaliojoje knygoje dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais, atgaivinama aplinkosaugos mokesčių reformos, t. y perėjimo nuo darbo jėgos apmokestinimo prie aplinkosauginio apmokestinimo, idėja.

„Socializmo laikais buvo slepiama ekonominė tiesa. Kapitalizmo laikais gali būti slepiama ekologinė tiesa.“ (Lester Brown, konferencija „Fortune Brainstorm“, 2006 m.).

Permalinks

Dokumento veiksmai